Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos apie pensijų sistemą ir jos tobulinimo būdus. Ekonomistas Romas Lazutka pateikia įžvalgas apie antros pakopos pensijų fondus, valstybės subsidijas ir galimus sistemos patobulinimus.
Antros pakopos pensijų fondai: dalyvauti ar ne?
Jau kelios dienos antrosios pensijų pakopos dalyviai turi galimybę per ateinančius dvejus metus apsispręsti - tęsti kaupimą ar pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas. Apklausos rodo, kad šia galimybe ketina pasinaudoti nemaža dalis gyventojų. Vis dėlto SEB banko vadovė kritikavo tai, kad su kiekvienu politiniu ciklu antros pensijų pakopos sistema yra keičiama.
R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad tarp siūlomų pokyčių numatoma ir suteikti galimybę kaupiantiems padidinti savo asmeninėmis lėšomis sumokamą dalį. Pensijų fondų valdytojai turi progą įrodyti, kad tai naudinga. Kita vertus, planuojamas darbdavių prisidėjimas (kas, žinoma, būtų darbo vietos kainos ar darbo užmokesčio kėlimo sąskaita), tame tarpe steigiant profesinius fondus, kurie valdomi turint patikėtinius.
R. Lazutka teigia, kad Lietuva vėlavo įsivesti, vėluoja ir „išmontuoti“. Bet ji bus išmontuota, nes negali būti taip, kad dvejus metus leidžiame išeiti, po dvejų metų nebeleidžiame. O kas atsitiko po dvejų metų? Vienas žmogus išėjo, kitas norės išeiti po trejų metų. Aišku, kad bus spaudimas politikams.
Vis tik po kiek laiko, kai žmonės matys, kad sistema tapo lankstesne, R.Lazutkos manymu, galima tikėtis, kad pasilikimas joje nebebus toks bauginantis. Jei ši bus patobulinta - nepasitenkinimo gali ir nebelikti.
Taip pat skaitykite: Siūlomos reformos
Lėšų atsiėmimas: kada ir kaip?
Anot ekonomisto, tikėtina, kad iš sistemos pasitrauks mažas pajamas gaunantys arba didelius finansinius įsipareigojimus turintys gyventojai. Jis mano, kad lėšų atsiėmimas pasitraukusiems iš sistemos galėtų būti vykdomas sudarant grafiką. Taip esą nebūtų streso nei pensijų fondų valdytojams, nei vartojimo rinkai, mat dabar nerimaujama ir dėl to, ar lėšų atsiėmimas šalyje nesukeltų makroekonominio nestabilumo.
R. Lazutka pridūrė, jog įmokos pensijoms skirtos ne nelygybės mažinimui, mat „skatinamąja“ įmoka remiami mažų algų gavėjai ateityje gali būti didelių algų, o senatvėje - didelių „Sodros“ pensijų gavėjais.
Jis įvardijo po paskaitų uždarbiaujantį studentą, kuris, kaip dalyvaujantis antroje pensijų pakopoje, valstybės yra remiamas 1,5 proc. priedu, nors ateityje studento alga gali būti tokia, kad paramos jam nebereiks.
„Tačiau valstybė jau iššvaistė jo paramai jaunystėje. Ir ne palengvindama jo gyvenimą studijų metu, kai reikėjo, bet įšaldžiusi tą paramą jo antros pakopos sąskaitoje 45 metams. Kas tai? Kam to reikia? Kokia logika?
O dar didelis nelogiškas perskirstymas toje sistemoje tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių - antrieji per biudžetą remia pirmuosius, neatsižvelgiant, kuris finansiškai pajėgesnis. Per mokesčių atidėjimo lengvatą tai galima kiek neutralizuoti“, - įžvalgomis dalijosi R.Lazutka.
Taip pat skaitykite: R. Lazutka apie pensijas Lietuvoje
Valstybės subsidijos: GPM lengvata ar tiesioginė išmoka?
Dabartinės valdžios siūlymas pakeisti valstybės subsidiją GPM lengvata abejonių sukėlė buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei. R.Lazutka įvertino I.Šimonytės poziciją: „Taip, bet ar tikrai įmokos būsimoms pensijoms yra tinkamas instrumentas pajamų nelygybės mažinimui? Visas civilizuotas pasaulis tam naudoja ne įnašus į pensijų fondus, bet mokesčių sistemą. Ją reikia keisti, kad pajamų nelygybė būtų rimtai mažinama“.
Idėja atsisakyti valstybės subsidijos abejonių kelia ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnui Linui Kukuraičiui - pastarasis mano, kad toks pakeitimas sumažintų bendrą įmokos dydį į antrą pakopą.
Tačiau R.Lazutka atkreipė dėmesį, jog tarp siūlomų pokyčių numatoma ir suteikti galimybę kaupiantiems padidinti savo asmeninėmis lėšomis sumokamą dalį.
R. Lazutka sako, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra labai teisi, kai sako, kodėl mes remiame vieną verslo formą. Yra žmonių, kurie atideda banke indėlį. Terminuotas indėlis duoda 2,5-3 procentus grąžos, tai yra, metinių palūkanų. Tačiau, kai žmogus gauna palūkanų, kai jos siekia virš 500 eurų per metus, jis yra apmokestinamas. Jei jis dalyvauja antroje pakopoje, tai yra ne tik neapmokestinamas, bet dar valstybė jam prideda pinigų. Tai kur čia yra logika?
Pensijų sistemos finansinis stabilumas
Ekonomistas pakomentavo ir diskusijas, kad „Sodros“ pensijų vienetų pirkimas pasitraukiant iš sistemos įstaigai gali sukurti papildomus įsipareigojimus. „Sodros“ įsipareigojimai reiškia didesnes pensijas. To ir reikia siekti, nes esamas „Sodros“ pensijų dydis nepakankamas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Finansų ministerija sudarinėdama valstybės ar „Sodros“ biudžetą, remiasi prognozėmis. Viena reikšmingiausių - darbo užmokesčio augimas, tačiau jau keletą metų prognozė nepasiteisina. Yra prognozuojama, kad algos kils 6-7 proc., pagal tai jie sudaro biudžetą ir, atitinkamai, didina pensijas remdamiesi pensijų indeksavimo formule, kurios prognozuojamas darbo užmokestis numatytas trys metai į priekį. Tačiau matome, kad kiekvienais metais algos didėja daugiau, o tai reiškia, kad Sodra gauna daugiau pajamų“, - sakė jis. Kaip tikino, „tokiu būdu pensininkai yra nuskriaudžiami.“
Jo manymu, būtų sąžininga, jei ministerijos prognozėms nepasitvirtinus, o algoms kilus sparčiau nei manyta, būtų priimtas kitas sprendimas. Reikėtų metų pabaigoje pensininkams atiduoti skolą, kiek jiems nebuvo padidinta pensija.
Redakcija primena, kad praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis (neto), siekė apie 1240 eurų, o vidutinė pensija - 539 eurus, rodė Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tai reiškia, kad pensija sudarė maždaug 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, augo 70 eurų - iki 644 eurų, o be būtinojo stažo - pasiekė 605 eurus. Finansų ministerijos prognozėse tikimasi, kad 2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didės 8,6 proc.
R. Lazutka taip pat sako, jog Lietuvoje esminė problema su pensinio amžiaus vėlinimu - prasta žmonių sveikata. „Gyvenimo, sveiko gyvenimo trukmė labai trumpa, sergamumas didelis, neįgalumas paplitęs, mūsų darbo rinkoje sąlygos yra labai sunkios, streso daug ir dirbančių sveikata prasta. Todėl kalbėti apie tai, kad galėtume toliau vėlinti tą pensinį amžių, (negalima - red.), nes tiesiog reikia palikti žmonėms pagyventi kažkiek ir po darbingo laikotarpio“, - sako pašnekovas.
Pasak R. Lazutkos, pirmiausia, reikia mokytis ir dirbti, dirbti ir mokytis. Jeigu žmonės dirba labiau kvalifikuotą darbą, retai arba visai neiškrenta iš darbo rinkos, taip pat geriau gyvena. „Jokiame amžiuje darbas negali ir neturi būti kančia“, - sako profesorius.
Tačiau tuo pačiu akcentuoja, kad kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kaip ruoštis senatvei, yra ir unikalus, ir turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, senatvė, anot profesoriaus, yra ne tik individualus fenomenas, bet ir visuomeninis reiškinys.
NDC sistema: alternatyvus modelis?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pristatė sistemą, kurią palaiko ir į Seimą išrinktas, Biudžeto ir finansų komiteto nariu tapęs ekonomistas Raimundas Kuodis. Schema vadinama virtualių sąskaitų pensijų sistema (angl. notional defined contributions (NDC) arba „sąlyginai apibrėžtų įmokų“, „tariamų sąskaitų“ sistema.
Pasak R. Lazutkos, NDC yra „savotiškas miksas“, derinys dabartinės Lietuvoje taikomos apskaitos vienetų sistemos ir kartu - antrosios pensijų kaupimo pakopos (nors yra ir akivaizdžių skirtumų).
NDC sistemos atveju, - kurią Europoje taiko švedai, latviai, italai, lenkai, - žmonės moka į sistemą, virtualiai kaupiamos jų lėšos, jos panaudojamos iš karto mokėti esamiems pensininkams, tačiau skaičiuojama eurais. „Bet: yra įskaičiuojama kiekvieno dirbančiojo sąskaitoje, kiek jis mokėjo lėšų kiekvienais metais ir tada apskaita vyksta ne tais apskaitos vienetais, o eurais. Ir plius dar kiekvienais metais priskaičiuojamos taip vadinamos palūkanos, jų dydis paprastai nustatomas valstybės. Ir taip žmogus, dalyvaudamas pensijų sistemoje, žino, kad jis yra sukaupęs tam tikrą sumą pinigų - vietoj taškų“, - sako R. Lazutka.
Per dešimtmečius sukaupta suma būtų dalijama iš prognozuojamos vidutinės gyvenimo trukmės ir tada, išėjus žmogui į pensiją, išmokama: „tas kapitalas būtų perskaičiuojamas į anuitetą, kaip ir dabar skaičiuojamas antros pakopos anuitetas. Dalintų iš 20 metų, iš 12 mėnesių ir kas mėnesį gautų“, Trišalėje taryboje aiškino ekonomistas.
Pasak R. Lazutkos, sistemos rėmėjai sako, kad tai yra kur kas patrauklesnis variantas, nes žmogus mato, jog, tarkime, sukaupė 30 ar 50 tūkst. eurų, o ne taškus. „Tikimasi, kad žmonės noriau dalyvautų ir jiems būtų aiškiau, kad jie turi pinigus ir juos atsiims, kai sulauks senatvės“, - aiškina R. Lazutka.
Bet NDC sulaukia ir priekaištų, vienas iš jų: skirtingu metu į pensiją išėję žmonės gautų skirtingą atlyginimą, nes vidutinis darbo užmokestis auga. Pavyzdžiui, nors skaičiavome 2024 metų sukauptą kapitalą kaip 2374 eurus, tačiau anksčiau vidutinė alga Lietuvoje buvo kur kas mažesnė, tad ir metinis sukauptas kapitalas kuklesnis.
Svarbus ir kitas momentas: jeigu vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, sukaupti pinigai dalijami iš didesnio metų skaičiaus ir tada pensija mažėja. Pavyzdžiui, minėti 51 535 eurai, jeigu žmogus gyventų dar 30 metų jau virstų iš 215 eurų vos 143 eurais.
„Kad ji nebūtų mažesnė, žmogus gali išsaugoti jos dydį ilgiau dirbdamas ir tuomet nereikia politinėmis priemonėmis ilginti ar tolinti pensinį amžių, kas paprastai visuomenėse yra labai nepopuliaru ir politikams sunku priimti tą sprendimą“, - sako R. Lazutka.
Seimo narė, į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą pretenduojanti Inga Ruginienė sako, kad svarstyti galima ir NDC variantą, ir kitus. „Vertinu gerai, visada galima daryti tam tikrų korekcijų ir planuose yra tai daryti: kalbu apie didesnį indeksavimą, taip pat labai norėčiau turėti aktyvesnių diskusijų apie apskaitos vieneto vertę, nes manau, kad turime ribų didinti apskaitos vienetą, taip paskatindami ir darbuotojus mokėti mokesčius, ir pasitikėti mokamais mokesčiais, žinant, kad jų senatvė bus sotesnė“, - laidoje sakė I. Ruginienė.
Anot jos, galima svarstyti ir kitokius išėjimo į pensiją kriterijus - gal nereikėtų laukti 65 metų. „Tai, ką pristatė profesorius, tikrai diskutuotina ir vertintina idėja. Galiu daugiau pasakyti: yra įvairių idėjų, pavyzdžiui, neapsiriboti - jeigu kalbame apie išėjimą į pensiją - vien tiktai amžiumi, o galbūt galime turėti darbo stažą kaip išėjimo į pensiją rodiklį: jeigu žmogus sukaupia tam tikrą stažą, gal jau nebūtinai sulaukęs 65 metų pasinaudoti privalumu išeiti į pensiją“, - sako parlamentarė.
I. Ruginienės vertinimu, reikia garantuoti sistemą, kad žmogus, išdirbęs tam tikrą metų skaičių, „kaip pavyzdžiui, jeigu sutartume, 40 metų, - jis turėtų teisę ilsėtis ir skirti laiko sau“.
„Ir galėtų išgyventi iš to, ką uždirbo ir įmokėjo mokesčius. Tad jokiu būdu negalime pritaikyti sistemos prie nuolatos dirbančio žmogaus. Ir čia turime atskirti du dalykus: turime tam tikrą grupę darbuotojų, kurie net ir išėję į pensiją nori toliau dirbti ir save realizuoti, ir turime jiems suteikti tokias galimybes, įvesdami tam tikras apsaugas“, - sako valdančiųjų socialdemokratų frakcijos narė. Bet ji pabrėžia, kad yra daug žmonių, kurie dėl prarastos sveikatos ar dėl kitų priežasčių tiesiog jau nori ilsėtis.
R. Lazutka taip pat sako, jog Lietuvoje esminė problema su pensinio amžiaus vėlinimu - prasta žmonių sveikata. „Gyvenimo, sveiko gyvenimo trukmė labai trumpa, sergamumas didelis, neįgalumas paplitęs, mūsų darbo rinkoje sąlygos yra labai sunkios, streso daug ir dirbančių sveikata prasta. Todėl kalbėti apie tai, kad galėtume toliau vėlinti tą pensinį amžių, (negalima - red.), nes tiesiog reikia palikti žmonėms pagyventi kažkiek ir po darbingo laikotarpio“, - sako pašnekovas.
Kalbant apie NDC dažnai minimos sąvokos „virtualiai“, „tariamai“ sukauptos lėšos. R. Lazutkos teigimu, tai reiškia, kad tie pinigai nėra realiai investuojami rinkose. „(Dirbančiųjų sumokami - red.) pinigai iš karto yra išmokami dabartiniams pensininkams, jie nėra realiai investuojami į finansinį kapitalą finansų rinkose, tai todėl sakoma, kad tariamai yra sukaupiama, bet apskaita daroma lyg būtų sukaupiama ir prasmė yra tokia, kad žmogui tuomet atrodo patikimesnė sistema“, - sako ekonomistas.
Anot jo, dažnai antroji pensijų pakopa gali vilioti būtent tuo, jog joje matyti sukaupti pinigai. Kita vertus, tai esą turi ir neigiamą pusę. „Štai dabartinė mūsų karta turi mokėti įmokas socialiniam draudimui, kad būtų finansuojamos dabartinių pensininkų pensijos, bet kartu jie dar turi mokėti į tą savo antros pakopos sąskaitą, tai reiškia, kad jie neša dvigubą naštą, tai irgi žmonėms papildomas finansinis krūvis“, - sako R. Lazutka.
Profesorius sako, kad net jeigu nebūtų apsispręsta visa apimtimi taikyti NDC, vertėtų suteikti galimybę matyti žmonėms jų sukauptas lėšas. „Literatūroje NDC giriama, kad ją įvesti yra labai lengva. Ir dabartinę „sodrinę“ konvertuoti reikėtų politikų valios ir šiek tiek biurokratų darbo - perskaičiuoti (…). Galime pranešti kiekvienam žmogui, arba įdėti į („Sodros“ - red.) paskyrą, kai jis atsidaro, kad matytų, jog „Sodroje“ turi sukaupęs tam tikrą sumą. Tai gal irgi palengvintų žmonėms pasitikėjimą, kad jie turi ne kažkokius vienetus“, - Trišalėje taryboje kalbėjo R. Lazutka.
Prof. emeritas, ekonomistas Romas Lazutka. VU EVAF nuotr.
Pensijų sistemos problemos ir sprendimo būdai
Apžvelgdamas visą situaciją, Seimo TS-LKD frakcijos narys Raimondas Kuodis kalbėjo, kad su antra pensijų pakopa susiję sprendimai buvo priimti žmonių, neturinčių pakankamai žinių.
„Kodėl neleidžiate išeiti iš „Sodros“? Galite atsakyti? Aišku, kad negalite, nes jūs nieko neatsakysite. <...> Kodėl neleidžiate, jei žmonės tokie sąmoningi? Tai rodo, kad jūs neturite jokių pensijų ekonomikos jokių pagrindų, bet užsiimate reformomis“, - laidoje dėstė R. Kuodis.
Paklaustas, ar tiki, kad atsiėmę pinigus iš antros pensijų pakopos fondų žmonės juos investuos, A. Sysas atsakė, kad tai paaiškės po dvejų metų, kai pasibaigs terminas.
Laidoje dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Linas Kukuraitis, kaupiantis antrojoje pensijų pakopoje, teigė ketinantis sistemoje pasilikti. „Jeigu nutiks taip, kaip statistiniam vyrui, ir neišgyvensiu iki senatvės pensijos ar numirsiu anksčiau nei žmona, <...> šiuo atveju ta paveldėjimo galimybė yra tam tikras resursas“, - sakė L. Kukuraitis.
Profesorius stebėjosi, kodėl tuomet nesimato baudų. „Neįgalumo, lyties, amžiaus ir kitokia diskriminacija vyksta, visi tai mato, o štai valstybės institucijos - Darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba - ne“, - sako R. Lazutka.
Anot ekonomisto, masiški pažeidinėjimai akivaizdūs, tam palankūs netgi kai kurie įstatymai. Štai, pavyzdžiui, įstatymu įtvirtinta norma bendrais pagrindais akademinėje srityje ir valstybės tarnyboje dirbti tik iki 65 metų. Vėliau taikomos specifinės sąlygos.
Pasak R. Lazutka atkreipia dėmesį į tai, kad jau trisdešimt metų esame demokratinė ir laisva šalis, tad atvira arba užlėpta diskriminacija nepriimtina ir turime pagaliau iš to išaugti.
Profesorių neramina niūrios pensininkų nuotaikos, įvairios baimės dėl ateities. Į daugelį metų plintančius nuogąstavimus R. Lazutka atsako: ,,Nebuvo taip, kad „Sodra“ nemokėtų pensijų. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo buvo ypatingai sunkių, net ekstremalių laikotarpių, tačiau ir tada valstybė mokėjo pensijas. Nepaisant įvairių kataklizmų, - Tarybų Sąjungos blokados, 1999 m. ir 2008 m. krizių, - visą laiką pensijos buvo mokamos“, - sako R. Lazutka.
Pasak R. Lazutkos, „Tos panikos kėlimas kai kam naudingas. Valdžioje esantieji nusiplauna rankas, pateisina esamą pensininkų skurdą, neva nieko negalime padaryti, taupykitės kiekvienas sau privačiai. O kiti, dėka privataus taupymo, jį organizuodami, užsidirba gražius pelnus. Kodėl gi vardan jų nepagąsdinus visuomenės?
Apie antros pakopos pensijų kaupimo sistemą profesorius atsiliepia filosofiškai: jo nuomone, antrosios pakopos sistema nėra apsaugos sistema, ji yra taupymo rinkose sistema. O rinkos nestabilios, svyruojančios. Štai, naujausia aktualija - koronaviruso metu senatvei kaupiamo turto vertė smunka kasdien.
Kaip sako R. Lazutka, „Kiek žmonėms atsitiktinai pasiseka, tiek jie susitaupo. Nuo atsitiktinių svyravimų priklausomos pajamos nėra apsauga senatvėje.
R. Lazutkai nenuostabu, kad II pakopos pensijų fondų valdytojai aktyviai skatino nepasikliauti „Sodra“, neva jos ateitis nulemta, neva iš jos neišgyvensi, gąsdino visuomenę senėjimo pasekmėmis. Ekonomistas priduria, kad privačiuose fonduose sukauptos sumos krizės metu dar bus ir „apgraužtos“ infliacijos.
Pasak R. Lazutkos, „Sodros“ sistema nėra bloga, tik ją reikia palaikyti, tobulinti.