Nelaimingi atsitikimai darbe ir keliuose kelia didelį susirūpinimą dėl žmonių saugumo ir gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama nelaimingų atsitikimų statistika Lietuvoje, jų priežastys ir galimos prevencijos priemonės.
Nelaimingi Atsitikimai Darbe
Per vienuolika šių metų mėnesių užregistruotas 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe ir 13 mirtinų atvejų. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, sunkių nelaimingų atsitikimų buvo 15 % mažiau, o mirtinų - beveik dvigubai mažiau.
Kaip iliustruoja pateiktas pavyzdys, nelaimių priežastys kasmet kartojasi ir išlieka labai panašios - 8 mirtini ir 34 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio, 4 darbuotojai žuvo ir 7 darbuotojai buvo sunkiai traumuoti krintančių daiktų, 1 darbuotojas žuvo užgriuvus žemės sluoksniui, 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ir nugriuvus.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan.
Tragiškas įvykis Vilniaus siuvykloje
Dar trečiadienį Vilniuje, siuvimo įmonėje darbuotojas įkrito į krovininio lifto šachtą. Darbuotojas, siuvykloje dirbęs sukirpėju, apie 7 val. ryte atvyko į darbą, bet darbo vietoje nepasirodė. Viena iš siuvėjų išgirdo dejavimą. Išėjusi iš darbo patalpos moteris nieko nepastebėjo. Tik iš trečio karto dvi darbuotojos, pasiėmusios prožektorių, atsidarė neužrakintas lifto duris ir pamatė apačioje (nuliniame aukšte) gulintį kolegą. Darbuotojas buvo sąmoningas, kalbėjo. Buvo iškviesti medikai. Deja, bet ligoninėje darbuotojas mirė.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad darbuotojas iš pirmo aukšto nukrito į nulinį (apie 4,5-5 m).
Nelaimingi Atsitikimai Keliuose
Rudens pradžia Lietuvos keliuose dažnu atveju primena chaosą: visi skuba, vėluoja, ieško trumpesnio kelio. Tačiau retas pripažįsta, kad per didelis greitis - tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausiai girdimi tie patys pasiteisinimai - „vėlavau“, „kelias buvo tuščias“, „važiavau kaip visi“.
Šios frazės jau seniai tapo vairuotojų folkloru, tačiau policija primena - jos eismo saugumui įtakos neturi, todėl nepadės išvengti ir atsakomybės. Netinkamai pasirinktas greitis išlieka viena dažniausių avarijų priežasčių. Policijos departamento duomenimis, šių metų vasarą eismo įvykių dėl saugaus greičio nepasirinkimo užfiksuota 174.
Pasak Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, greitis dažniausiai viršijamas esant geroms vairavimo sąlygoms, kai eismas suintensyvėja - dienos metu ir šiltuoju metų laiku. Vairuotojai įsitikinę, kad sausa, gerai matoma kelio danga „leidžia” važiuoti greičiau - neretai gerokai greičiau, nei numato kelio ženklai.
„Kiekvienoje situacijoje viršytas greitis sukuria vis kitą riziką. Miestuose jis pavojingiausias pėstiesiems - pėsčiųjų mirties rizika yra 4-5 kartus didesnė, kai smūgio greitis siekia 50 km/val., palyginti su 30 km/val. Būtent dėl to mažesnės greičio ribos plačiai diegiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu užmiestyje didžiausią pavojų kelia didelis greitis, išvažiavimas iš kelio ar priešpriešiniai susidūrimai“, - sako R. Matonis.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Pasak Mindaugo Balinsko, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju - neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o tipinis nuostolis siekia 5-10 tūkst.
„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas pakeičia avarijos eigą - smūgis tampa daug stipresnis, o sustabdyti automobilį darosi gerokai sunkiau. Greitis ne tik padidina žalas - jis gali apversti aukštyn kojomis ir klausimą, kas laikomas kaltu“, - pabrėžia M. Balinskas.
„Įsivaizduokite situaciją: pagrindiniu keliu važiuoja automobilis 100 km/val. greičiu, nors leistinas greitis - 50. Iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis ir jie susiduria. Pagal taisykles kaltas atrodytų tas, kuris išsuko. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad dėl smarkiai viršyto greičio išsukęs vairuotojas realiai neturėjo galimybės laiku pamatyti atvažiuojančio automobilio, o kitas - sustabdyti. Tuomet kaltė gali būti pripažinta greitį viršijusiam vairuotojui. Ši hipotetinė situacija parodo, kad greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir tai, kam galiausiai priskiriama kaltė“, - aiškina M. Balinskas.
Tokios ir panašios situacijos vairuotojui dažnai kainuoja ne tik nervus, bet ir daug laiko - tyrimai, teismai, ginčai.
„Vairuotojai vis dar tiki, kad draudimas visais atvejais padengs jų padarytą žalą. Per didelis greitis, nesaugūs lenkimai - o po kelių šimtų metrų visi vis tiek sustojame prie to paties šviesoforo. Tokį elgesį dažniausiai išprovokuoja tie patys pasiteisinimai. „Skubėjau, vėlavau“ - šitaip dažnai aiškinasi vairuotojai, nors pakaktų penkiomis minutėmis anksčiau išvažiuoti iš namų. Ryte dažnai norisi dar kartą atidėti žadintuvą, susirasti tą tobulą drabužių derinį ar ramiai išgerti kavos puodelį.
Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems
Kitas dažnas pasiteisinimas - „važiavau su srautu“. Tačiau „visi“ neretai irgi viršija greitį. Pasakymas, kad kelias buvo tuščias, dar nereiškia, jog jis saugus. Priešingai - kai nėra kitų automobilių, atsiranda pagunda spausti greičiau, bet būtent tada kiekviena klaida gali kainuoti daug brangiau.
Tokiose situacijose pravartu pasitelkti tai, ką jau turite: greičio palaikymo sistemą, įspėjimus apie jo viršijimą telefone ar telematikos sprendimus, kurie padeda stebėti vairavimo įpročius. Planuokite laiką iš anksto. Jei skubate, natūraliai kyla noras spausti greičiau. Stebėkite kelio ženklus ir spidometrą. Net ir gerai pažįstamose vietose greičio ribojimai gali skirtis. Pasitelkite technologijas. Daugelis automobilių ar navigacijos programėlių turi greičio ribojimo perspėjimus. Įjunkite šią funkciją - garsinis ar vizualinis signalas primins, kai viršijate leistiną greitį. Vis labiau populiaresni tampa ir telematikos sprendimai, leidžiantys stebėti vairavimo įpročius bei gauti asmeninius patarimus.
Vairuotojai, apsidraudę vairuotojo civilinę atsakomybę ne gyvybės draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“, gali naudotis telematikos programėle „Compensa VAIRUOK“. Ji padeda gerinti vairavimo įgūdžius - tai ne tik didina saugumą, bet ir prisideda prie ilgesnio automobilio tarnavimo laiko.
„Compensa VAIRUOK“ fiksuoja įsibėgėjimą, stabdymą, greitį, posūkių įveikimą ir dėmesio nukreipimą nuo kelio, pavyzdžiui, naudojantis telefonu bei pateikia personalizuotas įžvalgas. Vairuotojai taip pat gali dalyvauti iššūkiuose, kurie padeda įsitraukti ir ugdyti konkrečius įgūdžius - pavyzdžiui, laikytis greičio ribojimų.
Galimybę naudotis „Compensa VAIRUOK“ turi fiziniai asmenys, ne anksčiau nei prieš 30 dienų įsigiję „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą lengvajam automobiliui. Programėlė susiejama su konkrečia transporto priemone.
Savižudybės
„Mirčių skaičius mažėja, ir tuo galime džiaugtis, pernai turėjome 565 mirtis, vyrų mirčių yra daugiau nei moterų kelis kartus, bendras rodiklis siekė apie 20 mirčių 100 tūkstančių gyventojų“, - per savižudybių problematikai skirtą konferenciją Seime pirmadienį sakė R. Klišauskienė.
„Europoje jau ne pirmi metai mes esame pirmoje vietoje, ir tik 2019 metais, tai yra naujausi Eurostato duomenys, naujesnių nėra, buvome antroje vietoje. Jos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje fiksuotos 565 savižudybės, nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai, 2020 metais - 607 savižudybės (133 moterys ir 474 vyrai), 2019 metais - 658 savižudybės (119 moterų ir 539 vyrai).
„Susiduriame su problemomis nustatant tikrąjį savižudybių mastą, apie tai kalba ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės gali „slėptis“ po tokiais kodais kaip nelaimingi atsitikimai, nežinoma mirties priežastis. Šiais metais atliktas tyrimas parodė, kad daug mirtinų insulino perdozavimo atvejų iš tiesų buvo savižudybės“, - kalbėjo R. Klišauskienė.
„Buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuriame šeimos gydytojas pasakė, kad, jo nuomone, didžiausia vertybė yra šeimos apsauga. Ir Lietuvoje turime tokių atvejų, kai šeimos prašymu įrašoma (kita priežastis), nes tai yra ir gėdos jausmas, ir tam tikri religiniai aspektai, kai neleidžia karsto įnešti į bažnyčią, jei žmogus nusižudo.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
Ši lentelė apibendrina savižudybių statistiką Lietuvoje 2019-2021 metais:
| Metai | Savižudybės iš viso | Moterys | Vyrai |
|---|---|---|---|
| 2019 | 658 | 119 | 539 |
| 2020 | 607 | 133 | 474 |
| 2021 | 565 | 126 | 439 |
Kaip išvengti savižudybės: atpažinti požymius ir pasiūlyti paramą | GoodRx
tags: #nelaimingi #atsitikimai #neigaliesiems