Psichologijos Egzamino Klausimai: Atsakymai ir Paaiškinimai

Šis straipsnis skirtas padėti pasiruošti psichologijos egzaminui, apžvelgiant įvairias temas nuo psichikos sutrikimų iki asmenybės teorijų ir socialinio suvokimo. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija, siekiant užtikrinti tikslumą ir išsamumą, apimant platų spektrą psichologijos sričių, pritaikant informaciją skirtingiems auditorijos lygiams.

Psichologijos Samprata ir Tikslai

Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Pagrindiniai psichologijos tikslai yra:

• Aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos bei elgesio ypatybes.
• Tobulinti žmogaus veiklą.
• Tobulinti žmogaus ir mašinos sąveiką.
• Nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose.

Psichikos Struktūra

Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro trys pagrindiniai elementai:

• Psichiniai procesai: Dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus (pažinimo, jausmų ir valios).
• Psichinės būsenos: Reiškiniai, pastovesni nei psichiniai procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje).
• Psichinės savybės: Sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių.

Psichologijos Tyrimo Metodai

Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, siekiant objektyviai ir tiksliai tirti psichikos reiškinius:

• Stebėjimas:
  • Introspekcija: Savo paties vidinio gyvenimo stebėjimas.
  • Eksterospekcija: Išorinis, kitų žmonių gyvenimo stebėjimas.
• Eksperimentas:
  • Natūralusis: Tyrimas vyksta įprastinėje tiriamajam aplinkoje, kuris nežino, kad yra stebimas.
  • Laboratorinis: Tyrimas vyksta specialiai įrengtoje laboratorijoje, kur kontroliuojamos visos sąlygos.
• Pokalbis: Naudojamas tiriant žmonių interesus, poreikius.
• Anketa: Raštu sužinoma informacija.
• Testas: Standartinės užduotys, skirtos įvertinti tam tikras psichines savybes ar gebėjimus.

Psichologijos Mokslo Šakos

Psichologija yra platus mokslas, apimantis įvairias šakas, kurios specializuojasi skirtingose psichikos veiklos srityse:

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

• Bendroji psichologija: Teoriškai ir empiriškai tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius, įtvirtina svarbiausias psichologijos sąvokas, kuria jų sistemą, pagrindžia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kitų psichologijos šakų sąvokų metodologinis pamatas ir plečia savo turinį remdamasi jų duomenimis.
• Raidos psichologija: Tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žmogaus mokymosi ir auklėjimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.
• Amžiaus tarpsnių psichologija: Tiria žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir senyvo žmogaus psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
• Diferencinė psichologija: Tiria individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
• Darbo psichologija: Tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus.
• Organizacijų psichologija: Nagrinėja personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žmogaus veiklai optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus.
• Medicinos psichologija: Žinias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
• Klinikinė psichologija: Tiria žmogaus elgesio sutrikimus, nesugebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
• Socialinė psichologija: Tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant įvairiose neorganizuotose ir organizuotose grupėse.
• Juridinė psichologija: Tiria tokios žmogaus psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus, kurie reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
• Specialioji psichologija: Tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žmones.
• Karo psichologija: Tiria įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.
• Sveikatos psichologija: Tyrinėja sveikos gyvensenos, sveikos elgsenos, įgūdžių ugdymo psichologinius aspektus. Taip pat yra vadovavimo, sporto, organizacinė reklamos, teisės, ekologinė, karinė, juoko, kūrybos ir daug kitų šakų.

Psichologijos Mokyklos

Psichologijos istorijoje susiformavo kelios pagrindinės mokyklos, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į psichikos reiškinius:

• Biheviorizmas: Teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Psichologija gali tirti tik žmonių elgesį, o ne jų vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieško metodų, tinkamų reguliuoti žmonių elgesiu. Pradininkas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skeneris teigė, kad žmonių elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Ši teorija neapima asmenybės visumos. Jausmai, vidiniai pergyvenimai, gyvenimo tikslai, vertybės, prasmė, fantazijos, svajonės, sapnai yra psichikos sferos, kurių biheviorizmas neaiškina.
• Froidizmas: Žmonių psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Kaip teigė austrų psichiatras Froidas, šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmonių sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmonių mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumti“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma. Jie pasireiškia sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, kliniškais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius žmonių psichikos sluoksnius“.
• Humanistinė psichologija: Pagrindinis tyrimo objektas - unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiasi nuostata, kad žmonės turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Nors kiekvienas atstovas sukūrė savo teoriją, bet bendri bruožai yra šie:
  • Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.
  • Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
  • Žmogus yra atviras pasauliui; žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje - pagrindinė psichinė realybė.
  • Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
  • Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
  • Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkimas.
  • Žmogus yra aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
  Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui.

Jutimas ir Suvokimas

Jutimas ir suvokimas yra du glaudžiai susiję pažinimo procesai, leidžiantys mums suprasti ir orientuotis aplinkoje.

Jutimo Samprata ir Savybės

Jutimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes. Pojūčių savybės:

• Kokybė: Kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito (aukštis, tembras).
• Intensyvumas: Dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
• Trukmė: Pojūčio egzistavimo laikas.
• Inercija: Pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.

Jautrumas ir Jo Matavimas

Jautrumas - žmogaus ir gyvūnų savybė turėti pojūčius. Kuo daugiau pojūčių, tuo žmogus jautresnis.

• Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis: Minimalus dirgiklio intensyvumas, sukeliantis minimalų pojūtį.
• Absoliutus viršutinis slenkstis: Maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį.
• Skyrimo slenkstis: Minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą.
• Ikislenkstiniai: Nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.

Adaptacija: Jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

• Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
• Jautrumo susilpnėjimas.
• Jautrumo padidėjimas - sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).

Sensibilizacija: Jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.

Suvokimo Samprata ir Savybės

Suvokimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu žmogus atspindi daiktus ir reiškinius, tiesiogiai veikiančius jutimo organus.

• Aperceptiškumas (prieš suvokimą): Patirties įtaka.
• Įprasminimas: Suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
• Visybiškumas: Kiekvieno suvokimo pabaigoje gauname visybinį daikto vaizdą, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
• Struktūriškumas: Suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
• Konstantiškumas: Būtina savybė, kai suvokimo sąlygos kinta. Kitomis sąlygomis daiktai atrodo taip pat.

Suvokimo Rūšys

• Regimasis.
• Girdimasis.
• Uodžiamasis.
• Skonio.
• Lietimo - haptinis.
• Teksto suvokimo.
• Erdvės suvokimo.
• Muzikos suvokimo.

Suvokimo Iliuzijos, Haliucinacijos ir Ekstrasensorinis Suvokimas

• Suvokimo iliuzija: Iškreiptas suvokimas, atspindėjimas. Reikalingas išorinis dirginimas. Iliuzijų priežastys:
  • Fizinis (lazda vandenyje).
  • Fiziologinis (tinklainės veikla).
  • Psichinis (mylimojo žmogaus įvaizdis, vadizmas).
• Haliucinacijos: Suvokimo patologija, kai objektai neveikia jutimo organų ar tų objektų nėra (skonio, regos ir klausos, uoslės, haptilinės, visceralinės, negatyvinės).
• Ekstrasensorinis suvokimas: Viršjutiminis pažinimas:
  • Telepatija - kito minčių suvokimas.
  • Telestezija - aiškiaregystė.

Suvokimo Sutrikimai

Sergant psichinėmis ligomis:

• Akcentuojamas vienas neesminis dalykas.
• Neesminiai dalykai įgyja subjektyviai užkrečiamą reikšmę (rasizmas).
• Įsitikinimas savo svarbumu (sadizmas, žvaigždžių liga).
• Derealizacija - įsitikinimas, kad seka, linki bloga.
• Depersonalizacija - svetimas pats sau.

Atmintis

Atmintis yra esminis pažinimo procesas, leidžiantis mums įsiminti, išsaugoti ir atgaminti informaciją.

Atminties Samprata ir Funkcijos

Atmintis - psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesudaryta iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų, viskas susiję sudėtingais ryšiais.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Atminties Procesai (Fazės) ir Užmiršimas

• Įsiminimas: Naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų. Sutrikimai: Korsakovo sindromas (neprisimena vakar, bet prieš daug metų), senatvinė sklerozė.
• Išsaugojimas: Jo metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
• Atgaminimas: Aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas. Atgaminimo rūšys:
  • Atpažinimas: Objekto atgaminimas pakartotinio suvokimo metu. Yra įvairaus aiškumo laipsnių: atpažįstame žmogų, bet neprisimename, kada susipažinome.
  • Valingas ir nevalingas atgaminimas: Kai žmogaus veiklos turinys nenukreiptas į atgaminimą - nevalingas atgaminimas, o kai žmogus sprendžia užduotį, iš karto medžiagos negali atgaminti ir ieško įvairių būdų, kaip tai padaryti - valingas atgaminimas (prisiminimas).
  • Atsiminimas: Tai atgamintų praeities objektų ir įvykių priskyrimas konkrečiam laikui.
• Užmiršimas: Įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties (Ebinhauzo užmiršimo kreivė). Atkūrimas: Kai informacija atkuriama nelabai tiksliai. Atkurdami informaciją, rekonstruojame menkiau įsimintus elementus, papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais. Užmiršimas dažnai įvyksta dėl interferencijos - blogai įsimenama medžiagos vidurinė dalis, ją užgožia pradinė informacija.

Užmiršimas - mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.

Atminties Rūšys

Atminties rūšys skirstomos pagal:

• Įsimenamos medžiagos turinį: Vaizdinė, žodinė-loginė, emocinė, motorinė (judesių).
• Tikslus: Valinga atmintis, nevalinga (atmaina - reminiscencija - staiga nevalingai iškyla).
• Kiek laiko išsaugoma įsisavinta medžiaga: Trumpalaikė-operatyvinė, ilgalaikė.
• Įsimenamos medžiagos pobūdį: Prasminė - ieškoma tam tikrų ryšių, mechaninė.
• Įsimenamos medžiagos sudėtingumą: Provaizdžiai, aidėtinai vaizdai - išsaugomi ilgą laiką be pakitimų, atminties vaizdiniai - sudėtingesni už aidėtinus, nes yra polimodaliniai, jungia savyje regos, klausos, uodimo elementus.

Atminties Sutrikimai

• Hipoamnezija: Atminties susilpnėjimas.
• Amnezija: Visiškas atminties išnykimas:
  • Afektogradinė - po streso.
  • Isterinė - nenori, negali.
  • Intoksikacinė - trauminė.

Mąstymas

Mąstymas yra sudėtingas pažinimo procesas, leidžiantis mums analizuoti, interpretuoti ir spręsti problemas.

Mąstymo Samprata ir Rūšys

Mąstymas - tai socialiai sąlygotas, susijęs su kalba psichinis procesas, kurio metu simbolių ir ženklų pagalba žmogus pertvarko perimamas žinias, surasdamas naują, esmingą.

Mąstymo rūšys:

• Veiksminis mąstymas: Daiktų savybes pažįstame atliekant praktinius veiksmus. Čia situaciją pertvarkome judesių pagalba (motorinė).
• Vaizdinis mąstymas: Daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
• Sąvokinis mąstymas: Objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.

Arba:

• Teorinis: Dėsnių, taisyklių pažinimas.
• Praktinis: Dažniausiai vykdomas trūkstant laiko. Tai plano, projekto sudarymas.
• Intuityvus: Remiasi intuicija - nuspėjame tam tikro dalyko esmę. Remiasi tam tikra patirtimi.
• Analitinis: Užima ilgesnį laiką nei praktinis, aiškūs mąstymo etapai, logika, o rezultatas tas pats.
• Realistinis: Nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių.

Mąstymo Tipai

Tai tam tikra mąstymo forma, būdinga tam tikram individui. Priklauso nuo to, kaip asmenyje yra susijusios mąstymo rūšys.

Mąstymo Operacijos

Sąvokos formuojamos ir keičiamos atliekant mąstymo operacijas. Dvi bendriausios:

• Analizė: Objekto skaidymas į dalis.
• Sintezė: Dalių jungimas į visumą. Jos būtinos bet kokiai mąstymo veiklai, yra tarpusavyje glaudžiai susiję, stebimas jų ryšys konkrečiame procese, palyginime. Lyginant nustatomas objekto panašumas arba skirtumas. Lyginami tik panašūs objektai (kriaušės-obuoliai).
• Skyrimas: Mąstymo operacija, padedanti surasti esminį objektų skirtumą.
• Abstrahavimas: Išskyrimas mintimis reikšmingo objekto požymio arba savybės. Kuo labiau abstrahuojame, tuo mąstymas gilesnis.
• Apibendrinimas: Mintimis daiktų ir reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę. Išskiriama kažko bendro (paukščiai). Bet koks apibendrinimas prasideda palyginimu.

Mąstymo Uždavinių Sprendimas

Būtinumas mąstyti atsiranda tada, kai žmogui seni būdai ir priemonės yra nebeveiksmingi. Tada būna probleminė situacija. Probleminė situacija - mąstymo uždavinys.

Sprendimo dalys:

• Problemos iškėlimas: „Kas yra". Svarbu teisingai iškelti problemą, suvokti tolesnę mąstymo kryptį.
• Sprendimo ieškojimas:
  • Mėginimo ir klaidų metodas.
  • Algoritminis metodas: Mėginimų nereikia, vadovaujamasi iš anksto sudaryta schema-algoritmu. Dažnai būna teisingas (el. skaičiavimo mašina).
  • Euristinis: Šis būdas dažnai neteisingas. Dažniausiai pasirenkamas optimaliausiai atrodantis metodas. Jei jis pasirodo neteisingas, grįžtama prie kito.
• Sprendimo sudarymas:
  • Hi...