Taikant kokybinį tyrimą analizuojama, kaip keičiasi socialinių darbuotojų darbas dirbant su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose pereinant iš institucijų į bendruomenę. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai, o naudojami metodai apima teorinį literatūros ir dokumentų lyginimą, pusiau struktūrizuotus interviu ir kokybinį turinio analizės metodą. Tyrimas atskleidžia, kad pertvarkos metu pasikeičia pareigų pobūdis ir atsakomybės, įgyjamos naujos funkcijos bei padidėja integracijos į visuomenę svarba.
Perėjimo nuo institucijų prie bendruomeninių paslaugų kontekstas
Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis: pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą; prižiūrėti drabužius ir patalynę; vesti užimtumo veiklą, pasirūpinti namų ūkiu, patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus, užtikrinti nuotolinį ugdymą. Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.
Taip pat identifikuota, kad pertvarkos metu socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis. Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis.
Karjeros tikslų ir tikslų įgyvendinimo pokyčiai bendruomenėje
Šio pokyčio kontekste socialinis darbuotojas tampa tarpininku tarp vaiko, šeimos ir bendruomenės, todėl svarbu užtikrinti integraciją į visuomenę, sveikatos priežiūrą, švietimą ir socialinę įtrauktį. Jis taip pat turi organizuoti ir kurti užimtumo veiklą, kurti sąlygas saugiam ir ugdymu paremtam gyvenimui bendruomenėje. Tyrimo duomenys rodo, kad bendradarbiavimas su medicinos įstaigų, ugdymo įstaigų ir kitų įstaigų personalu tampa esmine socialinio darbuotojo veikla bendruomeniniame kontekste.
Teorinė išlyga ir praktiniai darbo aspektai
Analizėje naudoti šaltiniai teigia, kad deinstitucionalizacijos sėkmei būtinas darbuotojų įsitraukimas į socialinės paslaugų struktūrų pertvarką. Studijų rezultatai pabrėžia socialinių darbuotojų vertybių, žinių ir įgūdžių svarbą teikiant teises žmonėms su negalia bei didinant jų galimybes dalyvauti bendruomenėje. Socialinis darbuotojas bendruomenėje turi įgyti gebėjimų dirbti su įvairesnėmis grupėmis, valdant iššūkius, susijusius su elgesiu, saugumu ir socialinės plėtros skatinimu.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tarp tyrimo rezultatų pastebima, kad distancinis ugdymas (nuotolinis ugdymas) buvo įgyvendintas tik COVID-19 laikotarpiu Lietuvoje, o kitais laikotarpiais šis aspektas gali būti įtrauktas kaip nuosekli bendruomenės paslaugų sudedamoji dalis. Taip pat pažymėta, kad kai kuriose įstaigose dokumentų keitimosi tvarka tarp institucijų dar nėra vieninga, o praktika priklauso nuo konkrečios globos įstaigos.
Vidinės kompetencijos ir jų plėtra
Šio tyrimo duomenimis, socialiniai darbuotojai bendruomeniniuose vaikų globos namuose įgyja papildomų kompetencijų - planuoti ir organizuoti gyvenimo kasdienybę, užtikrinti maisto gamybą, rūpintis įranga, patalpų švara, rūbais ir patalyne, koordinuoti užimtumą bei laiką tarp namų ūkio darbų ir dokumentų tvarkymo. Taip pat svarbu bendradarbiauti su medicinos, ugdymo įstaigų specialistais, kad būtų užtikrintas vaiko sveikatos priežiūros reikalavimų įgyvendinimas, ir užtikrinti tinkamą informacijos srautą apie namų skaitiklių rodmenis bei energijos naudojimą.
Specialioji funkcijų atribucija ir nuoseklus darbo pobūdžio keitimas
Birželio-rugpjūčio laikotarpiu įstaigos pertvarkos metu kai kurie pareigų postai buvo panaikinti, o kitos funkcijos perskirstytos tarp naujų ar perklasifikuotų pozicijų. Todėl socialiniai darbuotojai tampa daugiafunkciniai - jie koordinuoja socialinę pagalbą, sveikatos priežiūrą, švietimą, kultūrinę ir ugdymo veiklą, taip pat atsako už namų ūkio dalykus ir techninę įrangą bei energetinę priežiūrą. Tokia platus funkcijų spektras reikalauja didesnio gebėjimo valdyti laiką, efektyviai bendradarbiauti ir prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių aplinkoje.
Įvertinant Lietuvos kontekstą, deinstitucionalizacijos tikslams įgyvendinti reikalingi kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, kurie gebėtų derinti asmeninį, profesionalų ir bendruomeninį vaidmenis, o jų profesinės kompetencijos turėtų būti nuosekliai ugdomos universitetuose, kolegijose ir neformaliuose mokymuose. Tyrėjos ir tyrėjai pabrėžia socialinių darbuotojų įgūdžių terapinį bei etinį pagrindą, gebėjimą aiškiai komunikuoti su šeimomis, globėjais, medicinos ir švietimo įstaigomis, taip pat gebėjimą spręsti konfliktus ir užtikrinti vaiko saugumą bei teises.
Tabulė ir integruotas požiūris
Kur kas svarbiau už pavienius faktus yra tai, kaip socialiniai darbuotojai bendruomenėje sujungia skirtingas funkcijas į vieną integruotą įvaizdį: vaiko sveikatos priežiūra, švietimo paslaugos, socialinės paslaugos, gyvenimo sąlygų organizavimas, namų ūkio valdymas ir bendruomenės įtrauktis. Nors dokumentų mainai vis dar nėra visiškai uniformūs, socialiniai darbuotojai nuolatos siekia užtikrinti, kad vaikas turėtų stabilias gyvenimo sąlygas ir galimybę augti saugioje, ugdymu paremtąje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Apžvalginiai įžvalgos ir praktiniai iššūkiai
Personalo mobilizavimas, tarpusavio bendradarbiavimas su įvairių įstaigų atstovais, vaiko dokumentų sutvarkymas bei nuolatinės vaikų ugdymo ir užimtumo sritys yra pagrindiniai kasdieniai iššūkiai bendruomeninėse globos įstaigose. Socialiniai darbuotojai turi gebėti valdyti nestandartines situacijas, įvertinti vaiko poreikius, užtikrinti saugumą bei tinkamą gydymo režimą. Remiantis literatūros ir empirinių duomenų analizėmis, socialinio darbo praktika perėjimo laikotarpiu siekia harmoningos sąveikos tarp institucijos ir bendruomenės, kurioje vaikas gali augti be socialinės izoliacijos.
- Darbuotojų kompetencijų plėtra - išsilavinimas, etika, teisė, pirmosios pagalbos žinios.
- Tarptautinių gairių įgyvendinimas - deinstitucionalizacija ir tinkamų paslaugų užtikrinimas visiems vaikams.
- Savivalda ir bendradarbiavimas su medicinos, ugdymo įstaigų ir kitų įstaigų personalu.
Šios temos tyrimas rodo, kad socialinių darbuotojų vaidmuo transformuojant paslaugų teikimą iš institucinio į bendruomeninį modelį tampa vis sudėtingesnis ir diferencijuotas, reikalaujantis daugiau koordinavimo, visapusiško vaikų poreikių supratimo bei glaudaus bendradarbiavimo su kitų sektorių specialistais.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #darbuotojai #vaiku #globos #centruose