Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kaip pradėti procesą, kad senjorų apgyvendinimas senelių globos namuose būtų kuo sklandesnis ir labiau atitiktų tiek jo, tiek artimųjų poreikius. Aptarsime, kur kreiptis, kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis, specialiųjų poreikių nustatymo procedūras, finansavimo galimybes, paslaugų rūšis ir konkrečius globos įstaigų pavyzdžius.
Kreipimasis į savivaldybę ir socialinių paslaugų poreikio vertinimas
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Vertinimo procesą apima kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Asmenims gali būti nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros specialieji poreikiai, kurie būna pirmojo arba antrojo lygio. Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Paslaugų rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos. Svarbu žinoti, kokios slaugos paslaugos prieinamos, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai. Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai. Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas. Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju. Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Socialinių paslaugų rūšių santrauka
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Kainos ir finansavimo galimybės
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės ir privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaigą turėtų licenciją, leidžiančia verstis šia veikla.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Mokėjimo sąlygos dažnai nurodomos konkrečioje įstaigoje ar savivaldybėje: 80 procentų pensijos, 100 procentų slaugos ar kitų senjoro pajamų, 1 procentas turimo nekilnojamo turto vertės. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą padengti.
Kaip pasirinkti globos namus?
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Socialinių paslaugų platformoj www.slauga24.lt rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Senjorui ar jo artimiesiems nereikia vykti į globos namus ir teirautis dėl paslaugų - visą procesą koordinuoja savivaldybė. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus (toliau vadinama - siuntimas). Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Departamento siuntimo kopija pateikiama savivaldybei, priėmusiai sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.
Socialinės paslaugos asmenims gyvenantiems globos įstaigose ir savivaldybių vaidmuo
Socialinių paslaugų teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti.
Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos
Norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų. Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį: jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina: gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos; turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius; būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad: jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje; neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Kauno kartų namų ir kitų įstaigų praktika: paslaugų komplektas ir darbuotojų komanda
Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugos sudėtis: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas, laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba, asmeninės higienos paslaugų organizavimas, maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas, kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Kauno kartų namų veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą.
Komandinis darbas - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Kauno kartų namuose gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančias asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo.
Konkrečių senelių namų pavyzdys: Kupiškio senelių namai
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos.
Norint patekti į Senelių namus, asmuo arba jo artimieji kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas).
Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi vienu vonios kambariu. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje. Maitinimas vyksta 4 kartus dienoje. Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt.
Senelių namuose apgyvendintas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų, 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos.
Pagalba namuose, laikino atokvėpio ir savarankiško gyvenimo paslaugos
Norint gauti pagalbą slaugant artimąjį namuose, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos: pagalba į namus (padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.), dienos socialinė globa (teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą), integrali pagalba namuose (apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose), laikino atokvėpio paslauga (skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui).
Pagalbos į namus paslaugos trukmė iki 10 val. per savaitę, paslauga yra teikiama tik darbo dienomis. Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga teikiama iki 40 val. per savaitę asmenims su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Laikino atokvėpio - iki 720 val. per metus (dėl vieno prižiūrimo asmens).
Techninės pagalbos priemonės (TPP) ir jų įsigijimas
Ar norint gauti TPP priemonę reikalinga gydytojo pažyma? Asmuo kreipdamasis dėl judėjimo techninės pagalbos priemonių privalo pateikti klinikinių elektroninių dokumentų E025 ar E003, ar E027 kopijas arba išrašą iš medicinos dokumentų. TPP vienkartinės įmokos - automatiškai reguliuojama lova (nauja) - 100 Eur., (pakartotinai išduodama) 50 Eur.; naktipuodžio kėdutė - 20 Eur.; vaikštynė su staliuku (nauja) - 20 Eur., (pakartotinai išduodama) 10 Eur.
Paslaugos skubiais atvejais
Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Kas gali gauti socialines paslaugas?
Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Laikas ir terminai
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose
- Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
- Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
- Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
- Socialinės paslaugos gavėjo teisės: asmuo gali pageidauti konkrečios įstaigos, tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybė atsižvelgdama į vietų prieinamumą.
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą.