Lietuvos gyventojai, susidūrę su laikinu ar nuolatiniu nedarbingumu dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų, turi teisę į įvairias finansines išmokas ir socialinę paramą. Šioje straipsnyje išsamiai aptarsime ligos išmokas, nedarbo išmokas, šalpos ir socialinio draudimo neįgalumo pensijas bei kitas paramos priemones asmenims su negalia.
Ligos išmoka: kada ir kaip ją gauti?
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Stažas, reikalingas ligos išmokai gauti
Ligos išmoka skiriama, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną asmuo turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmokos dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo turi pakankamą stažą. Darbdavys gali mokėti nuo 62,06% iki 100% vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečiosios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas. Išmokos dydis siekia 62,06% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka didėja iki 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketvirtį yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Kada išmokama ligos išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje, o išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo išmoka: sąlygos ir dydis
Asmenims, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi Lietuvoje (laikino ar nuolatinio) bei jo išdavimo priežasties.
Norint gauti nedarbo išmoką, asmuo turi būti draustas nedarbo socialiniu draudimu ir turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių.
Jei asmuo neturi pakankamo stažo Lietuvoje, jis gali įskaityti darbo laikotarpį kitoje ES ar EEE valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, pateikdamas kompetentingos institucijos dokumentą (forma PD U1). Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą stažą tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė
Nedarbo išmokos dydis yra apskaičiuojamas remiantis asmens uždarbiais kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketvirtį maksimali nedarbo išmoka siekia 1405,45 EUR.
Išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Svarbu: prašymą skirti nedarbo išmoką galima pateikti registruojantis Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje. Išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Pagalba žmonėms su negalia
Asmuo su negalia - tai tas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis. Žmonės su negalia gali gauti valstybės paramą įvairiomis formomis.
Socialinio draudimo ir šalpos neįgalumo pensijos
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Šalpos neįgalumo pensija: skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų nei šios pensijos dydis. Skirta vaikams su negalia, asmenims iki 24 metų, netekusiems 45% ar daugiau darbingumo, taip pat asmenims, netekusiems 60% darbingumo ir neturintiems pensijų socialinio draudimo stažo, motinoms su 5 ir daugiau vaikų, tėvams ar globėjams, ilgai slaugantiems neįgalų asmenį.
- Socialinio draudimo negalios pensija: skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną ir turi ne mažiau kaip 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Asmenys gali gauti tik vieną iš šių pensijų, kreipiantis į Sodrą ir turint atitinkamą darbo stažą.
Šalpos negalios pensijos dydžiai
Šalpos negalios pensijos dydis priklauso nuo asmens dalyvumo procento. Numatoma, kad 2026 m. pensijų dydžiai bus panašūs į 2025 m. sausio 1 d. nustatytus ir bus prilyginti tam tikram šalpos pensijų bazės (ŠPB) kiekiui, atsižvelgiant į neįgalumo lygį.
Norint apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją, vertinamos visos asmens pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. Taip pat būtina pateikti dokumentus, įrodančius darbo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
| Dalyvumo lygis (%) | Apytikslis pensijos dydis (EUR) |
|---|---|
| 100 | [Suma] |
| 95 | [Suma] |
| 90 | [Suma] |
| 85 | [Suma] |
| 80 | [Suma] |
| 75 | [Suma] |
| 70 | [Suma] |
| 65 | [Suma] |
| 60 | [Suma] |
| 55 | [Suma] |
| 50 | [Suma] |
| 45 | [Suma] |
Efektyvesnė pagalba negalią turintiems žmonėms nuo 2024 metų
Nuo 2024 metų neįgalumo ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - Agentūra). Tai užtikrins vieno langelio principą, padės aktyviau dalyvauti asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse bei suteiks lygias galimybes negalią turintiems žmonėms.
Nustačius negalios poreikius ir gavus sutikimą, sudaromas individualios pagalbos planas, apie kurį informuojamos atitinkamos institucijos. Pagalbos vadybininkas Agentūroje prižiūri pagalbos teikimą, teikia rekomendacijas.
Išmokos ir kompensacijos asmenims su negalia
Atsižvelgiant į negalios sunkumą bei darbo stažą, teikiamos šios išmokos:
- Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (nustatyta 45% ir daugiau darbingumo praradimo riba su minimalia pensijų draudimo stažo sąlyga);
- Šalpos neįgalumo pensija vaikams ir asmenims su negalia, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo, bet neteko 45% ar daugiau darbingumo iki 24 metų ar 60% ir daugiau po 24 metų;
- Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti mokamos našlių pensijos, našlaičių pensijos, valstybinės pensijos ir vienišo asmens išmokos.
Nuo 2022 m. vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45% ir daugiau darbingumo, vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai.
Tikslinės kompensacijos
Vertinant specialiuosius poreikius, gali būti mokamos tikslinės kompensacijos dėl slaugos ar priežiūros išlaidų. Šios kompensacijos skiriamos kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir savarankiškumą kasdienėje veikloje. Kompensacijas gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. žmonės su negalia galės gauti lengvojo automobilio išlaidų bei techninio pritaikymo kompensacijas. Dėl jų nereikės pateikti papildomų dokumentų automobilio vertinimui, o pakartotinio kompensacijos poreikio atveju papildomas prašymas nebus būtinas.
Socialinių išmokų ir paslaugų bazinių dydžių didinimas
Nuo 2024 m. didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai: bazinė išmoka didėja nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis auga nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos bei kitos išmokos.
Socialinės paslaugos žmonėms su negalia
Atsižvelgiant į individualius negalios turinčio žmogaus poreikius, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių iš dalies arba visiškai kompensuoja savivaldybės.
- Bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto ir maitinimo organizavimas, sociokultūrinės paslaugos ir pan.
- Specialiosios socialinės paslaugos: socialinė priežiūra arba socialinė globa.
2025 m. Lietuvoje veikiančiose globos įstaigose buvo apgyvendinta tūkstančiai žmonių su negalia: 5600 suaugusiųjų globos įstaigose, 7200 pagyvenusių žmonių globos įstaigose, 502 grupinių gyvenimo namuose ir 725 savarankiško gyvenimo namuose.
Artimieji, prižiūrintys negalią turinčius asmenis, gali naudotis savivaldybių teikiamomis paslaugomis, įskaitant iki 720 valandų (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą, kuri apima pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą.
Platesnis socialinių paslaugų prieinamumas
Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai leis savivaldybėms atleisti arba sumažinti mokėjimus už paslaugas, bei suteiks galimybę jas teikti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Tai žadama prisidėti prie socialinių paslaugų sektoriaus atvirumo ir prieinamumo didinimo.
Dalyvumo lygis ir neįgalumo nustatymas
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. galioja anksčiau nustatytas darbingumo arba specialiųjų poreikių lygis.
Asmenims, kuriems nustatytas 0-55% dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. dalyvumo lygis nustatomas remiantis individualios pagalbos poreikio klausimynu ir vertinant asmens sveikatos būklę.
Senatvės pensiją gaunantiems asmenims, kuriems nustatoma sunki negalia (70-100% netekto dalyvumo), bus mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš dalyvumo lygio daugiklio.
Kaip kreiptis dėl neįgalumo nustatymo?
- Gauti gydytojo siuntimą.
- Pateikti Agentūrai prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gydytojo siuntimą (jei ne elektroninis) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Agentūros specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną, įvertina individualius poreikius ir sveikatos būklę.
- Priimamas sprendimas - apie papildomą informaciją iš kitų institucijų rūpinasi Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Gydytojo siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų - šiuo laikotarpiu būtina pateikti prašymą ir kitus dokumentus.
Ką daryti nesutinkant su sprendimu?
Jei asmuo arba jo atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jis gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos pateikti skundą Agentūros direktoriui. Jei nesutinkama su direktoriaus sprendimu, per 20 darbo dienų galima kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ir laikino atokvėpio paslauga
Agentūrai nustatžius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją. Kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Laikino atokvėpio paslauga skirta suteikti poilsį ir fizinį bei emocinį atsigavimą artimiesiems, prižiūrintiems žmogų su negalia, ir bus finansuojama tiek iš savivaldybių, tiek iš valstybės biudžeto.
Paslaugą galės gauti asmenys, prižiūrintys žmones su nustatytais specialiais nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikiais, ir ją teiks tiek socialinių paslaugų įstaigos, tiek fiziniai asmenys.
Nedarbingumo išmoka - kas tai ir kaip veikia?
Nedarbingumo išmoka - tai socialinio draudimo išmoka, kurią žmogus gauna, kai dėl ligos, traumos ar kitų svarbių priežasčių tampa laikinai nedarbingas ir negali eiti savo darbo pareigų. Ši išmoka suteikia finansinį užtikrintumą, kol asmuo sveiksta ar rūpinasi sergančiu šeimos nariu.
Nedarbingumo išmoką gali gauti tik tie, kurie yra drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, įskaitant dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, mokančius socialinio draudimo įmokas.
Išmokos dydis priklauso nuo asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, paprastai sudaro nuo 62 iki 100 procentų šių pajamų. "Sodra" išmoką skaičiuoja pagal vidutines pajamas per paskutinius 12 mėnesių prieš nedarbingumo pradžią.
Norint gauti išmoką, nereikia vykti į "Sodros" skyrių - dažniausiai viskas vyksta automatiškai, kai gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Dažnos klaidos, lemiančios išmokos vėlavimą
- Nepranešimas darbdaviui apie nedarbingumo pažymėjimą laiku;
- Netinkamų dokumentų pateikimas ar nepateikimas.
„Sodra“ paprastai perveda išmoką per 7 darbo dienas nuo reikalingų dokumentų gavimo.
Ar galima dirbti nedarbingumo metu?
Ne, kol galioja nedarbingumo pažymėjimas, dirbti draudžiama. Jei kyla klausimų dėl nedarbingumo pratęsimo, gydytojas gali kreiptis į medicininę komisiją.
tags: #socialines #ismokos #nedarbingumo