Kognityvinės (pažinimo) funkcijos - tai mūsų smegenų gebėjimas apdoroti įvairią informaciją, būtiną sėkmingiems kasdieniams procesams, orientavimuisi laike, aplinkos suvokimui.
Visgi žmogui senstant, šios funkcijos keičiasi ir silpnėja, dėl ko gali stipriai suprastėti bendra gyvenimo kokybė. Su amžiumi susiję kognityviniai pokyčiai yra normalus procesas, tačiau jie gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno žmogaus. Kognityvinių funkcijų silpnėjimas yra tiesiogiai susijęs su amžiumi. Pastaruoju metu vyresnių žmonių populiacijoje šis sutrikimas diagnozuojamas dažniau. Vyresnis amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių tiek lengviems kognityviniams sutrikimams, tiek demencijoms išsivystyti.
Kognityvinių funkcijų vaidmuo ir pokyčiai kasdienybėje
Kognityvinės (pažinimo) funkcijos - tai smegenų gebėjimas gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atkurti informaciją, orientuotis laike, vietoje, savyje, įsiminti ir naudotis žiniomis, intelektu, regos, erdvės suvokimo funkcijomis. Visos jos yra būtinos normaliai žmogui funkcionuoti ir integruotis į visuomenę, todėl nieko nuostabaus, kad susilpnėjus pažinimo funkcijoms labai suprastėja gyvenimo kokybė.
Pažinimo funkcijų silpnėjimas ne visada atspindi pradinį silpnaprotystės etapą, tačiau net nedidelis jų pokytis gali žlugdyti asmenį ir priversti keisti kasdienės veiklos įpročius. Silpnėjant kognityvinėms funkcijoms, padidėja depresijos išsivystymo rizika, dažnesnė socialinė izoliacija, mažėja savarankiškumas, žmogus tampa priklausomas nuo kitų. Kognityvinių funkcijų sutrikimai, išsivystantys senstant, yra susiję su didesniu traumų, hospitalizacijų ir mirčių dažniu.
Kaip atpažinti pirmuosius požymius?
Pirmieji kognityvinių funkcijų patologijos simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau laikui bėgant tampa vis akivaizdesni. Lektorė labai vaizdžiai ir aiškiai išdėstė, kokie mąstymo pokyčiai jau signalizuoja apie kognityvinius pokyčius, t. y., silpsta pažintinės funkcijos: atmintis, sugebėjimas apdoroti informaciją, dėmesingumas. Kartais stebima, kad keičiasi elgesys, mažėja ir netgi nyksta poreikis bendrauti. Ankstyvoje stadijoje šie pokyčiai beveik nepastebimi ir stiprėja palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje
Kaip atpažinti būdingus atminties sutrikimus? Anot lektorės, būtina stebėti save, savo artimuosius ir, pastebėjus pirmuosius pokyčius, imtis visų įmanomų priemonių pristabdyti jų vystymąsi. Kita vertus, kartais sunku pokyčius pastebėti, nes žmonės juos maskuoja ar slepia, kol sugeba. O paskui gali būti vėlu, nes kelio atgal nėra.
Patogenezė: lėtinio sisteminio uždegimo vaidmuo
Pastaruoju metu moksliniuose straipsniuose viena dažniau aptarinėjamų kognityvinių funkcijų silpnėjimo priežasčių senstant - lėtinio sisteminio uždegimo sukeliami pokyčiai smegenyse. Lėtinio uždegimo vaidmenį smegenų senėjimo, pažinimo funkcijų silpnėjimo patogenezėje patvirtina ir išvados, kuriose teigiama, kad labiausiai paplitusios demencijos formos- Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija - yra susijusios su užsitęsusiu uždegimu, kuris svarbus ir ligai progresuojant.
Paprastai uždegimas yra apsauginė organizmo reakcija, skatinanti gijimą, tačiau užsitęsusi uždegiminių citokinų cirkuliacija organizme gali būti audinių pažaidos priežastis, ne išimtis ir smegenys. Iškelta hipotezė, kad sisteminis uždegimas yra susijęs su morfologiniais smegenų pokyčiais, įvykstančiais organizme cirkuliuojant atitinkamiems citokinams ir lemiančiais kognityvinį senėjimą, o vėliau - didinančiais ir demencijos riziką.
Organizme cirkuliuoja dviejų tipų citokinai - pro- (pvz., IL-6, IL-1, TNF-α) ir antiuždegiminiai (pvz., IL-4, IL-10, IL-13). Išlaikydami pusiausvyrą ar ją keisdami, citokinai reguliuoja imuninį atsaką. Remiantis pastarųjų metų studijomis, pats senėjimas yra tiesiogiai susijęs su lėtiniu uždegimu organizme. Tyrimai parodė, kad senstant didėja serumo IL-6 koncentracija, nors ir nėra jokios gretutinės patologijos, galinčios sukelti tokius imuninius pokyčius.
Pagrindinė problema - uždegimo mediatoriai, cirkuliuojantys periferijoje, įveikia kraujo ir smegenų barjerą, todėl kartu moduliuoja ir centrinius uždegiminius procesus. Tiek dėl ūminio, tiek ir dėl lėtinio uždegimo yra aktyvinamas toksiškų medžiagų (tokių kaip deguonies produktai) ir tam tikrų kenksmingų fermentų išskyrimas. Dėl to prasideda neurodegeneracija (ląsteliniu lygmeniu sisteminis uždegimas inicijuoja ląstelių apoptozę, aksonų degeneraciją, sutrikdo smegenų kraujotaką), kartu silpnėja ir kognityvinės funkcijos.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
Kokios smegenų sritys yra jautriausios?
Sergant lėtiniu uždegimu, nukenčia ne visos smegenų funkcijos, o tik tam tikros. Vadinasi, prouždegiminių citokinų poveikis žalingas ne visoms smegenų struktūroms. Pasirodo, ypač ryškus uždegimo poveikis stebimas hipokampe. Tyrimų duomenimis, nors prouždegiminių citokinų receptorių raiška didelė tiek astroglijoje, tiek mikroglijoje, kaip ir neuronuose bei endotelio ląstelėse visose smegenyse, didžiausia santykinė jų koncentracija yra smegenų žievėje ir hipokampe.
Limbinės sistemos ir kitos su kognityvinėmis funkcijomis susijusios struktūros, tokios kaip pamato branduoliai, organizme esant uždegimui išskiria daugiau kenksmingų fermentų ir deguonies produktų, palyginti su kitomis smegenų dalimis. Vis dėlto aktyviausia kenksmingų fermentų, išskiriamų vykstant uždegimui, sintezė pastebėta ne kitur, o hipokampe. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, jis yra jautriausia lėtiniam uždegimui sritis smegenyse. Spėjama, kad būtent dėl šių priežasčių kitos smegenų sritys (pvz., motorinė, juntamoji smegenų žievė) bei jų funkcijos senstant nukenčia gerokai mažiau nei pažinimas.
Rizikos veiksniai ir jų sąveika
Žinoma, lėtinio sisteminio uždegimo, kartu ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo, rizika yra susijusi ne tik su vyresniu amžiumi, bet ir kitais veiksniais. Jų yra daug, tačiau tyrimuose dažniausiai išskiriama lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas. Bene svarbiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis metabolinio sindromo komponentas - nutukimas.
Ištyrus nutukusius žmones pastebėta, kad jiems gerokai dažniau nustatomos susilpnėjusios kognityvinės funkcijos. Pasirodo, nutukimas, atsparumas insulinui, aterosklerozė, arterinė hipertenzija - klinikinėje praktikoje dažnai stebimas derinys. Viena vertus, galbūt tai lemia ir metabolinių sutrikimų nulemtos aterosklerozės sutrikdoma smegenų kraujotaka ar nekoreguojama glikemija sergant cukriniu diabetu. Tačiau svarbu nepamiršti įrodymų, kad nutukimas pats sukelia lėtinį sisteminį uždegimą.
Dėl trigliceridų pertekliaus adipocitai hipertrofuoja ir dalį lipidų išlieja į artimiausius audinius. Dėl to sukeliamas vietinis riebalinio adinio uždegimas, makrofagai gamina citokinus, iš kraujotakos mobilizuojama dar daugiau imuninių ląstelių. Tokiu būdu adipocitai pasikeičia ir tampa prouždegiminiais - pradeda gaminti prouždegiminius citokinus ir chemokinus. Vietinis riebalinio audinio uždegimas galiausiai tampa sisteminiu, sukeldamas mažo laipsnio lėtinį uždegimą.
Taip pat skaitykite: Kūno drebulys vyresniame amžiuje
Svarbūs ir kiti nesudėtingai modifikuojamieji gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, nepakankamas ar nekokybiškas miegas. Kai kuriose studijose teigiama, kad net depresijos simptomai yra susiję su padidėjusia prouždegiminių citokinų koncentracija kraujyje, o jų kiekis tiesiogiai koreliuoja su depresijos sunkumu. Sunkiau valdomas rizikos veiksnys - depresija, kurią galima sukoreguoti psichologine pagalba ar vaistais.
Morfologiniai ryšiai tarp uždegimo ir smegenų pakitimų
Siekdami įsitikinti, kad organizme rusenant lėtiniam uždegimui keičiasi ne tik kognityvinės funkcijos, bet kartu stebimi tam tikrų smegenų struktūrų pokyčiai, mokslininkai ištyrė uždegimo žymenų ryšį ir su smegenų morfologija. Tyrime dalyvavo 408 30-54 metų geros sveikatos būklės suaugusiųjų. Atliekant tyrimą, remtasi šiais periferiniame kraujyje cirkuliuojančiais uždegimo žymenimis: IL-6 ir C reaktyviuoju baltymu.
Kaip ir tikėtasi, stebėta atvirkštinė sistemino lėtinio uždegimo ir smegenų pilkosios, baltosios medžiagų ir visų 4 smegenų skilčių tūrių priklausomybė: kuo didesnė uždegiminių žymenų koncentracija kraujyje, tuo mažesni tūriai fiksuoti. Be morfologinių skaičiavimų, vertinta ir sąsaja su erdviniu suvokimu, trumpalaike atmintimi, verbaliniu suvokimu ir vykdomosiomis funkcijomis. Visais atvejais, išskyrus vykdomąsias funkcijas, nustatytas reikšmingas minėtų funkcijų susilpnėjimas.
Didžiausi pokyčiai esant kognityvinių funkcijų susilpnėjimui ir persistuojant lėtiniam uždegimui organizme stebėti smilkininėje skiltyje. Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys tarp sisteminio uždegimo aktyvumo organizme ir gumburo bei blyškiojo kamuolio morfologinių pokyčių esant kognityvinių funkcijų pokyčiams. Įdomu tai, kad anksčiau aptarto nutukimo įtaka taip pat buvo pastebėta ir atliekant šį tyrimą - vertinta, kaip kūno masės indeksas susijęs su uždegimu ir neuromorfologiniais pokyčiais. Pasirodo, kūno masės indeksas tiesiogiai koreliuoja su uždegimo aktyvumu organizme ir yra atvirkštinė priklausomybė su tarp kūno masės indekso bei smegenų žievės pilkosios medžiagos tūrio, kaip ir visų tirtų kognityvinių funkcijų, išskyrus verbalinį mokymąsi.
Diagnostika ir klinikinė reikšmė
Bet koks kognityvinių funkcijų vertinimas yra gana komplikuotas, nes riba tarp normalaus ir patologinio kognityvinių funkcijų silpnėjimo senstant yra miglota; dėl šios priežasties specialiais testais vertinti dar ikiklinikiniai morfologiniai pokyčiai. Jie yra ankstesni, tačiau gali prisidėti prie pažinimo funkcijų silpnėjimo, be to, yra vienas svarbių įrankių, padedančių prognozuoti ir demencijos riziką.
Tyrimai rodo, kad serumo IL-6 ir C reaktyviojo baltymo koncentracija serume reikšmingai susijusi kognityvinių funkcijų suprastėjimu ateityje: pacientų, kuriems buvo nustatyta nuo pradinės padidėjusi minėtų dviejų uždegimo žymenų koncentracija, kognityvinės funkcijos per 2 metus suprastėjo net 24 proc.
Kognityviniai sutrikimai - tai plati grupė, apimanti būkles nuo lengvo kognityvinio sutrikimo iki demencijos sindromo, įskaitant kraujagyslinius ir neurodegeneracinius sutrikimus. Pirmieji kognityvinių funkcijų patologijos simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau laikui bėgant tampa vis akivaizdesni. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra tarpinė būsena tarp normalaus su amžiumi susijusio kognityvinio senėjimo ir demencijos; jis nebūtinai reiškia, kad žmogus ateityje susirgs demencija.
Prevencinės ir korekcijos priemonės
Pagrindinė priemonė tokių pokyčių pristabdyti - lavinti protą visą gyvenimą! Protinės veiklos palaikymas. Nuolatinis smegenų treniravimas, sprendžiant galvosūkius, mokantis naujų įgūdžių ar kalbų, gali padėti išlaikyti ir pagerinti kognityvines funkcijas.
Fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad vos 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką. Fizinis aktyvumas - viena iš pagrindinių priemonių kognityvinių funkcijų išlaikymui.
Sveika mityba. Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, žuvimi ir nesočiaisiais riebalais, gali padėti išlaikyti kognityvines funkcijas. Mityba taip pat yra labai svarbi gyvenimo būdo dalis, tiesiogiai veikianti smegenų sveikatą.
Miego kokybė. Geras miegas svarbus smegenų atstatymui ir uždegimo mažinimui. Streso valdymas ir socialinė veikla - aktyvus socialinis gyvenimas ir bendravimas su kitais gali padėti išvengti izoliacijos bei depresijos.
Ligų valdymas. Tai ir sava laikis ligų gydymas, fizinis aktyvumas, mitybos korekcija, bendravimas, geras miegas ir kt. Kiti svarbūs veiksniai - arterinė hipertonija ir cholesterolis, kurie palyginti lengvai gali būti suvaldyti vaistais. Dėl šių veiksnių atsirandantys kraujagyslių pokyčiai sukelia neuronų pažaidas.
Būtina atkreipti dėmesį į kartais nepastebimus mikroinsultus - rimtus signalus, kad reikia susirūpinti. Lektorė nustebino atkreipusi dėmesį į periodontitą, kurį būtina gydyti laiku. Susiduriate su atminties, dėmesio ar kitomis kognityvinių funkcijų problemomis? Svarbu nenumoti į tai ranka ir kreiptis pagalbos į specialistus, kurie įvertins Jūsų būklę bei suteiks daug naudingų patarimų.
Farmakologinės ir technologinės galimybės
Tam tikrų amžinių pakitimų kol kas išvengti negalima, bet galima juos atitolinti. Pastebėta, kad yra medžiagų, galinčių slopinti uždegimą. Viena jų - vinpocetinas. Tai lengvai kraujo ir smegenų barjerą įveikiantis augalinis alkaloidas, išgaunamas iš vinkamino (žiemių slenktenių). Vinpocetinas, blokuodamas nuo įtampos priklausomus natrio kanalus ir selektyviai inhibuodamas fosfodiesterazę-1, mažina intraląstelinę natrio ir kalcio koncentraciją, dėl neuroprotekcinio poveikio jau ilgą laiką yra naudojamas išeminį insultą patyrusiems pacientams.
Dėl ilgalaikio vartojimo galimybės šios medžiagos savybės tiriamos plačiau, todėl pastebėta dar viena - priešuždegiminis poveikis smegenyse dėl NF-κB aktyvinimo slopinimo. Jau anksčiau įrodyta, kad vinpocetinas tiesiogiai inhibuoja IκB kinazę, o dėl to ir - IκBα baltymo fosforilinimą bei degradaciją in vitro ir eksperimentinių gyvūnų organizme, taip slopindamas nuo NF-κB priklausomą uždegiminę kaskadą.
NF-κB - tai baltymų kompleksas, kurių viena funkcijų kontroliuoti citokinų, kartu ir prouždegiminių, sintezę. Neaktyvaus NF-κB randama citozolyje, kartu prisijungį inhibuojantį baltymą IκBα. Per integralius membranos receptorius suaktyvinus ekstraceliulinius signalus, aktyvinamas fermentas IκB kinazė (IKK). Aktyvi IKK fosforilina IκBα baltymą, todėl šis disocijuoja nuo NF-κB, o pats IκBα baltymas yra degraduojamas proteosomų. Tokiu būdu NF-κB tampa aktyvus ir yra translokuojamas į branduolį, kur prisijungia prie specifinių DNR sekų.
Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai ištyrė vinpocetino poveikį uždegimui po ūminio išeminio insulto. Nustatyta, kad vinpocetinas slopina nuo NF-κB priklausomą uždegiminį atsaką, padidindamas IκBα iRNR ekspresiją. Išanalizavus grupės tiriamųjų kraują ELISA metodu, paaiškėjo, kad vinpocetinas reikšmingai mažina TNF-α, IL-6, ICAM-1, VCAM-1 ir C reaktyviojo baltymo kiekį kraujo plazmoje. Vertintas ir ilgalaikis poveikis - stebint pacientus 3 mėnesius nustatyta, kad tiriamojoje grupėje pasireiškė geresnis neurologinis atsigavimas tiek ūmioje fazėje, tiek ir po 3 mėnesių.
Komplementarios priemonės ir naujos technologijos
HBOT - tai 100% deguonies kvėpavimas slėginėje kameroje, gerinantis smegenų aprūpinimą deguonimi ir kraujotaką. Viso kūno krioterapija suaktyvina organizmo atsparumo mechanizmus. Raudonos šviesos terapija gerina mitochondrijų veiklą, didina energijos (ATP) gamybą, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą, gerina kraujotaką ir smegenų metabolizmą. IV terapija greitai organizmą papildo smegenims būtinomis maistinėmis medžiagomis - antioksidantais, B grupės vitaminais ir mineralais.
Kognityvinių sutrikimų atvejais mokslas ir klinika siūlo plataus spektro priemones - nuo gyvenimo būdo korekcijos iki farmakologinių ir technologinių intervencijų. Visi žinome, kad senėjimas yra neišvengiamas natūralus fiziologinis procesas, tačiau daugeliu atvejų galime taikyti veiksmingas priemones, kurios pristabdo ar sulėtina kognityvinių funkcijų suprastėjimą.
Praktiniai patarimai, kaip saugoti pažinimą kasdien
- Mokykitės naujų įgūdžių ir užsiimkite protinėmis veiklomis: lavinti protą visą gyvenimą.
- Fizinė veikla - bent 150 min. vidutinio intensyvumo per savaitę.
- Subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių, žuvies ir nesočiųjų riebalų.
- Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolį, stebėkite glikemiją.
- Geras miegas, streso valdymas ir aktyvus socialinis gyvenimas.
- Laiku gydykite uždegimines ligas, periodontitą ir kreipkitės į specialistus pastebėjus pokyčius.
Apibendrinimas
Kognityvinės funkcijos - tai vienas pasaulio ir savęs pažinimo kelių, todėl svarbu kuo ilgiau išsaugoti jas nepakitusias. Remiantis pastarųjų metų tyrimais, nustatytas ryšys tarp šių funkcijų silpnėjimo ir lėtinio uždegimo organizme: didesnis periferinis uždegimas susijęs su prastesne trumpalaike atmintimi, žodinėmis kompetencijomis, mokymosi bei vykdomosiomis funkcijomis. Iš dalies visa to galima išvengti ar bent jau atitolinti šį procesą - praktikuoti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, sveikai maitintis, vengti žalingų įpročių, laikytis kitų nurodymų, kuriais galima sumažinti uždegimą ir pagerinti smegenų sveikatą.
| Rizikos veiksnys | Kaip veikia | Prevencija / korekcija |
|---|---|---|
| Amžius | Didina lėtinio uždegimo riziką | Gyvenimo būdo korekcija, ankstyva diagnostika |
| Nutukimas | Skatina prouždegiminį adipocitų aktyvumą | Mitybos korekcija, fizinis aktyvumas |
| Hipertonija / cholesterolis | Kraujagyslių pokyčiai, neuronų pakenkimas | Medikamentinė kontrolė, rizikos veiksnių korekcija |
| Depresija | Susijusi su padidėjusiu prouždegiminių citokinų kiekiu | Psichologinė pagalba, terapija |
| Uždegiminės ligos / periodontitas | Didina sisteminį uždegimą | Laiku gydyti uždegiminius židinius |
Susidomėjimas ir aktyvios diskusijos dėl nootropinių vaistų, padedančių pristabdyti kognityvinių pokyčių vystymąsi, rodo, kad tema išlieka aktuali tiek mokslo, tiek klinikinėje praktikoje. Paskaitos pabaigoje lektorė apibendrino visas priemones, kuriomis mes galime ir turime pasinaudoti siekdami pristabdyti senėjimo sukeliamus pažintinių funkcijų pokyčius.