Rankų drebulys senatvėje - tai simptomas, kuris dažnai sukelia nerimą, nors pasitaiko daugeliui vyresnio amžiaus žmonių. Vienas dažniausių - stresas ir nuovargis. Kai organizmas patiria įtampą ar nerimą, išsiskiria adrenalinas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Lygiai taip pat drebėjimą gali sustiprinti miego trūkumas ir ilgalaikis nuovargis. Daugelis yra patyrę, kaip drebėjo rankos viešosios kalbos metu ar po intensyvios treniruotės. Dažnai tai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais drebulys ima kartotis ir trukdyti kasdienėms veikloms.
Tačiau tai nebūtinai rodo rimtą ligą. Vis dėlto neretai šis požymis rodo gilesnius sveikatos niuansus - nuo lengvų sutrikimų iki rimtesnių nervų sistemos ar medžiagų apykaitos problemų.
Kas yra tremoras?
Tremoras - nevalingas kūno dalies drebėjimas. Nors esencialinis tremoras gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis išryškėja vėlyvuoju viduriniuoju amžiumi ar dar vėliau. Neretai vyresnio amžiaus asmenys rankų ar galvos drebėjimą laiko normaliu senėjimo procesu. Visgi dažniausiai drebulys yra motorikos sutrikimo simptomas.
Žodis “esencialinis” reiškia, kad tremoras nėra susijęs su kitomis ligomis, o yra savarankiška būklė. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas.
Esencialinio tremoro priežastys ir rizikos faktoriai
- Apie pusė esencialinio tremoro atvejų susiję su tam tikra genetine mutacija. Tuomet tremoras vadinamas gerybiniu šeiminiu tremoru.
- Esencialinio tremoro išsivystymo priežastys, nesant genų mutacijų, nėra aiškios. Manoma, jog sutrikimą nulemia pakitimai smegenų dalyje, kontroliuojančioje judesius.
- Su amžiumi esencialinio tremoro pasireiškimo rizika didėja. Esencialinis tremoras prasideda laipsniškai. Kartais jis prasideda paauglystėje, dažniau visgi 35-45 gyvenimo metais.
Simptomai
Pagrindinis simptomas - tremoras (drebėjimas) iš viršaus į apačią. Nors esencialinis tremoras gali paliesti beveik bet kurią kūno dalį, drebulys dažniausiai apima rankas. Gali drebėti ir kojos, galva, liežuvis ir balso aparatas. Tremoras dažniausiai išryškėja atliekant valingą judesį, pavyzdžiui paimant stiklinę vandens, rašant, veriant siūlą į adatą. Nuovargis, nerimas, alkis, karštas ar šaltas oras paryškina drebulį. Kai kuriems pacientams tremoras išlieka neryškus visą gyvenimą, kitiems - drebulys progresuoja. Iš pradžių tremoras gali pasireikšti tik epizodiškai, emocinio streso metu. Su laiku jis paprastai darosi pastovus.
Taip pat skaitykite: Judėjimo pagreičio tyrimas
Esencinio tremoro ir Parkinsono ligos skirtumas
Fiziologinis drebulys
Fiziologinis drebulys - tai natūralūs, nevalingi rankų ar kitų kūno dalių svyravimai, pasireiškiantys net ir visiškai sveikiems žmonėms. Dažniausiai šie virpesiai būna labai nežymūs - apie 8-12 hercų dažnio - ir sustiprėja, kai kūnas pavargęs, ištiktas streso ar paveiktas kofeino.
Senatvėje fiziologinis drebulys gali tapti ryškesnis, nes su amžiumi mažėja raumenų tonusas ir sulėtėja nervinių impulsų perdavimas. Dėl to virpesiai tampa labiau matomi - ypač ramybės būsenoje ar bandant laikyti daiktą ištiestoje rankoje.
Jeigu drebulys atsiranda staiga, ima plisti į kitus raumenis, trukdo atlikti įprastus veiksmus ar pasireiškia kartu su kitais neurologiniais simptomais - tai jau ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors rankų drebulys senatvėje neretai siejamas su natūraliu kūno silpimu, svarbu gebėti atskirti, kada tai - nekenksmingas reiškinys, o kada - rimtesnės sveikatos problemos ženklas.
Fiziologinis drebulys yra lėtas, dažnai vos pastebimas, paprastai paūmėjantis tik tam tikromis aplinkybėmis - pavyzdžiui, po kavos, streso ar fizinio nuovargio. Tuo tarpu patologinis drebulys dažnai būna stipresnis, apima ne tik rankas, bet ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, galvą ar balsą. Jis gali būti nuolatinis, progresuojantis, lydimas kitų simptomų - raumenų silpnumo, koordinacijos sutrikimų, eisenos pakitimų ar net kalbos sunkumų.
Taip pat skaitykite: KMI ir sveikata
Tinkamai įvertinti skirtumus ir laiku reaguoti gali padėti ne tik gydytojas, bet ir sąmoningas stebėjimas: ar drebulys stiprėja, ar trukdo kasdieniams veiksmams, ar keičiasi per laiką.
Galimos rankų drebulio priežastys senatvėje
Rankų drebulys senatvėje gali turėti įvairių priežasčių - nuo visiškai normalių su amžiumi susijusių pokyčių iki tam tikrų sveikatos sutrikimų. Neretai žmonės mano, kad drebulys visada reiškia kažką blogo, tačiau tai nėra tiesa.
Jeigu rankų drebulys atsiranda dėl miego trūkumo ar nuolatinio streso, vaistininkė pirmiausia pataria atlikti kraujo tyrimus. „Kartais mums sunkiau užmigti ar suvaldyti stresines situacijas, kai organizmui trūksta magnio, B grupės vitaminų ar vitamino D. Tokiais atvejais gali pakakti sureguliuoti mitybą, praturtinant ją šiais vitaminais. Jei trūkumas didesnis, gali prireikti maisto papildų kurso. Taip pat svarbu rūpintis savo miego higiena - vengti mėlynųjų ekranų prieš miegą, tonizuojančių gėrimų bei gerai išvėdinti miegamąjį“, - pataria vaistininkė T.
Pasak vaistininkės, dehidratacija - dar viena dažna rankų drebėjimo priežastis. Kai organizmui trūksta skysčių, sutrinka normali raumenų ir nervų veikla, dėl ko gali atsirasti drebulys. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gėrimų su kofeinu vartojimo įpročius. Kava veikia kaip diuretikas, todėl gali paskatinti greitesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo. Be to, per didelis kofeino kiekis gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir taip sukelti rankų drebulį“, - pabrėžia vaistininkė T. Gečienė.
Kitos galimos priežastys:
- Stiprios emocijos: Natūrali organizmo reakcija į patiriamą nerimą ar stresą yra adrenalino išsiskyrimas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą.
- Nuovargis: Fizinis ir emocinis nuovargis gali padidinti rankų tremorą.
- Kofeinas: Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį.
- Dehidratacija: Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sutrinka normali raumenų ir nervų sistemos veikla.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje: Yra pastebėta, kad dėl mažo cukraus kiekio kraujyje (sergant diabetu ir pan.), gali atsirasti rankų drebulys.
- Šalutinis vaistų poveikis: Tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti šalutinį poveikį - rankų drebėjimą.
- Neurologinės ligos: Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).
Esencialinis tremoras ir Parkinsono liga
„Tremoras - tai nevalingas rankų drebėjimas, kuris gali pasireikšti sergant neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Esencialinis tremoras ar Parkinsono liga. Šiomis ligomis sergantiems žmonėms drebulys trukdo atlikti kasdienes veiklas - gaminti maistą, valgyti, gerti, rūpintis asmenine higiena, naudotis išmaniaisiais įrenginiais ar rašyti“, - pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Taip pat skaitykite: Kūno priežiūros vadovas
Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, kurios išsivystymo priežastis iki šiol nėra visai aiški. Manoma, kad dar nežinomas patogenas, patekęs per nosį ir žarnyną, sukelia imuninės reakcijos kaskadas ir skatina baltymo alfa-sinukleino sukibimą į darinius, vadinamus Lewy kūneliais, kurie atsideda įvairiose kūno vietose.
Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai turintys ET jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose.
Esencialinį tremorą gali padėti įtarti vadinamasis rankų testas: reikia ištiesti į priekį rankas ir, jei jos dreba, o tam nėra paaiškinamos priežasties, vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Įspėti apie ligą gali padėti ir pakitęs raštas. Taip pat - jei žmogus nebegali paimti smulkių daiktų ar atlikti nedidelių darbų, nors anksčiau tai nesukėlė problemų. Sekant tokius dalykus galima anksčiau įtarti ligą ir ją išsitirti.
Pagrindiniai skirtumai tarp esencialinio tremoro ir Parkinsono ligos
| Požymis | Esencialinis tremoras | Parkinsono liga |
|---|---|---|
| Drebulys | Dažniausiai atsiranda atliekant veiksmus | Dažniausiai atsiranda ramybės būsenoje |
| Kitos kūno dalys | Gali apimti rankas, galvą, balsą | Dažniausiai prasideda vienoje rankoje, vėliau plinta |
| Kiti simptomai | Paprastai nėra kitų simptomų | Judesių sulėtėjimas, raumenų rigidiškumas, pusiausvyros problemos |
Gydymo būdai
„Parkinsono liga ir Esencialinis tremoras yra nepagydomi, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia juos valdyti. Gydymas yra kompleksinis ir priklauso nuo simptomų sunkumo. Dažnai šalia medikamentinio gydymo svarbų vaidmenį atlieka kineziterapija, ergoterapija ir psichologinė pagalba. Visa tai padeda palaikyti žmogaus savarankiškumą ir pagerinti gyvenimo kokybę“, - pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Esencialinis tremoras diagnozuojamas, atmetus galimas kitas tremoro priežastis. Daugumai pacientų su esencialiniu tremoru, gydymas nereikalingas. Užtikrinama, kad tremoras nėra kitos ligos simptomas. Rekomenduojama daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų ir stimuliatorių (kofeino ir kt.). Medikamentai daliai laiko palengvina tremorą.
Galimi gydymo būdai:
- Beta blokatoriai: Tai kraujospūdžiui mažinti vartojama vaistų grupė. Kai kurie beta blokatoriai, kaip antai propranololis, gali sumažinti tremorą.
- Prieštraukuliniai vaistai: Jie gali būti efektyvūs, kai neveikia beta blokatoriai. Pagrindiniai nepageidaujami reiškiniai - mieguistumas ir gripoidiniai simptomai.
- Raminantys preparatai.
- A tipo botulino toksinas: Gali būti naudojamas tremoro, ypač galvos ir balso, atveju. Suleidus sukeliamas tų raumenų silpnumas. Botulino toksino injekcija gali palengvinti tremorą iki 3 mėn. po injekcijos.
- Chirurginis gydymas: taikomas tiems pacientams, kuriems tremoras yra labai išreikštas, sukelia ryškią negalią ir nekoreguojamas vaistais.
- Gilioji smegenų stimuliacija: Implantuojamas aparatas - gumburo stimuliatorius. Impulsą generuojanti dalis siunčia elektrinius impulsus, kurie laidu pasiekia smegenų gumbure implantuotą elektrodą. Šie impulsai gali nutraukti signalus, dalyvaujančius sukeliant tremorą.
- Talamotomija: Suardoma tam tikra smegenų gumburo (thalamus) dalis. 75% pacientų po operacijos palengvėja vienos pusės tremoras.
Pagalbinės priemonės ir gyvenimo būdo korekcijos
Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.
Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, Lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą - VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje.
VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas pvz. valgymas, rašymas ir pan.
Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.).
Gyvenimo būdo korekcijos:
- Mityba: Magnis, B grupės vitaminai ir omega-3 riebalų rūgštys gali teigiamai veikti nervų sistemą. Žalios daržovės, sėklos, ankštiniai, žuvis - visa tai naudinga ne tik bendrai sveikatai, bet ir norint sumažinti nevalingus judesius.
- Fizinis aktyvumas: Net trumpi pasivaikščiojimai gryname ore ar lengvi tempimo pratimai gali pagerinti nervų sistemos veiklą.
- Emocinis stabilumas: Kuo ramesnė ir stabilesnė kasdienybė, tuo mažesnis streso poveikis kūnui.
- Miego higiena: svarbu rūpintis savo miego higiena - vengti mėlynųjų ekranų prieš miegą, tonizuojančių gėrimų bei gerai išvėdinti miegamąjį.
- Dehidratacijos vengimas: svarbu atkreipti dėmesį į gėrimų su kofeinu vartojimo įpročius. Kava veikia kaip diuretikas, todėl gali paskatinti greitesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo. Be to, per didelis kofeino kiekis gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir taip sukelti rankų drebulį“, - pabrėžia vaistininkė T. Gečienė.