Senėjimas - neišvengiamas procesas, kuris turi didelę įtaką tiek individui, tiek visuomenei. Sociologiniu požiūriu, senatvė yra sudėtingas reiškinys, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Nauji pasaulio atradimai bei moderniosios technologijos dar nėra visagalės. Šios visuomenės senėjimo procesais, kuris teigiami ir neigiami padariniai / įtakoja visuomenės formavimąsi, žmogiškasis, socialinis bei ekonominis resursų panaudojimą.
Senatvė - natūralus gyvenimo etapas, kuriam svarbu ruoštis iš anksto.
Senėjimo Samprata ir Veiksniai
Pirmajame skyriuje atliekama gyventojų senėjimo samprata, išskiriami jį sąlygojantys veiksniai. Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų asmenis ir vyresnius, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius asmenis. Gyventojų senėjimą Lietuvoje lemia du veiksniai - gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas.
Senatvės socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Taigi, biologinio senėjimo procesas didina organizmo pažeidžiamumą ir mirties tikimybę. Ilgesnis gyvenimas - tai vienas svarbiausių žmonijos laimėjimų. Didėjanti pagyvenusių žmonių dalis (senėjant amžiaus struktūrai), reikalauja laiku atliktinų ir pasvertų visuomenės adaptavimo veiksmų praktiškai visose gyvenimo sferose.
Senėjimo Aspektai:
- Biologinis: organizmo pokyčiai, didinantys pažeidžiamumą.
- Psichologinis: pažinimo, sugebėjimų, mąstymo ypatumai.
- Socialinis: žmogaus socialiniai vaidmenys, statusas, elgesio stereotipai.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje naujųjų ES valstybių narių, didelė vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės dinamika. Kaip skelbia 2008 m. duomenys, Lietuvoje vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė yra mažesnė negu moterų. Vyriškos lyties kūdikių tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė iki 2030 metų gali pailgėti beveik ašoneriais metais. Tokio amžiaus moterų, kurios jau dabar gyvena žymiai ilgiau, tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė padidės 2,9 metais.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Gyventojų senėjimas Lietuvoje: tendencijos ir prognozės.
Socialiniai Ryšiai ir Vaidmenys Senatvėje
Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė, kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgai laiką yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Ilgą laiką senyvo amžiaus žmonių socialinės grupės visuomeninis indėlis buvo laikomas neproduktyviu. Tačiau jie puikiai gali save realizuoti per socialius ryšius su aplinkiniais. Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį, niekas negali paneigti jų vertės ir svarbos žmonėms.
Minėtame teiginyje akcentuojama grupės svarba. Tai natūralu, nes nuo seniausių laikų žmonės burdavosi į grupes siekdami išgyventi. Tai, ko negalėdavo įveikti vienas žmogus, neretai pavykdavo įveikti grupei. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t.t. Tuos, kurie vengia socialinių kontaktų visuomenėje priimta vadinti atsiskyrėliais ir į juos neretai žiūrima į ašanairomis.
Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Senatvė reiškia, kad mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais. Taip prarandami svarbūs vaidmenys, kurie skatintų vyresnio amžiaus žmones produktyviai veikti.
Kaip teigia R. C. Atchley (1987), būtent amžius įtakoja vaidmenų tinkamumą, t. y. mes turime tam tikrą bendrą supratimą apie tai, ką tinka daryti ir kas nedera senyvo amžiaus žmonėms. Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas "senas" tarsi nuvertina asmenį. Anot M. iomis jėgomis ir gebėjimais.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Gyvenimo Kokybė ir Socialinė Gerontologija
Gyvenimo kokybė - tai individo savo pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Reikia pastebėti, kad sensų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai Lietuvoje dažniausiai analizuojami psichologiniu požiūriu. Sensų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai yra analizuoti N. kienės redaguotoje knygoje "Socialinė gerontologija: įtakos ir perspektyvos".
Apie senėjimą ir senatvę reiktų pradėti galvoti daug anksčiau, nei oficialiai sukanka pensijinis amžius, šiam gyvenimo tarpsniui reikia ruoštis psichologiškai. Visi senstame ir nieko čia nepadarysi, reikia tiesiog susitaikyti. Tiesa? Nebūtinai! Šiuo metu kelias į ilgesnį gyvenimą gana sudėtingas, tačiau visiems žinomas: sportas, laimingi santykiai, streso vengimas, tinkama augalinė mityba, pasninkas, kontrastinis dušas, žalingų įpročių atsisakymas, meditacija, geras miegas. Visa tai gerina imuninę sistemą ir leidžia senti lėčiau.
| Amžiaus Grupė | Apibūdinimas |
|---|---|
| 60-74 metai | Pagyvenęs žmogus |
| 75-90 metai | Senas žmogus |
| Virš 90 metų | Ilgaamžis |
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
tags: #senatve #knyga #sociologija