Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą vertina geriau nei prieš 5 metus, rodo pastarasis tarptautinis Europos senėjimo tyrimas. Tačiau einant senyn, auga vienišumas, o Europos senjorų savarankiškumo lygio dar nepasivejame. Mūsų senjorai vienišesni ir mažiau aktyvūs visuomenėje.
Gyvenimo aktyvumas senatvėje: kaip skiriasi Europoje?
Analizuojant 65 metų ir vyresnių žmonių situaciją, pastebėta, kad, pvz., Danijoje, Nyderlanduose socialiai aktyviai gyvena daugiau nei 65% šių gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje šioje amžiaus grupėje visuomeninis aktyvumas - vos dešimt procentų. „Ši tendencija pastebima ir gatvėse. Kiek dažnai matome pas mus senjorus viešosiose erdvėse sporto klubuose, kine, politikoje ar savanoriaujančius?“ - sakė profesorius dr. Antanas Kairys, SHARE koordinatorius Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto vadovas.
Pasak jo, tokia situacija rodo ir visuomenės požiūrį, tam tikrą diskriminaciją, bei paslaugų prieinamumo ar infrastruktūros stoką. „Vienišumas ir socialinis aktyvumas smarkiai susiję. Vyresniame amžiuje žmonės dažnai praranda artimus draugus ar gimines, su kuriais bendravo, o mes savo šalyje eidami senatvę neturime kuo tų ryšių pakeisti“, - teigė A. Kairys.
Kas lemia savarankiškumo mažėjimą Lietuvoje?
Lietuvoje tarp pensinio amžiaus žmonių maždaug penktadalis (apie 20 proc.) yra su kasdienės veiklos apribojimais. Tai reiškia, kad jiems sunku be aplinkinių pagalbos tvarkytis namuose, pasigaminti valgyti, nusiprausti, apsipirkti ar apmokėti sąskaitas. Palyginti, Danijoje šioje amžiaus grupėje apribojimus patiria beveik perpus mažiau.
Kaip akcentuoja VU Psichologijos instituto mokslininkė dr. Olga Zamalijeva, sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje atsilieka nuo Europos vidurkio. „Čia itin svarbu dirbti dviem kryptimis: ne tik stiprinti sveikatos sistemos orientaciją į ligų prevenciją, bet ir suteikti pakankamai paramos užtikrinant savarankiškumą senatvėje.“
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Ilgalaikė priežiūra Lietuvoje ir Europoje: ką rodo Horizon Lets Care projektas
Šiuo metu vyksta dešimtoji SHARE tyrimo banga. Lietuvoje dalyviai įtraukė į analizę duomenis apie 1 985 gyventojų ir jų sutuoktinių/partnerių. Amžius svyravo nuo 50 iki 97 metų (vidutinis amžius 66,23 metų). Tyrimas tyrinėja vaikystės ir paauglystės įtaką psichologinei gerovei vyresniame amžiuje, santykius šeimoje, traumų patirtis ir kt.
Vaikystės ir paauglystės aplinkybės tyrimui buvo rinktos iš devynių klausimų apie namų sąlygas, santykius šeimoje, smurto patirtį ir istorines traumas. Šeimos istorinės traumos vertinimui buvo naudojami trys klausimai apie persekiojimą ar diskriminaciją dėl politinių įsitikinimų, religijos, kilmės ar kt.
Taip pat vertintos santykiai su motina ir tėvu (5-likertės ir4-likertės skalės), buitinės sąlygos (knygos skaičius, namų ūkio stalčiose), finansinė padėtis ir kita. Psichologinė gerovė buvo įvertinta CASP skalėje (12-48 balai). Analizė apima ir kontrolinius kintamuosius - amžių, lytį, dabartinę namų ūkio finansinę padėtį ir išsilavinimą.
Remiantis projekto išvadomis, ilgalaikė priežiūra Lietuvoje yra ne tik medicininė pagalba; jos apima emocinę gerovę, socialinį ryšį ir galimybę išlikti aktyviam bendruomenės nariui. „Jei priežiūros paslaugos nebus plėtojamos kryptingai, rizikuojame susidurti su situacija, kai vis daugiau žmonių senatvėje liks be reikalingos pagalbos“, - teigia V. Poškutė.
Gyvenimas po vieną: kaip skiriasi regionų ir amžiaus grupių patirtys
Gyvenimas po vieną - vienas iš sparčiausiai augančių namų ūkių formų Europoje. EST duomenys rodo didelius skirtumus tarp šalių: nuo 5% Juodkalnijoje iki 27,9% Suomijoje. Lietuva kartu su Baltijos šalimis sudaro reikšmingą dalį, nes vieno asmens namų ūkiai čia yra dažni. Lietuva yra ketvirta šalis Europoje pagal gyventojų dalį, gyvenančią individualiai ir savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Tačiau vieno asmens namų ūkiai dažnai lydi siauresnis socialinis tinklas ir didesnė emocinė vienatvė. Lietuvoje 22,6% vienišų asmenų negalėjo įvardyti nė vieno asmens, su kuriuo galėtų aptarti asmeninius reikalus. Emocinis izoliacijos jausmas Lietuvoje didesnis nei daugelyje kitų šalių.
Garsus sociologas Ericas Klinenbergas teigia, kad vieno asmens namų ūkiai dažniau pasitaiko turtingose valstybėse dėl urbanizacijos, mažėjančios fizinės darbo jėgos įtakos ir didėjančios pasirinkimo laisvės. Tačiau Baltijos šalys turi savitą tendenciją: gyventi vienam dažnai reiškia ir didesnę savarankiškumo kultūrinę normą, bet kartu ir didesnį socialinį iššūkį.
Vertybės, savirealizacija ir saugumas
Vieno asmens namų ūkių tyrimai rodo, kad žmonės renkasi skirtingas vertybes: savirealizaciją ir saugumą. Socialinės psichologijos požiūriu savirealizacija priešinga saugumui, todėl vertybių prioritetai lemia elgesio pasirinkimus. Šalių lygmeniu Balkanų regionas, Pietų Europos dalis (išskyrus Portugaliją), Vidurio ir Baltijos šalys teikia didesnį saugumo, tvarkos ir stabilumo svarbą, o savirealizacijai - žemesnį prioritetą.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa 2019 m. parodė, kaip skiriasi vertybės ir požiūriai į senatvę, saugumą ir savirealizaciją. Tyrimas buvo vykdomas RAIT kompanijos ir Lietuvos mokslininkų, įtraukiant 1 835 respondento.
Lietuvoje senatvė yra daugiausia kultūros ir socialinės politikos klausimas: ji priklauso nuo gyvenimo kokybės, o ne vien nuo amžiaus. Pasaulinėje perspektyvoje senatvė dažnai suvokiama kaip gyvenimo etapas, kuris reikalauja pasiruošimo iš anksto: psichologiškai, socialiai ir struktūriškai.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Trumpo grasinimai Europai: rimta ar blefas? | ES aktualijų apžvalga
Gyvenimas po vieną gali būti normali ir įprasta praktika tam tikrose kultūrose, tačiau Lietuvoje bei Baltijos šalyse jis dažnai lyginamas su vienatvės rizika ir mažesniu socialiniu palaikymu. Svarbu kurti aiškias teisinius terminus dėl ilgalaikės priežiūros poreikių, koordinuoti institucijų veiksmus ir įtraukti neformalius globėjus į pagalbos tinklą.
| Rodiklis | Lietuvoje | Danija | Suomija |
|---|---|---|---|
| Socialiai aktyvių 65+ % | ~10% | >65% | >65% |
| Kasdienės veiklos apribojimai (%) | ~20% | mažiau | mažiau |
| Vieno asmens namų ūkiai (%) | ~22,6% | aukščiai | aukščiai |
Ilgalaikės priežiūros ateitį Lietuvoje formuoja: 1) aiškių teisinių terminų kūrimas, 2) priežiūros paslaugų finansavimas ir prieinamumas, 3) neformalių globėjų įtrauktis, 4) visuomenės įtraukties skatinimas per socialinius ir kultūrinius tinklus, 5) gyvenimą po vieną vertinanti kultūra, bet kartu su stipriomis socialinėmis jungtimis.
tags: #senatve #ir #savarankiskumo #praradimas #uzsienio #tyrimai