Profesorius dr. emeritas Romas Lazutka yra socialinės politikos ir viešojo sektoriaus ekonomikos dėstytojas. Jo tyrimų sritys yra pajamų paskirstymas, skurdas, socialinė apsauga ir pensijos. Prof. R. Lazutka buvo daugelio nacionalinių mokslo projektų vadovas, tarptautinių mokslininkų grupių narys. Šiuo metu R. Romas Lazutka pastarąjį dešimtmetį bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė valdžios ir privačių institucijų parengta pensijų skaičiuoklė. R. Lazutka aiškina, kodėl skaičiuoklės rezultatai dažnai interpretuojami klaidingai ir kodėl emocingos reakcijos į skaičius trukdo suvokti esmines pensijų sistemos priežastis bei pasekmes.
Kaip perskaityti skaičiuoklės rezultatus: dažniausi suvokimo klaidingumai
Reikia pripažinti - pataikė į dažno lietuvio protą ir širdį. Daugelis, nepriklausomai nuo išsilavinimo, nuoširdžiai įsitikinę, kad Sodra - kiauras maišas. Paskelbta skaičiuoklė, neva, tą tik patvirtina: „mokėsi 30,5 metų ir gausi 251 eurą“.
Ir be jos kiekvienas susiskaičiuoja, o jei tingi, visad paslaugus instituto, kurio pavadinimas, padorioj kompanijoj neminėtinas, prezidentas. Kaip skaičiuojama? Moku nuo algos 34 proc. Sodrai, sumokėtus pinigus atsiimsiu senatvėj, kuri truks, geriausiu atveju, 10 metų (o didesnė tikimybė, kad pensinio amžiaus nesulauksiu...). Taigi 34 proc. nuo 1000 algos, 12 mėn. metuose ir 40 metų - sumoku 163 tūkst. besotei Sodrai. O ji, ką?...
Tam tereikia kelių min. kantrybės, geros valios ir poros papildomų skaičių. Pirma, iš 34 proc. nuo algos, sumokamų Sodrai, tik apie 19 proc. skiriama senatvės pensijoms. Galvojot, kad 34? Nuo šiandien galvokit kitaip, nes tarp 34 ir 19 šioks toks skirtumas. Likusi 15 proc. įmokos išleidžiama nedarbingumo pensijoms, nedarbo, ligos, motinystės, sužalojimų išmokom, sveikatos draudimui.
Taip pat skaitykite: Siūlomos reformos
Antra, galvojat, kad jūs nesulauksit pensijos. Turit sutartį su Dievu? O štai kiti - 600 tūkst. paprasti mirtingieji - neturi. Ir sulaukia. Sulaukę pensijos vidutiniškai gyvena ne 10 m., o 18,6 metų (moterys 21,8 vyrai 15,3 metų). Ir apie tai jau galvokit kitaip.
Peržiūrėkite, ką lyginate
Ir dar, kai žaidžiat su Sodros skaičiuokle, turėkit galvoj, kad lyginti 30 metų ir mėnesio pensiją, tolygu lyginti pirštą su kitu pailgu daiktu. Jei žiūrit į mėnesio pensiją - 251 eurą, tai žiūrėkit ne į darbo metų skaičių, bet į mėnesinę įmoką Sodrai, t.y. į 130 eurų. O jei žiūrit į 30 draudimo stažo metų, tai žiūrėkit į beveik 20 metų, per kuriuos jums bus mokama pensija. O visi teisingi skaičiai lentelėje. Tikiu, jie jus išlaisvins ir dešimtmečiais per visus kanalus platinamo anti-sodrinio marazmo.
Lentelė: Sodros senatvės pensijai sumokamų įmokų ir gaunamos pensijos (dis)balansai
| Alga, eurai | Įmoka Sodrai (senatvės pensijos dalis = 19,3 % algos) | Išmokėtos pensijos dydis | Įmokų-išmokėtų pensijų balansas | Per 30,5 m., tūkst. eurų | Per 18,6 metų, tūkst. eurų | Tūkst. eurų | Proc. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3000 | 579 | 212 | 639 | 143 | -69 | -33 | |
| 2000 | 386 | 141 | 477 | 106 | -35 | -25 | |
| 1000 | 193 | 70 | 315 | 70 | 0 | 0 | |
| 850 | 164 | 60 | 291 | 65 | 5 | 8 | |
| 400 | 77 | 28 | 218 | 49 | 21 | 75 | |
| 200 | 39 | 14 | 186 | 42 | 28 | 200 |
Ir ką gi matom lentelėj? Vidutiniškai uždirbantys Sodros senatvės pensijai sumoka ir atgauna maždaug po 60-70 tūkst. eurų. Nei iš jų kas vagia, nei - jie vagia. Daugiau uždirbantiems tenka sumokėti ketvirtadaliu-trečdaliu daugiau ne atgauna.
Ką sako Lazutka apie II pensijų pakopą ir skaičiuoklę
Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjimosi ratą - II pakopos pensijų fondų jau serijinės reformos reklamas. O paslėptomis reklamomis jai antrina papildomų klientų ir jų pinigų ištroškę fondų valdytojai.
Prof. Lazutka kritikuoja dabartinę pensijų kaupimo sistemą, teigdamas, kad ji nėra efektyvi ir nepadeda spręsti pagrindinės problemos - mažų pensijų. Kritikos argumentai: pirma, tai sužlugdys privačius pensijų fondus; antra - tai niekaip neišspręs problemos dėl mažų pensijų ir prasto jų santykio su atlyginimais.
Taip pat skaitykite: Lazutkos įžvalgos apie pensijas
Tą, kad dabar pensijoms kaupia aktyviai, kaip sakoma, kas mėnesį perveda 42 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Antras dalykas, įmokos ir grąžos yra menkos. Mes jau turime patirties, kad vidutiniškai per 20 metų žmonės, kurie uždirba daugiau, gauna 65 eurus prie „sodrinės“ pensijos, o jų pensija yra apie 1000 eurų. Ką reiškia 65 eurai prie tūkstančio, kai „Sodros“ pensija jiems padidinama kasmet po 90 ar 100 eurų?!
Ta sistema yra tiesiog tokia papildoma ir žmonės, kuriems lieka pinigų nuo jų einamojo vartojimo, gali taupyti įvairiais būdais. Keista, kad kiti taupymo būdai yra apmokestinami, o šitas - subsidijuojamas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra labai teisi, kai sako, kodėl mes remiame vieną verslo formą.
Skaičiuoklės dilema: perspėjimas ir pasiūlymas skaičiuoti
Pasaulis pilnas paradoksų: skaičiuoklę pristato su perspėjimu: „Senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės ir priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių”. Taigi, žmogus gauna valdžios ir privataus paslaugos teikėjo bendrą skaičiuoklę, kurios pagalba jis gali susiskaičiuoti būsimą pensiją ir kartu jam sakoma, kad jo pensija gali būti... ir didesnė, ir mažesnė už suskaičiuotąją!
Ne, ne geriau. Geriau žinoti, kad nežinai, nei gundytis klaidingu „žinojimu“. Panašias skaičiuokles privačios finansų institucijos naudoja marketingo tikslams. Tačiau kodėl marketingu užsiima valdžios institucijos? Bent susigėsti turėtų tie, kas jus ragina „rinktis atsakingai“ patys tos atsakomybės vengdami.
Lietuvos bankas susirėmė su darbdaviais dėl 2-osios pakopos reformos
Pensijų fondų grąža vs algų augimas: kodėl santykis blogėja
Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai. Lietuvos banko atstovas džiaugėsi, kad vidutinė metinė investavimo grąža buvo 4,7 proc. ir aplenkė infliaciją (pastaroji buvo 4,1 proc.). Taigi, vidutiniškai investuota suma nominaliai (nevertinant infliacijos) išaugo nors ir ne 3, bet bent 2,3 karto. Ir tais skaičiais abejojantiems užkemšamos burnos, nebent lieka kritika dėl privalomumo ar automatinio įtraukimo. Ne, esminė problema - menkas turto vertės augimas.
Taip pat skaitykite: R. Lazutka apie pensijas Lietuvoje
Dėl to, kad per tą patį 2004-2022 m. laikotarpį vidutinė alga padidėjo 4,6 karto (nuo 242 iki 1120 eurų), vidutiniškai per metus augo 8,9 proc. - beveik dukart sparčiau nei pensijų turtas iš investicijų. Panašus kaip algų ir Sodros vidutinės pensijos augimas - nuo 108 iki 474 eurų (4,4 karto). Tai reiškia, kad pensijų fondų grąža neprilygsta algų augimui, todėl kaupiantys palieka atotrūkį.
II pakopa: privaloma, savanoriška ar apskritai kitaip vadinama?
Pradėti tenka nuo pavadinimo - kodėl „II pensijų pakopa“ kabutėse? Todėl, kad esame apsišaukėliai, tik patys sau ją taip pasivadinome. ES institucijos mūsų vadinamąją II pakopą priskiria prie I tose šalyse, kuriose joje dalyvavimas yra privalomas arba prie III - jei prie jos žmonės jungiasi savanoriškai (kaip pas mus). II pakopa jos laiko profesines darbo kolektyvų pensijų sistemas. Taigi, nė viena iš organizacijų mūsiškės II pakopa nelaiko arba dėl neprivalomo dalyvavimo joje, arba dėl dalyvavimo individualiai, ne per darbo kolektyvus.
Pasaulio banko idėja buvo tokia, kad sistema turi apimti visus gyventojus ir pakeisti dalį „Sodros“ - ateityje nuimti „Sodros“ naštą. Tačiau kai kaupimas 19 metų akivaizdžiai yra atskirtas nuo „Sodros“, tai žmonės, nesvarbu, ar dalyvauja antroje pakopoje, iš „Sodros“ gaus tą patį. Vadinasi, „Sodros“ našta nė kiek nesumažėja, nepriklausomai, ar dalis gyventojų dalyvauja antroje pakopoje.
Atsiimti ar tęsti kaupimą: ką žada atsidariusi galimybė?
Pastaruoju metu Lietuvoje itin aktualus klausimas - antrosios pensijų pakopos dalyvių galimybė apsispręsti dėl tolesnio kaupimo. Jau kelios dienos antrosios pensijų pakopos dalyviai turi galimybę per ateinančius dvejus metus apsispręsti - tęsti kaupimą ar pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas. Seimas pagaliau ryžosi išlaisvinti žmones iš vadinamos priverstinės automatinės antrosios pensijų kaupimo pakopos.
Apklausos rodo, kad šia galimybe ketina pasinaudoti nemaža dalis gyventojų. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, iš antros pensijų pakopos planuoja pasitraukti 36 proc. respondentų, 28 proc. ketina toliau kaupti, o dar 36 proc. nėra apsisprendę. Tiesa, po konsultacijų ketinantys pasitraukti iš sistemos nurodė jau tik 19 proc. apklaustųjų, 52 proc. pažymėjo planuojantys toliau kaupti, o 29 proc. nėra apsisprendę.
Kuo baigsis augantis susidomėjimas atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos? Labai didelių permainų nebus, nes žmonės yra sukaupę nedaug. Jie neatsiima visos sumos, tad vieni padengs skolas, kiti nusipirks tai, apie ką seniai svajojo, tačiau ypatingų pokyčių ekonomikoje nebus.
Patarimai tiems, kurie svarsto atsiimti sukauptas lėšas
Žmonės jau atgauna pinigus, pasitraukę iš II pensijų pakopų fondų. Būna, susiduria su dilema, kaip tikslingai panaudoti tuos pinigus? Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Lietuvoje žmonės pakankamai finansiškai raštingi, kad priimtų teisingus sprendimus.
„Kokie tai yra pinigai? Žmonės išlošia milijoną, būna, juos išvaisto. Čia pinigai nėra milijonai. Vidurkis yra apie 4000 eurų, kuriuos žmonės gali atsiimti. Sukaupta 11 mlrd. eurų, yra pusantro milijono žmonių; yra daug neaktyvių, nes emigravusių. Net 40 proc. žmonių Lietuvoje neturi jokių santaupų, tai jei toks žmogus pasidės į banko sąskaitą kokius 3000 eurų, tai bendras patarimas būtų toks - dėkite į terminuotą, paieškojus galima rasti 2,5 proc. palūkanas.“
„Investicijos yra vertinamos trimis aspektais - kokią duoda grąžą, koks likvidumas (t.y. kaip greitai gali atsiimti) ir ar yra rizika, ar ne. Jeigu investuoji, pavyzdžiui, 3000 eurų į investicinius fondus, gali būti, kad atsiimsi jau tik 2500 eurų.“
Pensijų sistemos tvarumas: politikų sprendimų svarba
Daktaras Algirdas Bartkus pažymėjo, kad pensijų sistemos finansinio tvarumo veiksniai aiškiai parodo, jog didelė dalis sprendimų yra politikų rankose. Tarifas yra procentais išreikšta dirbančiųjų atlyginimo dalis, kuri skiriama pensijoms finansuoti. Kaip tik po juo šuo ir pakastas, nes kaip tik jį politikai gali sąmoningai ir gana greitai pakeisti.
Aišku viena, kad pensijas ir galima, ir būtina didinti. Didinti sparčiau, nei auga algos, nes tik taip didėtų pensijos pakeitimo norma, t. y. vidutinės pensijos ir vidutinės algos santykis. Šiuo metu mes „Sodros“ pensijoms skiriame apie 5,7 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis yra beveik dvigubai didesnis - apie 11 proc.
Todėl sprendimai dėl mokesčių, įmokų ir biudžeto prioritetų lemia pensijų sistemos ateitį. Jei „Sodros“ biudžetui nereikės remti valstybės biudžeto, jei bus skiriama daugiau BVP dalies senatvės apsaugai, pensijų padėtis pagerėtų.
Tarptautinis kontekstas: ką parodė pokomunistinių šalių patirtis
Pokomunistinėse šalyse Pasaulio banko idėja apie privalomas II pakopas daug kur žlugo. Pagrindinės priežastys: valstybės nepakėlė dvigubo pensijų finansavimo naštos, o II pakopų investavimo rezultatai nuvylė. Pionierėmis 1998-1999 m. buvo Vengrija, Lenkija ir Kazachstanas. Jos pirmosios patyrė ir neigiamų pasekmių, pirmosios iš dalies arba visai jas nacionalizavo 2011-2014 metais. Netrukus prasidėjo žmonių išlaisvinimo iš II pakopos paradas.
Lietuva ypatinga tuo, kad turėjome stiprią opoziciją „Sodros“ privatizavimui ir nuo pat įkūrimo momento 2004 m. naujoji sistema net nebuvo suformuota grynai kaip II pakopa, nes nebuvo įvestas privalomas dalyvavimas. Išvengę privalomumo, šiek tiek sutaupėme „Sodros“ lėšų tuometiniams pensininkams, nes dalyvių būtų buvę dar daugiau.
Ateitis ir rekomendacijos
- Nevertinti II pakopos vien tik pagal praeities grąžą: svarbu matyti santykį su algų augimu ir gyvenimo lygio konvergencija.
- Aiškinti skaičiuoklių ribotumus: skaičiuoklės pateikia vieną iš galimų scenarijų, bet perspėja, kad rezultatai gali kisti dėl rinkos, demografijos ar teisės pokyčių.
- Griežčiau svarstyti valstybės subsidijų paskirtį: kodėl valstybės lėšos turėtų remti labiau tuos, kurie ir taip turi galimybių taupyti?
- Didinti „Sodros“ finansavimą, jei siekiama realiai pagerinti pensijų pakeitimo rodiklį: tai politinis pasirinkimas.
- Užtikrinti vartotojų teisių apsaugą ir skaidrumą pensijų fondų veikloje, kad informacija nebūtų naudojama marketingui nuo viešųjų institucijų pusės.
Romas Lazutka akcentuoja: „Ne, pensijų skaičiuoklė nesugriaus valstybės. Jei rinktume ne tik šimtmečio idėjas, bet ir padarytus darbus, Sodros sukūrimas būtų vienas iš sėkmingiausių vidaus politikos kūrinių.“
Visuomenės sprendimai dėl kaupimo privačiuose fonduose, valstybės subsidijų ir mokesčių politikos nuspręs, ar II pakopa suteiks realią naudą ateities pensininkams, ar liks įrankiu kapitalo valdytojų pelnui. Lazutka ragina žiūrėti į skaičius blaiviai, suprasti kontekstą ir reikalauti iš politikų aiškių sprendimų pensijų finansavimo klausimais.