Socialiniai psichologiniai eksperimentai atskleidžia žmogaus elgesio motyvus ir reakcijas į įvairias socialines situacijas. Šiame straipsnyje aptarsime du žymiausius ir iki šiol aktualius tyrimus - Stanley Milgramo paklusnumo autoritetui eksperimentą ir Philip Zimbardo Stanfordo kalėjimo eksperimentą. Abu eksperimentai gilina mūsų supratimą apie tai, kaip autoritetas ir socialinė aplinka veikia žmogaus veiksmus, atskleidžia galimus pavojus, kylantys iš paklusnumo ir galios piktnaudžiavimo.
Stanley Milgramo eksperimentas: paklusnumo autoritetui tyrimas
Stanley Milgramas, Jeilio universiteto psichologas, XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje atliko itin svarbų eksperimentą, siekdamas suprasti, kaip eiliniai žmonės gali paklusti autoritetui, net jeigu tai reiškia žiaurų elgesį su kitais. Jis norėjo išsiaiškinti, ar nacių mirties lagerių vykdytojai buvo blogi žmogiškai, ar tiesiog pakluso aukštesnių pareigūnų įsakymams.
Eksperimento eiga: dalyviai buvo suskirstyti į „mokytojus“ ir „mokus“. „Mokytojų“ užduotis - užduoti klausimus „mokiniams“ ir bausti juos elektros šokais už neteisingus atsakymus. Iš tiesų elektros šokai nebuvo taikomi, o „mokiniams“ vaidino aktoriai, kurie tyčia pateikdavo klaidingus atsakymus, o jų reakcijos buvo vaidinamos, kad sukurtų tikroviškumo įspūdį. Kiekvienas neteisingas atsakymas reiškė vis stipresnį elektros šoką, ties kuriuo „mokytojas“ turėjo nuspręsti, ar tęsti.
Rezultatai: net 65 % „mokytojų“ tęsė eksperimentą iki maksimalaus elektros srovės stiprumo (450 V), nepaisant to, kad girdėjo „mokinį“, kenčiantį skausmą. Tik 10 % dalyvių eksperimentą nutraukė anksčiau, o likusieji pakluso autoritetui ir tęsė bandymą. Šie rezultatai sukėlė sensaciją ir parodė, kaip stipriai autoritetas gali paveikti žmogaus elgesį.
Vėlesni tyrimai įvairiose šalyse patvirtino, kad paklusnumo tendencija išlieka panaši, nepriklausomai nuo kultūros ar lyties. Tačiau tam tikri faktoriai, pavyzdžiui, artumas „mokinį“ vaidinančiam asmeniui ir tyrėjo fizinė buvimo vieta, šiek tiek paveikė paklusnumą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Stanfordo kalėjimo eksperimentas: galios įtaka elgesiui
1971 m. Stanfordo universiteto psichologas Philipas Zimbardo inicijavo eksperimentą, kurio tikslas - ištirti, kaip „normalūs“ žmonės elgsis prisitaikydami radikalioms socialinėms situacijoms. 24 savanoriai, visi vyrai, buvo suskirstyti į dvi grupes: kalinių ir prižiūrėtojų, ir įkurdinti į universiteto rūsyje įrengtą dirbtinį kalėjimą.
Eksperimento eiga: prižiūrėtojams nebuvo pateikta konkrečių nurodymų, tačiau greitai jie pradėjo demonstruoti žiaurų elgesį - žeminti ir net fiziškai žaloti kalinius. Kaliniai puolė į neviltį, kai kuriems pasireiškė emocinės krizės. Tai lėmė eksperimentų vadovo P. Zimbardo įsitraukimas į prižiūrėtojo vaidmenį ir socialinių normų pakeitimas. Eksperimentas, turėjęs trukti 14 dienų, buvo nutrauktas jau po 6 dienų dėl rimtų etinių ir psichologinių problemų.
Kritika: vėliau paaiškėjo, jog kai kurie dalyviai vaidino savo vaidmenis, o prižiūrėtojai buvo skatinami elgtis agresyviai. Tyrėjas Benas Blumas atskleidė, kad kai kurie „kalinių“ elgesio protrūkiai buvo suvaidinti. Nepaisant to, eksperimentas iliustruoja, kaip galia ir socialinė aplinka keičia žmogaus elgesį.
Socialinių vaidmenų ir autoriteto įtaka žmogaus elgesiui
Milgramo ir Zimbardo eksperimentai parodė, kad socialiniai vaidmenys ir autoritetas gali smarkiai paveikti žmogaus elgesį ir moralinius sprendimus. Milgramo eksperimentas atskleidė, kaip žmonės linkę paklusti valdžiai, net jei tai reiškia skausmo sukėlimą kitiems. Stanfordo kalėjimo eksperimentas - kaip socialinė aplinka ir suteikta galia gali išlaisvinti žiaurumą ir prievartą.
Kaip nurodo psichologai, svarbu suprasti, kad neretai žmonių veiksmus lemia ne jų asmeninės savybės, o situacijos ir socialiniai vaidmenys. Šie eksperimentai įspėja apie pavojų, kai asmeninė atsakomybė išskaidoma, o elgesys grindžiamas autoritetų nurodymais ar vidinėmis socialinėmis normomis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Etiniai klausimai ir eksperimentų kritika
Abu eksperimentai sukėlė intensyvią moralinę ir etinę diskusiją. Milgramo eksperimentas gali būti vertinamas kaip psichologinės prievartos pavyzdys, nes dalyviai patyrė stresą bei kaltės jausmą. Stanfordo kalėjimo eksperimentas sulaukė kritikos dėl dalyvių apsvaigimo nuo rolės ir galimų suvaidintų situacijų.
Be to, vėlesni tyrimai ne visada galėjo atkartoti Zimbardo rezultatus, o jo eksperimentas buvo apkaršytas kaip netikslus ir netgi apgavikiškas dėl manipuliacijų tyrimo eiga.
Socialinės psichologijos eksperimentų reikšmė šiandien
Milgramo ir Zimbardo eksperimentai šiandien yra privalomi socialinės psichologijos pradžiamoksliuose ir yra vertinami kaip įspėjimai apie galimus autoritarizmo pavojus. Kaip rodo naujesnis tyrimas Lenkijoje, net ir šiandien dauguma žmonių yra linkę paklusti autoritetams. Tai kelia klausimų apie žmonių atsakomybę ir gebėjimą kritiškai vertinti nurodymus, ypač politinio spaudimo ar autoritarinių režimų kontekste.
Studijos taip pat skatina kritiškai vertinti socialinės institucijos ir galios santykius, kuriuose gali išryškėti blogi žmonių elgesio bruožai, o žmogaus atsakomybė gali būti sušvelninta arba užgožta socialinių vaidmenų įtaka.
Papildomos socialinės psichologijos temos: gyvūnų elgesio modeliavimas
Be žmogaus elgesio tyrimų, socialinės psichologijos eksperimentai apima ir gyvūnų elgesio studijas. Pavyzdžiui, Džono B. Kalhuno „Visatos 25“ eksperimentas parodė, kad apribota erdvė ir perpildymas sukelia agresiją, socialinį chaotiškumą ir visuomenės žlugimą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Prancūzų tyrėjas Didje Dezoras nustatė, kad tarp žiurkių susiformuoja hierarchinė sistema, kurioje dominuoja išnaudotojai ir vergai, o gyvūnų elgesys koreliuoja su streso lygiais. Kanadiečio Briuso Aleksanderio „žiurkių parkas“ demonstravo, kad gyvūnų socialinė aplinka lemia priklausomybės nuo narkotikų vystymąsi.
Apibendrinant
Milgramo ir Zimbardo eksperimentai yra gyvybiškai svarbūs socialinės psichologijos mokslui. Jie ne tik atskleidžia žmogaus paklusnumo ir galios piktnaudžiavimo mechanizmus, bet ir kelia svarbius etikos klausimus eksperimentinėje psichologijoje. Šių eksperimentų rezultatai primena apie būtinybę kritiškai vertinti autoritetų nurodymus ir suprasti socialinės situacijos įtaką žmogaus elgesiui.
tags: #1 #milgremo #ir #zimbardo #socialines #psichologijos