Rizikos Šeimų Iššūkiai Lietuvoje

Šeima yra esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti. Šeima užtikrina šeimos narių gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado naujų rizikos veiksnių, kurie turėjo įtakos socialinių įtampų laukų raiškai. Socialinės rizikos šeimos yra veikiamos įvairių rizikų, tokių kaip skurdas, nedarbas, ribotos galimybės dalyvauti darbo rinkoje, alkoholizmas, nusikalstamumas ir vaikų nepriežiūra.

2025 m. lapkričio 18 d. Seime įvyko diskusija „Gausių šeimų stiprinimas Lietuvoje: iššūkiai, poreikiai ir sprendimai“. Renginio metu atkreiptas dėmesys į gausioms šeimoms kylančius iššūkius. Nacionalinės šeimos tarybos narė, Lijana Gvaldaitė, pabrėžė, kad šiandien ypač svarbu kurti pozityvų viešąjį lauką. Iš šeimų atstovų girdime poreikį stiprinti pozityvų visuomenės požiūrį į gausias šeimas ir telkti įvairias visuomenės grupes dalintis šeimai palankios aplinkos stiprinimo gerosiomis patirtimis.

Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad gausios šeimos Lietuvoje ne tik mažėja, bet ir sparčiai traukiasi. Nors viešajame diskurse jos kartais stigmatizuojamos, socialinės rizikos grupei priskiriamų gausių šeimų nėra daug. Pažymima ir tai, kad gausių šeimų gerovė priklauso ne tik nuo nacionaliniu mastu taikomų paramos priemonių, bet ir nuo savivaldybės institucijų sprendimų, kurie priklausomai nuo savivaldybės reikšmingai skiriasi. Todėl reikalinga nuodugniai persvarstyti gausių šeimų rėmimo ir palaikymo politiką, ypač būsto bei transporto įsigijimo paramos srityse.

Darbo ir šeimos derinimo problema taip pat išlieka itin aktuali - dėl lankstaus darbo formų stokos tėvams sudėtinga derinti darbo įsipareigojimus ir vaikų priežiūrą, o ypač itin gausiose šeimose dalis tėvų yra priversti pasitraukti iš darbo rinkos, kas dar labiau apsunkina jų galimybes užtikrinti šeimos materialinę gerovę.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Šeimos Instituto Krizė Lietuvoje

Socialinis ir ekonominis nestabilumas, naujos galimybės ir iššūkiai sumažino dalies šeimų gebėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Bendros šeimos politikos, kuri būtų skirta šeimos vaidmeniui stiprinti, šeimos vertybėms puoselėti, nebuvimas valstybėje bei nepakankamas dėmesys darniai, sveikai šeimai išryškino didėjančią šeimos instituto krizę. Tai pasireiškia:

• Mažėjančiu santuokų skaičiumi.
• Vėlyvesniu tuokimusi.
• Dažnomis ištuokomis.
• Didėjančiu porų skaičiumi, gyvenančių kartu neregistravus santuokos.
• Mažu gimstamumo rodikliu, mažėjančiu vaikų skaičiumi.

Taip pat pastebimas gimdymas vis vyresnio amžiaus moterims, gausėja vaikų, gimusių ne santuokoje, didelis vaikų iki 1 metų mirtingumas, gausėja atskirai gyvenančių sutuoktinių, didelis namų ūkių be vaikų skaičius, visuomenės senėjimas, santuokos, kaip vertybės, silpnėjimas, žema tarpusavio santykių kultūra, kartų solidarumo mažėjimas, tėvų užimtumas, nepakankama valstybės pagalba ir parama šeimai krizių atveju, nepakankama socialinės pagalbos ir paramos šeimai sistema, šeimų skurdu, būsto problemomis, darbo ir pareigų šeimoje suderinamumo problemomis, emigracija, dideliu dėl tėvų emigracijos be tėvų priežiūros paliktų vaikų skaičiumi, nemažėjančiu globos namuose augančių vaikų skaičiumi, dideliu socialinės rizikos šeimų ir juose augančių vaikų skaičiumi, smurtu prieš vaikus, gausėjančiu vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, nepakankamu jaunimo rengimu šeimai, gausėjančiu paauglių, per anksti pradedančių lytinį gyvenimą, tarp jaunimo sparčiai plintančiais žalingais įpročiais, nepakankamu vaikų ir jaunimo užimtumu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų stygiumi ir teikiamų paslaugų neatitiktimi poreikiams, mažu tėvų su vaikais kartu praleidžiamu laiku, neigiamu viešosios informacijos poveikiu nepilnamečiams, šeimos planavimo problemomis, nėštumo nutraukimo ir nevaisingumo problemomis, daugėjančiu smurto šeimoje atvejų.

Alkoholizmo Įtaka Šeimai Ir Pagalbos Galimybės

Alkoholizmo problema šeimoje įtakoja visas šeimos narių psichologines ir socialines gyvenimo sferas. Nemažai šeimų, susidūrusios su krize, praktiškai negali tikėtis visuomenės pagalbos. Esami įstatymai akcentuoja atskiro individo teises ir laisves, o socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai trūksta. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra nepakankamas ir nestabilus.

Alkoholizmo problemos priežastys ir veiksniai yra įvairūs. Vieni mokslininkai domisi vaikais, augančiais disfunkcinėje aplinkoje, kiti siekia atskleisti efektyvios pagalbos prielaidas vaikams ir paaugliams. Taip pat nagrinėjama pagalba suaugusiems alkoholikų vaikams ir socialinių paslaugų svarba pažeistoms klientų grupėms. Savigalbos grupės yra svarbus metodas šeimos santykių pagerinimui.

Biopsichosocialiniai veiksniai, lemiantys alkoholizmą

Alkoholizmo problemą lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį ir organizmo toleranciją alkoholio poreikiui. Psichologiniai veiksniai apima norą pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir asmenybinius faktorius, tokius kaip ilgalaikė pablogėjusi nuotaika, įspūdžių ir teigiamų išgyvenimų poreikis, aukštas nerimo lygis ir agresyvumas. Socialiniai veiksniai apima socialinę aplinką, reklamą, kultūrines tradicijas ir specifinių narkotinių medžiagų prieinamumą. Socialinis poveikis yra vienas iš reikšmingesnių veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą.

Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė

Socialinės ir psichologinės problemos, susijusios su alkoholizmu

Alkoholizmu sergantis asmuo susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis. Neturėjimas darbo įgūdžių, kvalifikacijos ir specializacijos stoka mažina priklausomo asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Darbdaviai nenori įdarbinti priklausomų asmenų dėl sveikatos problemų, motyvacijos ir kvalifikacijos stokos. Dėl to priklausomi asmenys dažnai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir tampa atskirtais nuo visuomenės nariais, kurie yra atstumiami ir izoliuojami likusios visuomenės dalies. Susilpnėję socialiniai ryšiai ir neigiamas visuomenės požiūris kelia sunkumus dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime.

Socialinė integracija ir parama priklausomiems asmenims

Svarbu atstatyti priklausomo asmens gebėjimus padedant integruotis į šeimą, darbo rinką ir visuomenę. Būtina socialinė parama, kuri skatintų priklausomo asmens norą integruotis atgal į visuomeninį gyvenimą. Priklausomi asmenys dažnai susiduria su finansiniais ir darbinės veiklos stokojimu, socialinių įgūdžių ir kvalifikacijos neturėjimu, būsto praradimu.

Alkoholizmas kaip šeimos problema

Jei vienas šeimos narys turi alkoholizmo problemą, visa šeima tampa priklausoma nuo alkoholio. Šeimos nariai patiria stresą ir stengiasi sukurti ramybę. Laikui bėgant prisitaiko prie patologinio elgesio ir tai sukelia vis mažiau streso. Dauguma šeimų, kuriose vyrauja alkoholizmo problema, jausdamos neigiamas emocijas, tiesiog savo problemas neigia ar slepia. Priklausomas asmuo ir kiti šeimos nariai save apgaudinėja. Artimieji priversti tramdyti savo jausmus, kad išgyventų. Neigimas ir gynyba yra du būdai, kuriais laikui bėgant įsitraukia ir kiti šeimos nariai.

Psichosocialinės pagalbos dažniausiai kreipiasi vienos iš šeimų, kurios turi vieną šeimos narį, sergantį priklausomybės ligomis. Gyvendamos šeimos neišvengiamai susiduria su įvairiomis krizinėmis situacijomis ir problemomis, o ypatingai tada, kai susiję su alkoholio vartojimu šeimoje. Nesaikingas alkoholio vartojimas atitinkamai paveikia visą šeimos klimatą, tarpusavio santykius, šeimos narių savijautą ir viską, kas siejasi su tinkamu, deramu gyvenimu šeimoje ir už jos ribų. Reikia dirbti su visais jos nariais, siekiant veiksmingai išspręsti šeimos sistemos problemą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams, augantiems priklausomoje šeimoje. Vaikas, kuris auga priklausomoje šeimoje, dažniausiai kitų akimis matomas kaip rizikos vaikas, kuriam būdingas tik blogas elgesys. Labai dažnai tokie vaikai visą savo nerimą ir skaudulį laiko užgniaužę savyje. Tai sumažina galimybes vaikui gauti reikiamą pagalbą.

Pagalbos Būdai Šeimos Krizės Atveju

Krizę išgyvenanti šeima susiduria su sudėtingu gyvenimo tarpsniu, kuris kyla dėl tam tikrų psichologinių, socialinių, sveikatos, ekonominių ar kitų veiksnių. Tokiu atveju anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda, o žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka. Svarbu, kad šeima turėtų galimybę sulaukti pagalbos iš artimų žmonių ar įvairių specialistų. Išgyvenimas trunka iki 2 mėn. Jei maždaug per 2 mėn. situacija nesikeičia, tai nebevadinama krize.

Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas

Psichologinę krizę gali sukelti netektys, ligos. Psichikos ligos gali lemti iki 60 proc. krizių. Galimi pagalbos būdai:

• Asmeninė konsultacija: konfidencialus psichologės ir kliento pokalbis apie problemas.
• Efektyvios tėvystės mokymai: mokymuose kalbama apie vaikų raidos ypatumus, netinkamo elgesio priežastis, efektyvius drausminimo būdus.
• Savipagalbos grupių susitikimai globėjams(rūpintojams) ir įtėviams: grupėse laukiami visi rajono globėjai (rūpintojai), įtėviai ir budintys globotojai. Susitikimuose grupės nariai galės dalintis gyvenimiška patirtimi, analizuoti ją. Tai padės spręsti kiekvieną dieną kylančias problemas ar sunkumus. Susitikimai pagrįsti bendrumo jausmu, savitarpio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba. Globėjai, girdėdami kitų patirtis, geriau suvoks savo problemas, lengviau ras jų sprendimo būdus. Žmonės, dalyvaujantys savipagalbos grupės veikloje, yra ne tik pagalbos gavėjai, bet ir pagalbininkai.

Kiti galimi pagalbos būdai:

• Meno terapija: laisvas ir spontaniškas dalyvavimas dailės kūrybos procese, neturint jokių išankstinių nuostatų ir įgimtų įgūdžių.
• Ergoterapija: pacientų funkcinių galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tiksline veikla.
• Kineziterapija: normalios fizinės būklės grąžinimas ir palaikymas, taip pat tai yra viena efektyviausių priemonių, padedančių paslaugų gavėjams atsitiesti po patirtų traumų.
• Sociokultūrinės paslaugos: organizuojami meninės raiškos, sporto, rankdarbių ir kt. užsiėmimai, įvairūs pokalbiai/diskusijos aktualiomis temomis; organizuojamos tradicinės ir kt.

Valstybinė Šeimos Politika

Valstybinės šeimos politikos koncepcijos paskirtis - pagrįsti bendros šeimos politikos reikalingumą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos konstitucinę nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, kurioje ugdomos esminės etinės bei kultūrinės vertybės, užtikrinančios kiekvieno asmens gerovę ir Lietuvos valstybės bei tautos istorinį išlikimą.

Šeimos vertybės ir funkcijos

Santuoka grindžiama šeima yra istoriškai ir moksliškai patvirtintas patikimiausias institutas, sudarantis geriausias sąlygas visų jos narių visapusiškam ir visaverčiam prigimtinių galių bei socialinių įgūdžių ugdymui/si. Todėl šeima yra visuomenės pažangos pagrindas, tautos gerovės ir išlikimo garantas. Šeima yra pirminis socialinis institutas, kuris kiekvienoje visuomenėje užtikrina socialų gyvenimo būdą grindžiančių vertybių, elgesio normų, formalių ir neformalių taisyklių visumą. Šeima kaip pirminė bendruomenė, egzistuojanti pirmiau nei valstybė ar kuris kitas socialinis darinys, yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė. Gyvenimas drauge ir jos narių bendrystė bei tarpusavio priklausomybė grindžia būtinybę matyti šeimą kaip visumą, todėl ji valstybės laikoma subjektu. Žmogaus teisės pirmiausia įgyvendinamos per šeimą ne skaidant ją į atskirus narius, bet stiprinat jų tarpusavio atsakomybę. Šeimoje asmenų lyčių ir kartų skirtybių papildomumas užtikrina tarpasmeninių santykių pilnatvę.

Vaikai iš socialinės rizikos šeimų dažnai yra patekę į socialinę atskirtį. Būdami socialiai apleisti, dažnai patyrę smurtą, jie negali vystytis kaip harmoningos asmenybės. Jiems būdingas emocijų skurdumas, emocijų ir elgesio sutrikimai, nerimas. Siekiant spręsti šias problemas turi ne tik aktyviai bendradarbiauti visuomenė, bendruomenės ir valstybė. Šį bendradarbiavimą reikia grįsti giliu sociologiniu reiškinio išmanymu. Vienas iš pagalbos socialinės rizikos šeimoms būdų - vaikų dienos centrai (VDC). VDC rengiamos dailės darbų parodos padeda realizuoti vaikų saviraišką. ugdytiniai didžiuojasi savo darbu, įgauna pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis, objektyviau priima pastabas bei kritiką, mokosi dirbti kartu su kitais. Socialinių darbuotojų ir vaikų nuomone, dailės užsiėmimai padeda formuoti socialius įgūdžius, iš kurių svarbiausi bendravimo įgūdžiai, nes draugų turėjimas padeda įsitvirtinti ir gerai jaustis žmonių grupėje, sugyventi su kitais asmenimis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų konfliktinėse situacijose.

Remiantis 2023 m.kovo 31 d. pateikta 2022 metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) veiklos ataskaita, per 2022 metus buvo gauta 41 820 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų ir buvo atlikta atlikti 28 861 vaiko situacijos vertinimų.Statistiniai duomenys aiškiai pabrėžia, kad poreikis (socialinę riziką patiriantiems asmenims) yrareikalingas.

Socialinio darbuotojo intervencija, darbas su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, orientacija į aplinkos pokyčius, esamų galimybių panaudojimą ir naujų resursų paiešką, šeimų, patiriančių socialinės rizikos veiksnius, socialinės atskirties problemos labai plačiai analizuojamos mokslinės temos.

Mokslininkai atliko tyrimus, kurių rezultatų analizė parodė, kad tokios šeimos dažnai susiduria su motyvacijos stoka, trūksta socialinių įgūdžių ir gali turėti priklausomybių (neretai jos nesirūpina savo vaikų pilnaverte raida), rekomenduoja skirti didesnį valstybės dėmesį šioms šeimoms. Akcentuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, kad būtų užtikrinta vieninga sistema ir partnerystė tarp įvairių institucijų, teikiančių pagalbą šeimoms.

Pavyzdys iš praktikos:

Į Kauno miesto savivaldybę, pas socialinį darbuotoją kreipėsi pagalbos Arūnas Alanta (vardas ir pavardė konfidencialumo dėlei pakeisti). Papasakojo, kad bendras gyvenimas su žmona nuolatinėje įtampoje. Sutuoktinė nepasitiki savimi, niekur nedirba, neturi draugų, įprasta jos nuotaika depresyvi, linkusi į vidinius konfliktus, ji pati uždaro būdo, bet tikėjosi, kad paaugus vaikams, viskas pasikeis. Po paskutinio vaiko gimimo praėjo penki metai, tačiau žmonos Dalios (vardas konfidencialumo dėlei pakeistas) savivertė dar labiau sumažėjo: ėmė vengti net artimųjų, giminių, namiškių bendravimo; vengia išėjimo iš namų, nepriima svečių, nesiima sprendimų nei šeimos, nei vaikų gerovės ar priežiūros atžvilgiu, visus pragyvenimui reikalingus procesus, procedūras, būtinas priemones turi pasirūpinti jis pats, kitu atveju ji labai susinervina, ima menkinti save. Sutuoktinis pastebėjęs, jog stipriau susierzinusi, besinervindama moteris paslapčiomis viena vartoja alkoholinius gėrimus. Išgėrusi ji tampa dar labiau depresyvi, gailisi pasirinkto gyvenimo ir susilauktų vaikų, niekina ir engia save, nors iš šeimos sulaukia visapusio dėmesio. Išgėrusi ima naudoti fizinį smurtą prieš save, gadina namų inventorių. Arūnas bijo dėl savo žmonos, bei, žinoma, dviejų nepilnamečių vaikų ir savo šeimos ateities. Žmonos elgesį ne kartą stebėjo vaikai, kurie matydami, kaip elgiasi jų motina, verkdavo ir baimindavosi dėl mamos sveikatos ir kad tik mama neišeitų. Arūnas bendru sutarimu su žmona kreipėsi į socialinį darbuotoją po paskutinio neblaivios žmonos protrūkio, įvykusio vakar vakare, kurio metu žmona Dalia bandė nusižudyti. Darbo tikslas: atlikti šio atvejo analizę, vadovaujantis individualaus socialinio darbo proceso žingsnių schema.

Socialinė problema sprendžiama mokslininkų ir praktikų įvairiai, dėl to mokslinėje literatūroje galime rasti ne tik įvairių problemų požymius tokius kaip kultūrinį nepakantumą, psichologinį nestabilumą ir kito kaip kitokio nepripažinimą, bet ir jų sprendimo būdus. Problemos požymiai: jaučiasi nepripažinti, smerkiami, per silpni spręsti, pasitikėti savimi. Jaučia kitų diskriminuojantį požiūrį, bijo priimti sprendimus, vengia dalyvauti, bendradarbiauti, slepia savo tikslus ir jų neįgyvendina. (Socialinis darbas, 2007, 96). Pačios problemos sąvoka aprėpia socialinio funkcionavimo situaciją ir klientą (asmenį, grupę), kuris pats negali pašalinti poreikio tenkinančių kliūčių. (Johnson, 2003, 71). Socialinė problema tai procesas, apimantis tris svarbiausius sąveikaujančius komponentus: klientą, aplinkybes ir patį socialinį darbuotoją. Problemos dažniausiai apibūdinamos kaip tam tikrų poreikių nepatenkinimas, o poreikis tai ko reikia žmogui arba socialinei sistemai tobulinti. Poreikis tai trūkumas, kuris kliudo žmogui vystytis, tobulėti. Būtina skatinti klientą pripažinti tiesą ir egzistuojančias problemas bei apie tai kalbėtis. Johnson (2003) teigimu, labai svarbu vertinant įprastas kliento funkcionavimo galimybes nesiremti krizės metu kliento demonstruojamu elgesiu ar krizės įveikos būdais. Kad giliau ir nuosekliau būtų galima užčiuopti pagrindinius problemos šaltinius ir pagrindines gaires.

Apibendrinant, rizikos šeimų iššūkiai Lietuvoje yra kompleksiniai ir reikalauja įvairiapusio požiūrio. Svarbu stiprinti šeimos institutą, teikti socialinę ir psichologinę pagalbą, kovoti su alkoholizmu ir kitomis priklausomybėmis, bei užtikrinti valstybės paramą šeimoms, ypač auginančioms vaikus.

tags: #rizikos #seimu #tevams #truksta #noro #priziureti