Socialinių darbuotojų funkcijos dirbant su šeimomis Lietuvoje

Socialinis darbas yra besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę. Lietuvoje tai viena iš naujausių profesijų, nors socialinis darbas kaip profesinė veikla yra paplitęs visame pasaulyje. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei.

Socialinio darbo tikslas - spręsti socialines problemas, kurios kyla žmogui susiduriant su bendruomene ir visuomene. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, kad socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.

Socialinis darbuotojas dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.

Socialinis darbas - tai profesinė veikla, orientuota į pagalbą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, jų teisių užtikrinimą ir galimybių visaverčiam gyvenimui sudarymą. Viena jautriausių šios profesijos sričių yra darbas su šeimomis, susiduriančiomis su socialinėmis problemomis: skurdu, nedarbu, priklausomybėmis, smurtu, emociniais sunkumais ar tėvystės įgūdžių stoka. Tokiose situacijose vaikai tampa labiausiai pažeidžiami, nes jų emociniai ir socialiniai poreikiai neretai nustumiami į antrą planą, o kasdienė aplinka jiems tampa neprognozuojama.

Bendravimas su vaikais leidžia specialistui atskleisti šeimos vidines dinamikas, atpažinti rizikas, įvertinti emocinį klimatą ir identifikuoti stiprybes, kuriomis būtų galima remtis. Vaikas nėra tik pasyvus informacijos teikėjas - jis yra aktyvus pagalbos proceso dalyvis, kurio nuomonė, išgyvenimai ir emocijos suteikia galimybę kurti tikslingesnes intervencijas. Šeimose, kurios patiria socialinius sunkumus, dažnai dominuoja suaugusiųjų perspektyva, todėl vaikų balsas lieka neišgirstas.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Socialinio darbuotojo bendravimas su vaikais yra svarbus ne tik informacijos rinkimui, bet ir vaiko raidos procesams. Remiantis raidos psichologijos principais, stabilus ir nuspėjamas ryšys su darbuotoju padeda vaikui atkurti saugaus prisirišimo jausmą, kuris dažnai būna sutrikęs dėl patiriamų šeimos sunkumų. Nuoseklus emocinis palaikymas, kantrybė ir pagarbus bendravimas leidžia vaikui patirti, kad suaugęs žmogus gali būti patikimas ir prieinamas, o tai formuoja jo pasitikėjimą savimi ir kitais. Be to, socialinis darbuotojas tampa svarbiu socialinių įgūdžių modeliu: vaikas, stebėdamas konstruktyvią komunikaciją, konfliktų sprendimą, emocijų įvardijimą ir ribų laikymąsi, mokosi elgesio strategijų, kurios yra būtinos jo socialinei adaptacijai.

Vaikui, augančiam sunkumus patiriančioje šeimoje, ypač svarbu turėti saugų suaugusį, į kurį jis gali atsiremti. Socialinis darbuotojas, parodydamas dėmesį, kantrybę ir nuoširdumą, gali tapti būtent tuo žmogumi. Bendravimas su vaiku ne tik padeda atskleisti jo situaciją, bet ir suteikia emocinę atramą - vaikas patiria, kad jo jausmai yra svarbūs, kad jis nėra vienas. Bendravimas su vaikais taip pat turi ir prevencinę reikšmę. Ankstyvas problemų identifikavimas leidžia laiku imtis veiksmų, apsaugoti vaiką nuo nepriežiūros, smurto ar kitų neigiamų patirčių. Be to, socialinis darbuotojas, išgirdęs vaiko balsą, gali inicijuoti tinkamas pagalbos priemones - psichologinę paramą, papildomą ugdymo pagalbą ar bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.

Profesionalus bendravimas su vaikais reikalauja specialių kompetencijų: socialinis darbuotojas turi išmanyti vaikų raidą, gebėti pritaikyti komunikaciją prie skirtingų amžiaus grupių, atpažinti emocijų raišką ir neverbalinius signalus. Lygiai taip pat svarbu laikytis konfidencialumo ir etikos principų - vaikas turi jausti, kad jo atvirumas bus apsaugotas ir nebus panaudotas prieš jį.

Vis dėlto ryšio su vaiku kūrimas ne visada yra lengvas procesas. Vaikai gali jausti lojalumą tėvams, bijoti kalbėti apie patiriamus sunkumus, būti užsidarę ar neturėti pasitikėjimo suaugusiaisiais. Tokiais atvejais socialiniam darbuotojui tenka pasitelkti kūrybinius ir netiesioginius metodus - žaidimą, piešimą, pasakų terapijos elementus ir kt., kurie padeda vaikui lengviau atsiverti ir jaustis saugiau.

Apibendrinant galima teigti, kad bendravimas su vaikais socialiniame darbe su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra neatsiejama veiklos dalis. Vaiko balsas suteikia galimybę tiksliai suprasti šeimos situaciją, o profesionalus ryšys padeda užtikrinti, kad teikiama pagalba atitiktų realius poreikius. Bendravimas stiprina vaiko saugumą, emocinę gerovę, ugdo pasitikėjimą pagalbos sistema. Socialinis darbuotojas, gebantis užmegzti santykį su vaiku, atlieka ne tik profesinę, bet ir moralinę pareigą - gina vaiko teises, saugo jo orumą ir prisideda prie sveikesnės, socialiai atsakingos visuomenės kūrimo.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Socialiniai darbuotojai

Socialinių darbuotojų funkcijos dirbant su globėjais

Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). Lietuvoje, dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus, be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t.

2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.

Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).

Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.

Socialinio darbuotojo iššūkiai ir dilemos

Socialinė darbuotoja ir viena vadovė atsiuntė kelis realius darbo pavyzdžius iš savo kasdienybės, kurie susiję su darbu, kai baigiasi oficiali darbo diena t.y. ne laikotarpiu 8.00-17.00. Praktika rodo, jog šeimos, kurios yra rizikoje, susiduria su problemomis ir tuo metu, kai socialinių darbuotojų darbo diena pasibaigia. Dėl šios priežasties tiek socialinė darbuotoja, tiek vadovė susiduria su nesaugumo, netikrumo jausmais. Kyla klausimai, kaip susitvarkyti su situacija tinkamu ir priimtinu būdu? Kaip apginti socialinį darbą kaip rimtą profesiją? Būnant vadove kyla klausimais: "Kaip palaikyti ir apginti socialinę darbuotoją?".

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Socialinio darbuotojo darbo valandos dirbant biudžetinėje įstaigoje yra tokios pat, kaip ir visų kitų specialistų, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos po pietų. Savaitgaliais socialiniai darbuotojai nedirba, taigi, bet kokie su darbu susiję socialinio darbuotojo veiksmai nedarbo metu yra savotiškai neteisėti. Ypatingais atvejais bet kuris socialinis darbuotojas nedelsiant reaguoja ir siekia padėti savo klientui nepaisant darbo valandų, tačiau ar tai tikrai profesionalu ir kokias pasekmes gali sukelti, jei socialinio darbuotojo tuo metu priimti sprendimai vėliau pasirodys netinkami?

Šios problemos kiekvienoje savivaldybėje gali būti išspręstos labai skirtingai. Tiek šiam kartui reakcijų apie iškeltus klausimus, pateiktus darbinius pavyzdžius apie darbo valandas. Jei dar turite daugiau pavyzdžių, kviečiame jais dalintis, pateikti savo nuomones po straipsniu. Dalinantis mintimis, nuomonėmis gali daugiau kilti klausimų. Tokio komunikavimo rezultatas gali būti naudingas praktikoje, relaybėje.

Po šalyje nuskambėjusių įvykių, kuomet nukentėjo socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai ir jas lankantys socialiniai darbuotojai, Seime vyko diskusija, kaip situaciją „pataisyti“. Lietuvoje suskaičiuojama beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga apie 19 tūkst. vaikų. Taigi, vienam socialiniam darbuotojui tenka apibėgti septyniolika tokių šeimų, kuriose nežinia, kokie pavojai tyko.

Noriu atkreipti dėmesį į socialinių darbuotojų statusą ir nesaugias darbo sąlygas. Buvo atvejų, kuomet klientė stipriai įkando darbuotojai į ranką. Kita kolegė nuolat lankydamasi klientų namuose susirgo bronchų astma. Aš pati beveik metus iš kliento patyriau psichologinį smurtą ir niekas nepadėjo, nesustabdė. Rašiau du pareiškimus policijai, kreipiausi privataus kaltinimo tvarka.

Ar mes tikrai norėtume, kad į tokias kontroliuojančias misijas važiuotų ir socialinis darbuotojas? Aš manau, kad tuo turėtų užsiimti vaiko teisių specialistai, rajono policijos darbuotojai. Socialinis darbuotojas turi padėti šeimai spręsti problemas. Kai jis atvažiuoja su „baudžiamąja“ komanda, sutikime, tai nepadeda užmegzti kontakto su šeima.

Paskutiniu metu mane neramino keli dalykai. Pradedame kalbėti apie tai, kad socialiniai darbuotojai taip pat turės pateikti išvadas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Taigi, funkcijų, be finansavimo, visąlaik pridedama, bet, kaip tai daryti, nepasakoma. Dažniausiai socialiniai darbuotojai tai įgyvendindami remiasi savo supratimu ir sugebėjimais, - kalbėjo Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos atstovas, socialinis darbuotojas Saulius Liekis.

Ar nebūtų paprasčiau prie teismo psichiatrijos tarnybos, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos įsteigti socialinių darbuotojų etatus, kurie surinktų informaciją ir teiktų išvadas?

Numatysim socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų lankymosi šeimose dažnumą ir pagalbą atsižvelgiant į šeimos rizikos lygį. Tvarkos aprašas numatys socialinio darbuotojo, teikiančio socialinės rizikos šeimai socialinę priežiūrą, funkcijų ir pagalbos jiems vieningą rekomendavimą.

Ministrė priėmė sprendimą ir surado lėšų - socialiniams darbuotojams, dirbantiems su rizikos šeimomis, super viziją padaryti kaip prieinamą nuolatinį instrumentą. Tai ženkliai turėtų padėti mūsų socialiniams darbuotojams.

Baltijos asamblėjoje neseniai vyko posėdis. Norėčiau pasidalinti patirtimi, kaip estai nustato, ar šeimai yra reikalinga parama. Pirmas asmuo, kuris sprendžia, yra šeimos gydytojas, pas kurį privalomai pagal amžių vaikas turi apsilankyti. Jeigu vaikas neapsilanko, jau yra signalas, kad toje šeimoje kažkas negerai. Tuomet, kai vaikutis atvyksta, gydytojas pagal tam tikras metodikas įvertina jo raidos tendencijas ir emocinę būseną.

Lankydamiesi šalies regionuose, ypač kur įvyko skaudūs atvejai, pastebėjome: socialiniai darbuotojai tarsi suauga su šeima, padeda jai tvarkytis, skalbtis, tačiau nemato, kad šeimai gresia pavojai. O bendruomenės atstovai, kurie gyvena šalimais, sako: mes žinome seniai, kad ten yra labai blogai.

Socialinio darbuotojo darbas

Socialinio darbuotojo pareigybės aprašymas

Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras yra biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas: Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN) apgyvendintiems tėvų globos netekusiems vaikams, Globos centro (GC) paslaugas įvaikintiems, globojamiems/rūpinamiems šeimose vaikams ir jų įtėviams, globėjams/rūpintojams ar ketinantiems jais tapti asmenims, Laikino apgyvendinimo centre (LAC) laikinai apgyvendintiems vaikams, krizinėje situacijoje esantiems asmenims ar jų šeimoms, laikino apgyvendinimo paslaugas Ukrainos piliečiams, Vaikų dienos centro (VDC) ir Jaunimo centro (JC) paslaugas juos lankantiems vaikams, jaunuoliams ir jų šeimoms, užtikrinant šių asmenų poreikių tenkinimą, pagalbą sprendžiant iškilusias problemas bei sėkmingą integraciją į visuomenę.

Socialinio darbuotojo (darbui šeiminiuose namuose) pareigybės aprašymas

1. PAREIGYBĖ
   1. Socialinis darbuotojas (darbui šeiminiuose namuose) yra socialinės veiklos padalinio darbuotojas, priskiriamas specialistų grupei.
   2. Pareigybės lygis - A2.
   3. Pareigybės paskirtis - darbas su vaikais šeiminiuose namuose.
2. SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI
   1. Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:
      • turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas , ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją);
      • gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, išmanyti raštvedybos taisykles, turėti gerus darbo kompiuteriu įgūdžius (Microsoft Office, Outlook Express, Internet);
      • mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti raštu ir žodžiu mintis;
      • gebėti dirbti komandoje, rengti ir įgyvendinti vaikų individualius socialinės globos planus, užimtumo projektus, programas, įvertinti vaikų poreikius, gebėjimus, galimybes, atsižvelgiant į jų individualumą ir vadovaujantis jų poreikiais parinkti užimtumo veiklas;
      • gebėti savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisės aktais, reikalingais pareigybės funkcijoms vykdyti;
      • būti pareigingam, darbščiam, kūrybiškam, reikliam, turėti organizacinių gebėjimų, gebėti bendrauti su vaiku, jo šeima, artimaisiais, įstaigos darbuotojais ir kitomis institucijomis;
      • turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, esant poreikiui vairuoti tarnybinį transportą.
3. ŠIAS PAREIGAS EINANČIO DARBUOTOJO FUNKCIJOS
   1. Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:
      • dirba su vaikais individualiai ir grupėje, spręsdamas problemas, susijusias su vaiko elgesiu, pagrindinių jo reikmių tenkinimu, adaptacija, saugumo užtikrinimu, saviraiška ir saviaktualizacija, mokymosi motyvacija ir lankomumu, užimtumu, profesiniu orientavimu ir kt.;
      • planuoja ir vykdo vaiko ugdymo ir integracijos į visuomenę procesą: formuoja socialinius, darbinius, higieninius, sveikos gyvensenos, savarankiškumo įgūdžius, dorovines nuostatas, ugdo vertybių sistemą, puoselėja vaikų dvasines ir fizines galias ir kt.;
      • rengia ir vykdo individualius socialinės globos (ISGP) ir šeiminių namų veiklos planus:
      • pildo, nustatytu laiku pateikia ir saugo įstaigoje patvirtintus dokumentus;
      • lankosi mokymo įstaigų organizuojamuose tėvų ir globėjų susirinkimuose, nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su klasių vadovais, dalykų mokytojais, darželių auklėtojais, aiškinasi kylančias problemas ir padeda jas spręsti;
      • ugdo vaikų socialinius, savarankiškumo ir kitus įgūdžius, rūpinasi vaikų drabužiais, avalyne, buities ir mokymosi priemonėmis.
      • dirba su vaikais prevencinį ir intervencinį darbą (kvaišalų vartojimas, nusikalstamumas, smurtas, išnaudojimas ir kt.);
      • ieško socialinio darbo turinį atitinkančių įvairių socialinio darbo formų ir metodų, atsako už jų naudojimą;
      • siūlo įvairias pagalbos priemones ugdytiniams ir jas derina su kitomis organizacijomis, parengia reikalingus dokumentus (charakteristikas, pranešimus) apie ugdytinį kitoms institucijoms;
      • organizuoja pamokų ruošą mokyklinio amžiaus auklėtiniams ir padeda jiems ruošos metu;
      • moko vaikus atlikti savitvarką, palaikyti švarą ir tvarką darbo bei poilsio kambariuose, bendruomeninių vaikų globos namų teritorijoje ir už jos ribų;
      • rūpinasi ugdytinių išvaizda, švara, tvarka, apranga, gyvenimo sąlygomis, drabužiais, avalyne, buities ir mokymosi priemonėmis;
      • moko vaikus gaminti maistą, organizuoja pagalbą socialinio darbuotojo padėjėjui gaminant maistą;
      • saugo ir stiprina vaikų sveikatą, slaugo lengva forma susirgusius vaikus pagal medikų rekomendacijas, užtikrina savalaikį medikamentų padavimą ir gydymosi režimo laikymąsi;
      • įvykus nelaimingam atsitikimui teikia pirmąją pagalbą, nedelsiant informuoja bendrosios praktikos slaugytoją, administraciją, reikalui esant kviečia greitąją pagalbą;
      • organizuoja vaikų laisvalaikį, atsižvelgiant į jų poreikius ir polinkius, užtikrina visų vaikų užimtumą, saviraiškos galimybių tenkinimą;
      • kuria ir palaiko jaukią, estetišką ir saugią, artimą šeimai aplinką;
      • atsako už patikėtą turtą, moko jį tausoti;
      • bendradarbiauja su Jiezno PŠC ir kitų. institucijų specialistais;
      • dalyvauja socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo renginiuose;
      • atlieka administracijos nurodymu pagal kompetenciją priskirtas funkcijas ir užduotis, nenumatytas pareigybės aprašyme.
4. ATSAKOMYBĖ
   1. Šias pareigas vykdantis darbuotojas atsako už:
      • vaikų sveikatą, saugumą ir gyvybę;
      • tinkamą vaikų poreikių ir problemų įvertinimą;
      • individualaus socialinės globos plano parengimą ir vykdymą;
      • kokybišką ir veiksmingą paslaugų teikimą;
      • laiku ir tikslų nustatytų dokumentų pildymą;
      • patikėtų materialinių vertybių tausojimą ir saugojimą;
      • pirmosios pagalbos suteikimą ligos ar traumų metu;
      • pagalbos iškvietimą įvykus ypatingam atvejui (gaisrui, vagystei, vaiko sumušimui ir kt.);
      • šios pareigybės aprašymo vykdymą.

Socialinis darbuotojas įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios informacijos apie Jiezno PŠC gyvenančius vaikus ir kitus asmenis ( šeimas) bei dalykinės, finansinės ar kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant įstaigoje.

tags: #socialiniai #darbuotojai #seimynose