Artėjant gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, viešojoje erdvėje netyla aistros dėl rinkimų biuletenyje suformuluoto referendumo klausimo. Iš tiesų, nors viešojoje erdvėje referendumas dažnai vadinamas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, oficialiai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, o jį priėmus Seimui atsivertų galimybė priimti konstitucinį įstatymą, kuris įteisintų dvigubą pilietybę.
Referendumo klausimo formuluotė daugeliui atrodo per sudėtinga. Biuletenyje klausiama, ar rinkėjai pritaria siūlomai naujai Konstitucijos 12-ojo straipsnio formuluotei, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Kas parašyta biuletenyje ir kodėl tai svarbu
Šiuo referendumu siūlomas keisti straipsnis yra pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuriame kalbame apie svarbiausias Valstybės vertybes, jos pamatus. Referendumu pritarus Konstitucijos pakeitimui, jis įsigaliotų iš karto referendumo rezultatų paskelbimo. Būtent todėl ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė paaiškino: „Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.“
Lyginamoji 12 straipsnio analizė
Vertinant jį iškart pastebime, kad keičiama įstatymo rūšis, kuriuo nustatomi pilietybės įgijimo bei netekimo pagrindai ir tvarka. Dabartinė redakcija: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Siūloma redakcija: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Taip pat skaitykite: Dvigubos pilietybės referendumas: biuletenio pavyzdys
Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta šiame balsavimo biuletenyje. Visgi ši pataisa savaime negarantuoja jokio konkretaus įstatymo turinio - ji atveria galimybes Seimui priimti konstitucinį įstatymą, kuriame bus nustatyti konkretūs kriterijai.
Kas balsuoja TAIP, o kas - NE?
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP - pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę.“
Jei balsavimo teisę turintis pilietis yra už tai, kad būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, jis balsavimo biuletenyje turėtų žymėti „taip“. Jei rinkėjas biuletenyje pažymėtų abu langelius arba nepažymėtų nė vieno, balsavimo biuletenis būtų laikomas negaliojančiu.
VRK paaiškinimas dėl formuluotės
L. Petronienė aiškina, jog būtina suprasti, kad referendumu siūloma keisti patį svarbiausią valstybės įstatymą - Konstituciją, todėl ir jame keliamas klausimas yra suformuluotas būtent apie šio įstatymo pakeitimą. „Nutarimą paskelbti referendumą dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ... priėmė Seimas po to, kai parlamentarų balsų dauguma buvo pritarta Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktam įstatymo projektui, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis tekstas, kurį rinkėjai ras biuletenyje. Tad Vyriausiajai rinkimų komisijai ... atsirado pareiga perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas“, - aiškina VRK pirmininkė.
Referendumo komunikacija ir visuomenės reakcija
Naujienų portalo tv3.lt redakcija gavo gyventojų nusiskundimų, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės suformuluotas klausimas - nesuprantamas, todėl neaišku, kokį variantą rinktis. Prie balsadėžių susirinkę vilniečiai pastebėjo ir tai, kad referendumo biuletenyje formuluojamus teiginius esą gana sunku suprasti, o mažiau į pilietybės klausimus įsigilinęs žmogus netgi galėtų būti suklaidintas.
Taip pat skaitykite: Apie referendumą dėl pilietybės
Diskusijos virė ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, kuriems šis klausimas ypač aktualus. „Tarp Jungtinės Karalystės lietuvių užvirė ne viena diskusija šiuo klausimu, žmonės klausia, kaip balsuoti, kaip suprasti. Klausimas itin aktualus, visi raginami registruotis balsavimui, o žmonės tiesiog sutrikę“, - rašė gyventoja.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova patvirtino, kad klausimų ir diskusijų dėl formuluotės kilo daug. „Manau, blogiausia, kokia tik galėjo būti žiniasklaidos ir politikų visuomenės informavimo klaida, buvo „dvigubos pilietybės“ sąvokos vartojimas. PLB nuolatos kalba, kad referendumas yra tavo gimimu įgimtos pilietybės išsaugojimas. Dėl šių priežasčių dabar turime nesusipratimų ir kaltinama „nesuprantama“ formuluotė. Jeigu nuo pat pradžių būtų teisingai vartojamos sąvokos, tiek daug klausimų nebūtų, gavus referendumo balsavimo biuletenį.“
Ar formuluotė galėjo būti paprastesnė?
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė paaiškino, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip. „Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė.“
Ji pridūrė, kad naujoji straipsnio formuluotė yra labai panaši į dabartinę, tiesiog išbraukiamas antras sakinys, kuriame reglamentuojama, kad tik atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietu.
Kokia yra referendumo praktika: balsavimo teisė ir sąlygos
Referendumo esmė yra ta, kad patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Dėl šios priežasties ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi balsavimo biuletenio aspektai
Visgi, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Kad būtų pritarta Konstitucijos pakeitimui, reikia, kad dalyvautų gerokai daugiau rinkėjų ir iš jų bent 1,19 milijono balsuotų „Taip“. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisę balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turi 2 mln. 385 tūkst. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia kad dalyvautų bent 1,19 milijono rinkėjų.
Kaip balsuoti ir praktiniai patarimai
Užsienyje gyvenantys lietuviai jau balsuoja - rinkėjai, kurie užsiregistravo balsuoti paštu, gauna vokus su biuleteniais ir užpildę siunčia juos į Lietuvos diplomatines atstovybes. Užsienio lietuviai, nespėję balsuoti paštu, galimybę atiduoti savo balsą turės rinkimų ir referendumo dieną 52 diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje. Tuo metu didžiosios daugumos Lietuvoje esančių rinkėjų prie balsadėžių bus laukiama gegužės 12 d., sekmadienį.
Jei nutiktų taip, kad rinkėjas nespėja grįžti į savo rinkimų apylinkę, jis gali balsuoti bet kurioje kitoje rinkimų apylinkėje, tik turės luktelėti, iki bus susisiekta su jo apylinke ir patikrinta, ar jis dar nebalsavo. Tie rinkėjai, kurie sekmadienį jau yra susiplanavę, galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto, t. y. gegužės 7-9 dienomis, nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro, visose Lietuvos savivaldybėse ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose.
Einant balsuoti, užtenka vieno daikto - asmens tapatybės dokumento, paso arba asmens tapatybės kortelės. Taip pat tinka ir vairuotojo pažymėjimas. Biuletenyje yra pateikiamas žymėjimo pavyzdys - X, tačiau jis yra tik rekomendacinis; net ir kitaip, tačiau suprantamai pažymėjus vieną iš variantų, rinkėjo balsas bus užskaitytas.
Jei per skubėjimą yra pažymimas ne tas variantas arba kitaip sugadinamas balsavimo biuletenis, rinkėjas turi teisę paprašyti naujo biuletenio. Rašymo priemonė, kuria žymimas balsas, nėra svarbi - balsavimo vietose rašiklių visada yra, tačiau einant į rinkimus galima atsinešti savo rašymo priemonę.
Rezultatai, dalyvavimas ir perspektyvos
2019 m. gegužės 12 d. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2,4 mln. piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo turėjo balsuoti mažiausiai 1,2 mln. Suskaičiavus visų apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnį, 50 proc. Už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume rinkėjų, prieš buvo 26,04 proc. Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410 rinkėjai, kai turėjo balsuoti nemažiau 1,2 mln.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 17-25 d. atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. tyrimo dalyvių ketina dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo: 35 proc. tikrai dalyvaus, 25 proc. greičiau dalyvaus. Daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė per pastaruosius kelis mėnesius girdėję apie tai, o 77 proc. ...
Nuomonės ir politinės pozicijos
Antradienio rytą atiduoti savo balso į Vilniaus Lukiškių aikštėje įsikūrusi išankstinio balsavimo punktą atvykusi ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad dabar iš esmės yra sprendžiama, ar pilietybės klausimas bus reguliuojamas konstituciniu įstatymu. „Yra išbraukta ta dalis, kuri kalba apie tik išskirtinius atvejus. Tai jei taip visiškai paprastai - reikia balsuoti „taip“ tiems, kas nori, kad jų giminės, artimieji, draugai, kurie gyvena užsienyje, turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę“, - aiškino A.Armonaitė.
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad yra dvi referendumo komunikacijos kryptys: vyriausybinė (informacinė) ir agitacinė, kurią vykdo referendumo grupės ir Seimo nariai. „Ne tai yra esmė, esmė - pats turinys, kodėl reikia leisti į užsienį išvykusiems žmonėms išsaugoti pilietybę.“
D. Asanavičiūtė teigė, kad pasirinkimas įvesti konstitucinį įstatymą yra sąmoningas sprendimas: „Kodėl mes siūlome įvesti konstitucinį įstatymą? Nes jis yra daug sunkiau keičiamas negu paprastas įstatymas. Pats konstitucinis įstatymas jau paruoštas ir registruotas. Seimo narės teigimu, dėl šio įstatymo visos partijos jau yra sutarusios. Jame, pasak D. Asanavičiūtės, keičiami trys pagrindiniai aspektai. „Išsaugoti pilietybę galės tik tie, kurie įgijo ES, EEE, NATO ir EBPO valstybės pilietybes. Lietuvos pilietybė neišsaugoma, įgijus Rusijos, Baltarusijos ar su buvusiu SSRS griuvimu susijusių ... pilietybes.“
Rinkikų kolegija paaiškino
Praktinė informacija apie rezultatų skelbimą
Komisijos pirmiausia skaičiuos Respublikos Prezidento biuletenius, paskui - referendumo. Visi biuleteniai bus vienoje balsadėžėje. Biuleteniai yra skirtingų spalvų, kad komisijos greičiau galėtų atskirti Prezidento rinkimus nuo referendumo. Rezultatas paprastai paaiškėja apie vidurnaktį, nors skaičiavimo sparta priklauso nuo išankstinio balsavimo vokų apdorojimo.
| Reikalavimas | Skaičius |
|---|---|
| Rinkėjų sąraše (approx.) | ~2,38 mln. |
| Min. dalyvauti, kad referendumas įvyktų | ~1,19 mln. |
| Min. „TAIP“ balsų, kad būtų priimta pataisa | ~1,19 mln. (daugiau kaip pusė visų rinkėjų) |
VRK pirmininkė ragina balsuoti bei tokiu būdu pareikšti savo pilietinę poziciją: „Balsuodami mes ne tik neleidžiame nuspręsti kitiems, kaip gyvensime, bet ir prisidedame prie valstybės ateities sprendimų, ypač balsuodami referendume.“
tags: #referendumas #del #dvigubos #pilietybes #biuletenio #pavyzdys