Žmonės su negalia aktyviai dalyvauja pilietinėje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, įkuria verslus ir imasi kitų svarbių iniciatyvų. Šiame straipsnyje aptarsime žymius neįgalius žmones Lietuvoje ir pasaulyje, jų pasiekimus bei indėlį į visuomenę.
Lietuvos neįgaliųjų bendruomenės veikla ir pasiekimai
Pagėgių neįgaliųjų draugija vienija žmones jau dvidešimt metų. Veikla prasidėjo nuo įprasto neįgalių žmonių laisvalaikio užimtumo iki didžiausių ES projektų. Lengviau būtų išvardinti, ko ši draugija nedaro.
Per du dešimtmečius nuveikta begalės darbų: metų metais organizuotos vasaros stovyklos neįgaliems vaikams su gausybe ekskursijų, išvykų. Suburtas moterų vokalinis ansamblis, kuris aplankė daugiau nei pusę Lietuvos dalyvaudamas įvairiausiuose konkursuose. Išvažinėtos visos neįgalių žmonių spartakiados ir parvežta daugybė įvairiausių taurių bei medalių. Fotografavimas, gydomieji masažai, lipdymas iš molio, mezginiai, siuviniai, vytelių pynimas, vaidyba, bižuterijos dirbiniai, įvairiausi rankdarbiai...
Beje, Pagėgių neįgaliųjų draugija kuruoja ir kitas Pagėgių savivaldybėje įsikūrusias neįgaliųjų draugijas ir vienija, kada tik reikia, surėmus pečius atlikti didžiulius darbus. Tradicinėje Joninių šventėje ši draugija perėmė vieną iš naktinių programų ir maloniai stebino visus naktinėmis sveikatinimo procedūromis, žolelių arbata. Šį malonumą dovanojo šimtams Joninių šventės dalyvių. „Visada čia jaučiamės lygūs tarp lygių, neišsiskiriantys ir neišskirti“, - visos kaip viena sakė ilgametės draugijos aktyvistės.
Pati pirmininkė L. Stašinskienė yra apdovanota garbingu Pagėgių savivaldybės apdovanojimu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. „Manau, žmonės su negalia yra aktyvesniais visuomenės nariais tuomet, kai yra, kas juos paskatina, ar tai yra būtų šeima, ar bendraminčių organizacija“, - dėstė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė Rasa Kavaliauskaitė. Ji sako, kad nors vyksta įvairių organizacijų, atstovaujančių žmonėms su negalia, susitikimai su miestų valdžia, daug spręstinų problemų pamato ir įvardija būtent pavieniai žmonės.
Taip pat skaitykite: XXI amžiaus priklausomybės
„Pažįstu jauną vyrą Robertą Šimonį, kuris Vilniuje baigė filosofijos mokslus, bet grįžo į gimtuosius Druskininkus ir sunkiai rado darbo. Jis ieškojo sau veiklos ir atsitiktinai namie pamatė siuvimo mašiną, tad ėmėsi siūti vienetines lėles ir dabar įkūrė savo verslą“, - sėkmės istoriją pasakojo R. Kavaliauskaitė.
Turėjo būti kalbama apie Sąjūdžio laikus, kai nuolat buvo keliamos taisyklės ir įstatymai, padedantys įtraukti neįgaliuosius į švietimą. „Daug nuveikta, bet Lietuva turi dar begalę darbų - uždaryti internatus, gerinti sveikatos priežiūrą. Globos namai pasikeitė - išgražėjo sienos, bet „turinys“ dar senas - daug žmogaus teisių pažeidimų. Bet viskas po truputį keičiasi.“
„Dabar Lietuvoje veikia 53 „Vilties“ padaliniai rajonuose, kurie vienija daugiau kaip 11 tūkst. sutrikusio intelekto žmonių, jų tėvų ar globėjų. Visko pradėjo patys tėvai, ypač mamos.“
Apskritai, šio regiono sritys rodo, kad neįgalieji aktyviai įsilieja į bendruomeninį gyvenimą: nuo stovyklų iki paslaugų teikimo ir verslumo skatinimo. Tačiau įvairių sričių atstovų nuomonės primena, kad reikia nuolatinio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, kad išlieka galimybės augti ir tobulėti.
Pasauliniai pavyzdžiai: įkvepiantys neįgalių žmonių pasiekimai
Frida Kahlo: Meksikos dailininkė, sirgusi poliomielitu ir patyrusi sunkią traumą, tapo viena garsiausių menininkių. Johnas Forbesas Nashas: Matematikas, Nobelio premijos laureatas, kovojęs su šizofrenija. Stephenas Hawkingas: Fizikas teoretikas, kosmologas, sirgęs šonine amiotrofine skleroze. Nickas Vujicicius: Motyvatorius, neturintis galūnių, įkūręs organizaciją "Life Without Limbs". Andrea Bocelli: Italų tenoras, dainų autorius ir kompozitorius, aklas nuo 12 metų. Michaelas J. Foxas: Aktorius, sergantis Parkinsono liga, įkūręs fondą ligos tyrimams. Alexas Zanardi: Lenktynininkas, netekęs kojų, vėl grįžęs į sportą ir laimėjęs paralimpinių žaidynių medalius. Aaronas Fotheringhamas: Ekstremalus sportininkas, prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, atliekantis triukus.
Taip pat skaitykite: ką verta žinoti apie socialinius tinklus
Šie žmonės įrodo, kad negalia nėra kliūtis siekti svajonių ir būti sėkmingu.
Stereotipai ir integracija
Vis dar egzistuoja stereotipai apie žmones su negalia, kurie trukdo jų integracijai į visuomenę. Svarbu suprasti, kad negalia yra tik vienas iš žmogaus aspektų, o ne apibrėžimas. Žmonės su negalia nėra vienarūšė grupė, todėl jie ją gali vadinti įvairiai. Asmenys su negalia turi teisę save vadinti jiems asmeniškai priimtiniausiais žodžiais, kurie atspindi jų tapatybę. Negalia yra žmogaus įvairovės dalis, jos nereikėtų dramatizuoti arba pavergti sensacijomis. Taip pat svarbu vengti etikettų ir tiksliai naudoti kalbą viešojoje erdvėje, ypač svarbiose situacijose.
Nuo 2024 metų sąvoka „neįgalieji“ pašalinta iš teisės aktų. Tačiau kalbos gairės neįgaliųjų terminologijai - svarbius žingsniai prieš diskriminaciją. Jungtinių Tautų gairės „Negaliai jautrios kalbos“ ir Lietuvos tęstinės programos skatina pagarbią kalbą, kurios centras - žmogus, o ne negalia.
Apie klaidas ir pokyčius kalba įvairios organizacijos. Monitoringo duomenys rodo, kad negaliai jautri kalba vis dažniau naudojama viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje, ypač rinkimų laikotarpiu. Taip pat pastebimos pastangos, kad informacija apie negalią būtų aiški ir teisinga įvairių sričių atstovams, įskaitant žurnalistus ir komunikacijos specialistus.
Žmonės su negalia mūsų kasdienybėje: patirtiniai pavyzdžiai
Dažnai įtraukties pėdsakai matyti mažose ir didelėse iniciatyvose: stovyklos, meno projektai, kurių tikslas - atskleisti gebėjimus, skatinti savarankiškumą, suteikti galimybes pažinti pasaulį ir pasiekti profesinę sėkmę. Įvairiai išreikštų pasisakymų ir istorijų dėka kuriama įtraukią visuomenę, kurios pagrindas - pagarba, empatija ir palaikymas.
Taip pat skaitykite: netikėti faktai apie priklausomybes