Socialinis elgesys yra esminis žmogaus gyvenimo aspektas, apimantis įvairias sąveikas ir reakcijas į kitus asmenis bei socialinę aplinką. Socialinis elgesys lemia, kaip tarpusavyje sąveikauja individai, tam tikros socialinės grupės ar visuomenės. Iš esmės, tai yra atsakas į tai, kas tam tikroje kultūroje yra priimtina ir nepriimtina, ko reikalaujama iš žmogaus.
Asmenybės augimas | Kaip įveikti nerimą
Kas yra socialinis elgesys?
Socialinis elgesys - tai individo, tam tikros grupės ar bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Socialinis elgesys yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, apimanti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas reakcijas į kitus žmones. Tai gali būti paprastas akių kontaktas, pokalbis su nepažįstamuoju ar dalyvavimas didelėje grupėje.
Socialinio elgesio pasireiškimo formos
Socialinis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo situacijos ir individo asmeninių savybių. Vienas iš dažnų reiškinių, susijusių su socialiniu elgesiu, yra socialinis nerimas.
Socialinis nerimas
Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose, pavyzdžiui, susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai ar susitikimu su kitos lyties asmeniu. Taip pat gali būti difuzinis, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų.
Dažniausiai sukeliami socialinio nerimo skundai:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Nerimas dėl kasdienės veiklos, susijusios su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, nerimas susitikti su nepažįstamais žmonėmis, pradėti pokalbius, kalbėti telefonu, dirbti ar apsipirkti.
- Socialinės veiklos vengimas, pavyzdžiui, vengimas dalyvauti grupės pokalbiuose, valgyti su kompanija, dalyvauti vakarėliuose.
- Akių kontakto vengimas.
- Dalyvaujant veikloje jaučiamas nuolatinis nerimas.
- Nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga, pavyzdžiui, paraudimas, prakaitavimas ar pasirodymas nekompetentingu.
- Sunkumas padaryti dalykus, kai kiti stebi.
- Mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina.
- Baimė būti sukritikuotiems.
- Baimė situacijų, kai kiti gali vertinti.
- Analizavimas (ruminavimas) jau buvusių socialinių situacijų, pavyzdžiui, ką aš pasakiau? Kaip aš atrodžiau?
- Stiprus nerimas sukelia kūno pojūčius: raumenų įtampa ir skausmas, dažnas širdies plakimas, svaigimas.
- Katastrofizuojami kūno pojūčiai: prakaitavimas, išraudimas, rankų drebėjimas, gumulo pojūtis gerklėje, balso drebėjimas.
Svarbu atskirti socialinį nerimą nuo įprasto nerimo. Paprastai nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius įvykius. Socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas - jis kyla tose situacijose, kurios yra susijusios su kitais žmonėmis, galimybe atsidurti dėmesio centre, galimybe būti kitų pastebėtiems ir vertinamiems.
Taip pat svarbu atskirti socialinį nerimą nuo viešo kalbėjimo baimės. Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Visgi viešo kalbėjimo baime skundžiasi daugiau nei pusė žmonių ir tik labai nedidelė dalis jaučiasi patogiai pasirodydami prieš didelę žmonių grupę. Taigi nerimas tokioje situacijoje yra labai natūralus dalykas. Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti viešo kalbėjimo, visai būdais išsisukinėti, naudoti pagalbines priemones - naudoja raminamuosius, alkoholį arba mokosi tekstą atmintinai, stengiasi jį kuo greičiau pasakyti. Nors labai daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, tik 1% jų atitinka tuos kriterijus, kurie reikalingi norint diagnozuoti socialinio nerimo sutrikimą.
Socialinis nerimas ir socialinė fobija
Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys, o socialinio nerimo sutrikimas (sinonimas - socialinė fobija) yra kur kas retesnis. Apie 40% žmonių mano, jog turi socialinę fobiją. Tačiau iš jų tikrai serga tik 12%. Kiti tiesiog turi pavienius arba ne tokius ryškius simptomus, kurie neatitinka psichiatrinės diagnozės kriterijų.
Socialinis nerimas ir drovumas
Drovumas yra didele dalimi įgimtas žmogaus bruožas. Žinoma, tai kažkiek yra ir auklėjimo pasekmė, bet iš esmės tai natūrali ir įgimta charakterio savybė. Tai, kad žmogus yra drovus dar nereiškia, jog jis būtinai kentės nuo socialinio nerimo. Šiais laikais drovumas yra vis mažiau ir mažiau vertinamas, daug labiau skatinamas ekstravertiškas demonstratyvumas, tad drovumas gali atrodyti kaip problema. Visgi jeigu žmogus priima šią savo savybę, naudojasi jos privalumais (drovūs žmonės dažnai jautriau reaguoja į kitus žmones ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius) ir mokosi iš sunkumų, tai tikrai neišsivystys į socialinio nerimo sutrikimą.
Socialinio nerimo įveikimas
Socialinio nerimo vengimas ar saugumo siekiantis elgesys neleidžia ištrūkti iš socialinio nerimo spąstų. Saugumo siekiantis elgesys - tai elgesys, kuriuo mes bandome save apsaugoti, pvz.: jeigu bijome, jog kiti pastebės mūsų išraudimą, nešiojame šalikus, ar kitus rūbus, kurie uždengia veidą arba tarkim naudojame labai daug makiažo; bendraudami grupėje nekalbame arba kalbame tik daug kartų parepetavę, ką norim pasakyti; dažnai tikriname telefoną, neva esame užsiėmę. Vengimas ir saugumo siekiantis elgesys mums neleidžia mokytis ir patirti naujų patirčių. Tarkim jeigu turime mus „apsaugančią“ nuo apsijuokimo taisyklę - su nepažįstamais žmonėmis geriau nekalbėti. Tuomet mes bijome kalbėtis su nepažįstamais, jie mums kelia nerimą ir tarsi patvirtina, jog tai yra kažkuo baisi situacija. Be to, nekalbėdami mes negausime naujos patirties, jog greičiausiai tie žmonės bus malonūs ir turėsime smagų pokalbį.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija. Psichoterapija ir medikamentinis gydymas atskirai duoda panašų efektą, tačiau psichoterapijos nauda išlieka ilgiau. Šiuo metu daugiausiai įrodymų dėl gydymo naudos pateikia kognityvinė elgesio terapija. Efektyviausias medikamentinis gydymas - antidepresantai, paprastai SSRI grupės.
Socialinį nerimo sutrikimą turintis žmogus stipriai kenčia - patiria didžiulį diskomfortą kasdienėse situacijose arba izoliuojasi, kas skatina vienišumo jausmą ir dažnai išsivysto į depresiją, alkoholizmą, panikos ar kitus nerimo sutrikimus. Statistika rodo, jog nuo socialinio nerimo sutrikimo kenčiantis žmogus kreipiasi į specialistus vidutiniškai tik po 10 metų kančios. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, jeigu žmogus susiduria tik su pavieniais socialinio nerimo simptomais ir nėra supančiotas vengimo, jis pats gali sau padėti. Yra daug informacijos apie socialinį nerimą internete, galima naudoti savipagalbos knygas, įvairius seminarus.
Svarbiausias procesas psichoterapijoje yra saugumo siekiančio elgesio, vengimo pastebėjimas, suvokimas, kaip tai skatina nerimo simptomus, ir elgesio eksperimentų atlikimas mažinant ydingą elgesį. Psichoterapija taip pat padeda mažinti socialinį nerimą atpažįstant ir kvestionuojant nerimą keliančias mintis ir įsitikinimus apie save, aplinką, kitus žmones.
Socialinė psichologija ir jos objektas
Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Socialinė psichologija kaip mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais.
Socialinė psichologija tiria socialinį žmogaus elgesį - žmonių ir jų grupių tarpusavio santykius. Socialinį elgesį apibūdina ryšiai: santykiai su kitais žmonėmis, ryšius bei santykius lemiančios aplinkybės, tokios kaip nuostatos ir vertybinės orientacijos. Ryšių, santykių rezultatas - grupės, grupelės, poros, statusų hierarchija grupėse.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinė psichologija nagrinėja tas žmogaus psichikos dalis, kurios nepasireikštų, jei žmogus gyventų izoliuotai. Situacijos, kuriose dalyvauja daugiau nei vienas žmogus, vadinamos socialinėmis.
Socialinis vaidmuo
Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia, kuo nors būna, elgiasi kaip kurios nors grupės narys, t.y. atlieka kokį nors socialinį vaidmenį. Vaidmens atlikimas - nebūtinai veikla. Vaidmens sąvoka naudojama ir ryšiams su kitais žmonėmis apibūdinti (draugas, bendradarbis, viršininkas).
Socialinis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai (tėvo, motinos, sesers). Tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savitai, jį kuo nors praturtindamas. Vaidmuo - tam tikras elgesio būdas, charakteringas kuriai nors apibrėžtai veiklos sričiai arba būsenai.
Vaidmeninis bendravimas yra abipusis ir svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis. Bendraujant reikia sugebėti atspėti lūkesčius ir juos pateisinti. Vaidmenis žmogus interpretuoja (suvokia).
Emocinis sutikimas su tuo, kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas, vadinamas vaidmens priėmimu. Priešingybė - vaidmens atmetimas. Atlikdamas vaidmenis, žmogus išreiškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą. Aspiracijos skiriasi lygiu, tikroviškumu.
Aš-Vaizdas
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą, vertinimą. Asmenybė ne tik veikia, bet ir suvokia save kaip veikėją, tuo pačiu metu pasireiškia kaip pažinimo objektas (ją pažįsta kiti žmonės) ir subjektas (pažįsta pati save). Analizuoti ir vertinti save yra specifiškai žmogiška savybė.
Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis. Aš-Vaizdas yra tik dalis mūsų sąmonės - jis apima paties savęs suvokimą, bet neapima išorinio pasaulio suvokimo. Aš-Vaizdas - tai informacijos, emocinių vertinimų apie save visuma. Į Aš-Vaizdą įeina nauja informacija, nauji potyriai. Aš-Vaizdas gali būti įvairaus lankstumo lygio - kinta priklausomai nuo naujos informacijos.
Aš-Vaizdo dalys: idealusis, pageidaujamasis Aš; faktiškasis Aš - atotrūkis tarp jų didėja, didėjant gynybiškumui - informacijos neigimo tendencijoms. Veidrodinis Aš - toks, koks, mano nuomone, esu suvokiamas kitų žmonių. Parodomasis Aš - ta Aš-Vaizdo dalis, kuri, žmogaus nuomone, geriausiai ją reprezentuoja (pagražinamas).
Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės esė
Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengiamame esė konkurse „Ką man reiškia būti socialiniu darbuotoju?“. Neringos atsispindi jos asmeninės patirtys, vertybės ir kasdieninio darbo prasmė.
Socialinių psichologijos studijos Lietuvoje
Jei domitės socialine psichologija ir norėtumėte studijuoti šią sritį, Lietuvoje yra keletas aukštųjų mokyklų, siūlančių psichologijos programas su socialinės psichologijos moduliais:
- Vilniaus universitetas (VU): Filosofijos fakultete siūloma psichologijos bakalauro studijų programa, kurioje studentai mokosi bendrosios, kognityvinės, socialinės, raidos psichologijos, statistikos, tyrimų metodų ir praktikos.
- Mykolo Romerio universitetas (MRU): MRU garsėja savo teisės, viešojo saugumo ir psichologijos studijomis. Psichologijos bakalauro studijose studentai mokosi socialinės įtakos teorijų, masių elgsenos, kriminalinės psichologijos, organizacinės psichologijos ir tarpkultūrinės komunikacijos.
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU): Socialinių mokslų fakultete psichologija išsiskiria šiuolaikišku požiūriu ir tarptautinėmis galimybėmis. Psichologijos bakalauro programoje studentai nagrinėja socialinės psichologijos procesus, tokius kaip socialinis suvokimas, grupinių normų poveikis, identiteto formavimasis ir socialinė motyvacija.
Knygos, padedančios suprasti socialinę psichologiją
Jei norite giliau suprasti socialinę psichologiją, rekomenduojama perskaityti šias knygas:
- „Socialinis gyvūnas“ (Elliot Aronson): Knyga analizuoja žmogaus elgesio modelius, motyvus ir veiksnius, kurie formuoja mūsų kasdienybę.
- „Lūžio taškas“ (Malcolm Gladwell): Autorius tyrinėja, kaip nedidelės socialinės detalės gali lemti didžiulius visuomenės pokyčius.
- „Įtaka: mokslas ir praktika“ (Robert B.
tags: #socialinis #gyvenimas #viki