Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai ribotais, išimtiniais atvejais. Dviguba pilietybė svyruoja dažniausiai vaikų ar jaunuolių, gimusių užsienyje ar mišriose šeimose, atvejais. 2024 metais Lietuvoje vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, susijusio su pilietybės išsaugojimu. Nors dauguma balsavusiųjų pritarė pataisai, balsų, reikalingų Konstitucijos pakeitimui, nepavyko surinkti.
Kada galima turėti dvigubą pilietybę?
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Palikuonis nurodytų asmenų;
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime įgijo tos valstybės pilietybę;
- Asmuo įvaikintas LR piliečių iki 18 metų amžiaus ir įgijo LR pilietybę;
- Asmuo - LR pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių iki 18 metų ir įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka būdamas kitos valstybės pilietis;
- Asmuo, kuris išsaugojo arba jam buvo grąžinta LR pilietybė dėl ypatingų nuopelnų valstybei;
- LT pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą;
- Asmuo, gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimdamas iki 18 metų.
Lietuvos valstybė laiko Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu turi ir kitos valstybės pilietybę, tik Lietuvos piliečiu.
Referendumo rezultatai ir statistika
2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyko privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Referendume dalyvavo 1 291 947 žmonės, tai yra 52,58 proc. įrašytų rinkėjų sąrašuose (2 457 055 asmenys).
| Rodiklis | Referendumas dėl dvigubos pilietybės | Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo |
|---|---|---|
| Dalyvavo rinkėjų | 52,58 % | 47,25 % |
| Pritarė (Taip) | 71,78 % | 73,70 % |
| Nepritarė (Ne) | 26,04 % | 23,07 % |
| Negaliojančių biuletenių | 2,17 % | 3,24 % |
Referendume dėl dvigubos pilietybės už pokyčius balsavo 1 011 014 asmenų, arba 73,9 % balsavusiųjų. Vis dėlto balsų, reikalingų Konstitucijos pakeitimui (ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių, t.y. apie 1,2 mln.), nepakako.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip atrodo dvigubos pilietybės balsavimo biuletenis
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 taip pat buvo pripažintas neįvykusiu dėl per menko aktyvumo (47,25 %), nors dauguma balsavusių pritarė šiam pokyčiui.
Referendumo biuletenio formuluotės ir viešosios diskusijos
Referendumo dalyviai susidūrė su neaiškiu biuletenio tekstu, kuris dažnai kėlė klausimų, ką reiškia pasirinkimai „TAIP“ arba „NE“. Tai sukėlė diskusijų, ar referendumas sprendžia pilietybės išsaugojimą, ar platesnį daugybinės pilietybės įteisinimą.
Referendumo jį remiančios grupės pavadino jį „referendumu dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo“, tuo tarpu oponentai vartojosi „referendumas dėl daugybinės pilietybės“ terminą. Tarp politikų ir visuomenės ekspertų kilo diskusijos dėl biuletenio tekstų ir reikalingos informacijos rinkėjams skaidrintumo.
Diskusijos apie referendumo nepavykimą ir kitų sprendimų paieška
Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad pagrindinė problema nebuvo rinkėjų aktyvumas, o per mažas teigiamai balsuojančių skaičius. Ji teigė, kad reikės ieškoti kitų sprendimų, nes pilietybės klausimas yra svarbus.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad referendumas nepavyko dėl per mažo visuomenės įsitraukimo ir vangių viešųjų diskusijų. Be to, jis atkreipė dėmesį į ypatingai mažą lietuvių užsienyje aktyvumą.
Taip pat skaitykite: Apie referendumą dėl pilietybės
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke siūlė, kad naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau, kad kiekvienas lengviau suprastų balsavimo esmę.
Politikų nuomonės: G. Landsbergis apgailestavo dėl referendumo nesėkmės ir pažadėjo ieškoti būdų grįžti prie šio klausimo.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“
Galimi tolesni veiksmai ir teisinių pakeitimų iniciatyvos
Po nepavykusio referendumo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės sumažinti reikalingų balsų kartelę ir siūlyti referendumą pakartoti su mažesniais reikalavimais.
Dalia Asanavičiūtė, referendumo iniciatorė, registravo Pilietybės įstatymo pataisas, siūlančias sustabdyti Lietuvos pilietybės netekimą tiems, kurie įgijo pilietybę ES, NATO ir jų partnerių šalyse, taip susiaurinant valstybės, iš kurių pilietybę įgiję piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, sąrašą.
Asmenims siūloma nustatyti terminą, kada pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą - galbūt keičiantis dokumentams, tai bus veiksmingiau.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi balsavimo biuletenio aspektai
Konstituciniai aspektai ir teisinių normų interpretavimas
Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad pilietybė yra nuolatinis ir nepertraukiamas ryšys tarp piliečio ir valstybės, o šio ryšio nepertraukiamumas lemia teisių ir pareigų tęstinumą net ir gyvenant užsienyje.
Dabartinis Konstitucijos 12 straipsnio 2 punktas draudžia daugialypę pilietybę, išskyrus įstatymuose numatytus atskirus atvejus. Siūlomas pataisymas numato šią draudimo nuostatą panaikinti, kas kelia diskusijų dėl dvigubos pilietybės teisinio statuso aiškumo.
Politikų ir teisininkų nuomonės skiriasi: vieni tiki, kad pakeitimas suteiktų platesnes galimybes dvigubai pilietybei, kiti baiminasi, kad tai sukels teisinių neaiškumų ir galimų problemų valstybės saugumui.
Lietuvos piliečio su dviguba pilietybe statusas
Lietuvos pilietis, turintis dvigubą pilietybę, yra laikomas pilnaverčiu šalies nariu, turinčiu visas teises ir pareigas pagal įstatymus. Jo teisės dalyvauti valstybės valdyme nėra ribojamos, nors svarbu pažymėti įsipareigojimus Lietuvos valstybei.
Dvigubos pilietybės privalumas yra dvigubos teisės, pareigos ir socialinės garantijos. Tačiau kai kurie politikai baiminasi, kad tokie asmenys gali būti ištikimi ne tik Lietuvai, bet ir kitai valstybei, todėl gali kilti interesų konfliktai.
Kiti aspektai ir faktai apie dvigubą pilietybę Lietuvoje
- Dviguba pilietybė yra įteisinta daugiau kaip 20 Europos Sąjungos šalių, tačiau kai kurios valstybės, kaip Norvegija, Danija, Estija, Austrija, draudžia arba labai riboja šią galimybę.
- Lietuvos Seimas ir Vyriausybė ieško balansinių sprendimų, siekdamos apsaugoti valstybės interesus ir kartu išlaikyti ryšių su diasporomis galimybes.
- Lietuvos piliečiai užsienyje turi teisę balsuoti per referendumus bei rinkimus, tačiau jų aktyvumas dažnai būna mažesnis nei vidaus gyventojų.
- Referendumuose atsispindi tiek politinės, tiek socialinės nuostatos bei nerimas dėl pilietybės klausimų, todėl informavimo ir viešųjų diskusijų svarba yra itin didelė.
Apibendrinimas
Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje 2024 m. atskleidė sudėtingumą ir jautrumą šiai temai. Nepavykus surinkti pakankamai balsų dėl Konstitucijos pataisos, kyla poreikis ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip reguliuoti pilietybės išsaugojimą ir dvigubos pilietybės institutą.
Diskusijos visuomenėje, politinė parama, referendumo formuluočių aiškumas ir politinė valia bus svarbūs sprendžiant šį aktualų klausimą ateityje.
tags: #referendumas #del #dvigubos #pilietybes #biuletenis