Artėjant svarbiems pasirinkimams Lietuvai, 2024 metais kartu su prezidento rinkimais vyks ir privalomas referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, kuris atvertų kelią išsaugoti Lietuvos pilietybei įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, šalies pasą. Jis vyks kartu su Prezidento rinkimais gegužės 12 d. Referendumu sprendžiamas klausimas kelia nemažai diskusijų ir emocijų.
Šiandien Konstitucija pilietybės įgijimą ir praradimą apibrėžia labai griežtai, tad kasmet per 1000 Lietuvos piliečių praranda gimtosios šalies pasą. Užsienio lietuviams atstovaujanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) apie skaudų pilietybės praradimo klausimą kalba jau nuo 2006 m. ir skatina gimimu įgytos pilietybės neatimti. Vos už kelių dienų vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Kiekvieno mūsų balsas svarbus ir labai reikšmingas.
Balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume atėjo seniai nematytas žmonių skaičius - beveik 60 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už pilietybės išsaugojimą balsavo gerokai daugiau nei 1 milijonas piliečių (galutinius skaičius sužinosime gegužės 18 d. baigus skaičiuoti užsienyje gautus balsus). Reiškiame didžiulį dėkingumą visoms lietuvių bendruomenėms, aktyvistams ir savanoriams, kurie aukodami savo laiką ir asmenines lėšas padėjo skleisti žinią apie pilietybės išlaikymo svarbą ir siekti šios pilietiškumo pergalės.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 59, 02 proc. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc.
Referendumo esmė ir tikslai
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo - tai visos tautos klausimas ir mums svarbu, kad kuo daugiau žmonių išsakytų savo nuomonę. Jeigu pritariate, kad Lietuva turi išsaugoti savo piliečius, balsuokite už. Nedalyvaujant referendume jis tiesiog gali neįvykti ir vėl didžiosios daugumos balsai nepakeis situacijos. Lietuvos pilietybė yra pareiga, atsakomybė ir tiesioginis ryšys su valstybe. Kai kalbame apie emocinį ryšį, ryšys su Tėvyne gali būti prilyginamas ryšiui tarp sūnaus ar dukros ir tėvo ar motinos. Tad įsivaizduokime, kaip jaustųsį vaikas, jei vienas iš jo tėvų oficialiai atsisakytų tėvystės ir išbrauktų tėvystės ryšį iš gyventojų registro.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Gegužės 12 dienos rezultatai parodys, ar mes, kaip tauta, esame vieningi, susitelkę dėl bendro tikslo, kokie buvome per Baltijos kelią, kai laikėmės susikibę už rankų. Ar visgi esame susipriešinę.
Kitąmet gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo kelia nemažai diskusijų. Jei dauguma balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pritartų, kitų Lietuvai draugiškų šalių pilietybes įgyjantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Nuomonės ir požiūriai
„Mes turime gerbti ir tuos žmones, kurie pasako: jeigu aš turiu Lietuvos Respublikos piliečio pasą, man jokio kito nereikia. Man antros pilietybės nereikia. Tokia yra jų pilietinė, politinė pozicija, - svarstė M. Martišius. - Kita vertus, mes turime suprasti, kad mūsų visuomenė mažėja: kažkada buvo trys su puse milijono, dabar kalbama apie 2,7-2,8 milijono. Mūsų mažėja, daug žmonių išvažiavo - apie septynis šimtus tūkstančių. Jeigu norime būti solidarūs, jeigu norime jiems padėti, aišku, kad mes turime balsuoti ir leisti atsirasti dvigubai pilietybei. Prieš penkerius metus pabandėme - nepavyko.
Politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili linkusi pritarti išsakytoms docento mintims. Politologė pabrėžė, kad referendumo klausimo formuluotė galėjo būti ir aiškesnė, nors teisiškai ji yra tokia, kokia ir turėtų būti. Jos manymu, mūsų piliečių aktyvus dalyvavimas artėjančiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo galėtų paskatinti ateityje dažniau rengti apklausas, o tai bylotų visuomenės brandą ir siekį aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius. Nors žmonės nėra abejingi artėjančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, tačiau dalį lietuvių glumina siūloma įstatymo formuluotė. Kalbėdamas apie susirūpinimą, kodėl kai kuriems žmonėms likus kelioms dienoms iki referendumo neaiški pasirodė referendumo klausimo formuluotė, M. Martišius pabrėžė du dalykus.
Taip pat skaitykite: Balsavimas paštu: kas tai?
„Viena vertus, pats referendumas pasislėpė po prezidento rinkimais. Į pirmą vietą ateina prezidento rinkimai, ir daugelis žmonių nesupranta, kad referendumas bus kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu. Tam, kad referendumas įvyktų, turi ateiti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų. O mūsų sąrašuose yra per 2 milijonus rinkėjų“, - aiškino M.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. „Galbūt teisiškai tokia formuluotė korektiška, bet paprastiems žmonėms be galo sunkiai suvokiama. Taigi, žmogus gali žiūrėti, vartyti tą biuletenį ir netgi nesuprasdamas, ko klausia, gali žymėti „taip“.
Apklausų rezultatai ir informacijos sklaida
Lietuvos piliečių išaugusį domėjimąsi būsimu referendumu byloja neseniai bendrovės „Spinter“ tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. „Klausiama buvo skirtingų dalykų. Pirmiausia - ar žmonės pritaria, kad būtų leista išsaugoti dvigubą pilietybę iš Lietuvos išvykusiems šalies gyventojams, - sakė I. Zokas. I. „Tiesiog artėja labai reikšmingas renginys. Mano, kaip piliečio, galva, tikrai labai svarbu, kad į referendumą ateitų kuo daugiau žmonių. Todėl nuoširdžiai noriu, kad tos informacijos būtų pakankamai ir žmonės ateitų balsuoti“, - ragino I. Bendrovės „Spinter“ tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Vertinant apklausos skaičius, viena vertus, I. Zoko teigimu, džiugina, kad informacijos daugėja, - tyrimai nepatvirtino fakto, kad apie referendumą žmonės neturi žinių. Kitas dalykas, anot jo, yra nuostatos, pavyzdžiui, palaikyti referendumą, balsuoti už dvigubos pilietybės įteisinimą. Jos kurį laiką išlieka gana stabilios. Galbūt, I. „Informacinė kampanija, kuri buvo įgyvendinama pastaruosius kelis mėnesius, tiksliau jos antroji, intensyvioji, dalis duoda rezultatų, ir tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės žino apie artėjantį pilietybės išsaugojimo referendumą. Kitas skaičius, kuris parodo, kad informacinė kampanija buvo pastebėta, - 80 procentų respondentų nurodė per pastaruosius kelis mėnesius girdėję apie referendumą“, - džiuginančią statistiką pateikė M.
DELFI Diena. Artėja lemiamas apsisprendimas dėl dvigubos pilietybės
Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas. Kaip pagrindinį informacijos šaltinį M. Gurskas nurodė puslapį „Referendumas 2024“.
Taip pat skaitykite: Balsavimo biuleteniai ir nemokumas
„Naujoji formuluotė skamba taip: Lietuvos pilietybė įgyjama gimimu arba kitais įstatymais numatytais pagrindais, taip pat gali būti prarandama. Asmenys, kurie balsavimo biuletenyje pažymės „Taip“, pritars, kad Lietuvos piliečiai, kurie gimimu įgijo pilietybę ir priėmė kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.
„Pirmiausia tai yra visų mūsų pilietinė pareiga - ar tai būtų prezidento, ar Parlamento rinkimai, ar referendumas. Referendumas turbūt yra išskirtinis tuo, kad jame mes sprendžiame vieną svarbiausių klausimų mūsų valstybėje - pilietybės išsaugojimo klausimą. Manau, kuo daugiau žmonių dalyvaus referendume, tuo aiškesnė bus mūsų pilietinė pozicija šiuo klausimu“, - motyvus dėstė M.
M. Gurskas su tuo sutiko: „Gali būti. Galbūt mes paseksime Šveicarijos pavyzdžiu, kur referendumai vyksta gana dažnai. Tada atsiranda galimybė piliečiams tiesiogiai išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu.
2024 metais kartu su prezidento rinkimais vyks ir privalomas referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, kuris atvertų kelią išsaugoti Lietuvos pilietybei įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, šalies pasą.
Gegužės 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad rinkėjams pradedami platinti pranešimai apie rinkimus. Šiemet rinkėjai turėtų gauti iš karto du lapelius.
Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) oficialiai patvirtino balsavimo biuletenį, kurį rinkėjai gaus atėję balsuoti į gegužės 12 d. vyksiantį Referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.
Apibendrinant, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra itin svarbus Lietuvai, todėl būtina, kad kuo daugiau piliečių dalyvautų ir išreikštų savo nuomonę. Tai ne tik pilietinė pareiga, bet ir galimybė prisidėti prie šalies ateities kūrimo.
Užsienio lietuvių aktyvumas ir problemos
Apgailestaujame, kad ne visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai galėjo įgyvendinti savo pilietinę pareigą. Dėl pašto tarnybų darbo ypatumų ir didelių atstumų kai kuriose šalyse tautiečių iki šiol nepasiekė balsavimo biuleteniai arba išsiųsti sugrįžo atgal. Dėl įvairių su balsavimu paštu susijusių nesklandumų 2024 m. gegužės 12 d.
„Koks bus tolesnis pilietybės išsaugojimo klausimo likimas, kaip traktuoti tų piliečių, kurie pasisakė jau antrą kartą „už“, valią - o tai yra didžiulis skaičius žmonių, gerokai virš milijono. Jų negalima nubraukti. Tai yra skaičius, kuris reiškia rimtą signalą esamiems ir būsimiems politikams ir valstybės vadovams. Prezidentą išrinksime gegužės pabaigoje, o rudenį laukia LR Seimo rinkimai. Visiems dabartiniams ir būsimiems Seimo nariams yra duotas svarbus mandatas kuo greičiau spręsti šį klausimą ir plėsti atskirus atvejus, ką mini LR Konstitucija.
Nuo 2006 metų pilietybės išsaugojimo svarbą pabrėžianti PLB iškart po išankstinių referendumo rezultatų ėmėsi tolesnių veiksmų, siekdama išspręsti pilietybės netekimo problemą. PLB atstovai jau konsultavosi su teisininkais, o gegužės 15 d. Susitikimas vyko gyvai II Seimo rūmuose Spaudos konferencijų salėje.
Sekmadienį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius sujungs bendra pareiga ir atsakomybė: prie balsadėžių atėję piliečiai spręs Lietuvos likimą. Prezidento rinkimuose tautiečiai rinks tą, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai, taip pat pasisakys referendume, ar gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės galės ją išlaikyti ir priėmę kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
Taigi, ką galėtume daryti geriau? Referendumo kartelė - itin aukšta. Norint, kad jis pavyktų, „už“ turėtų balsuoti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Prieš penkerius metus vykusiame referendume absoliuti balsavusių piliečių dauguma (71,7 proc.) pasisakė už pilietybės išsaugojimą, tačiau balsuoti atvyko 52,6 proc. žmonių, todėl balsų neužteko ir Konstitucija liko nepakeista.
Kokie veiksniai, jūsų manymu, šį kartą galėtų pakeisti referendumo rezultatą, kad į daugumos piliečių nuomonę vis dėlto būtų atsižvelgta?
Tam, kad laimėtumereferendumą reikia padidinti balsuojančiųjų skaičių ir neprarasti 2019 m. balsuotojų. Visuomet atsiras mažas procentas žmonių, kurie balsuos prieš. Tačiau didžiausia problema - per mažas rinkėjų aktyvumas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Galime pasidžiaugti, jau viršijome 2019 metų rekordinį užsienyje balsuojančių žmonių skaičių, bet to nepakaks. Nepakaktų net jei balsuotų visi iki vieno užsienyje gyvenantys piliečiai, nes tada pakiltų referendumo kartelė, nuo kurios ir yra skaičiuojami tie 50 proc.
Reikia atminti, kad 2019 m. taip pat daug balsų praradome, nes Lietuvos Respublikos ambasadų nepasiekė balsavimo vokai arba užsiregistravę žmonės gavo juos jau po referendumo.
Taigi referendumo sėkmei reiktų, kad ateitų balsuoti visi palaikantys ir balsavę 2019 metais, ir visi, kurie tais metais nebalsavo. Manau, jeigu kiekvienas žmogus informuos savo artimą aplinką, kaip svarbu nueiti ir išreikšti savo valią, tada tikrai šansų yra. Juk tiek nedaug trūko 2019 m.
Pabrėžtina, kad šį kartą referendumui pradėta ruoštis daug anksčiau. Aurelija Orlova LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių sesijoje. 2024 m. balandis. Užsiregistravusių balsuoti paštu ir diplomatinėse atstovybėse užsienio lietuvių skaičius padidėjo - šindien (kalbamės gegužės 6-ąją) jų yra 58 612, taigi daugiau nei balsavusiųjų 2019 m. (55 259). Prie balsadėžių atstovybėse ateis ir neužsiregistravę piliečiai, todėl skaičius gali didėti.
Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rudenį atliktos reprezentatyviios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, labiau pilietybės išsaugojimui pritaria jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą ir su didžiausias (per 1800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, vadovai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje asmenys, kairiųjų pažiūrų žmonės, respondentai, turintys vaikų iki 18 metų. Dažniau nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą ir su mažiausias šeimos pajamas per mėnesį (iki 1000 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.
Pasak ekspertų, pirmoji žmonių grupė klausimui pritaria, nes jiems būdingas didesnis mobilumas, be to, ir juos pačius gali paliesti pilietybės išsaugojimo klausimas. Iš tiesų, pilietybės išsaugojimo klausimas yra daug aktualesnis Lietuvoje gyvenantiems piliečiams negu gyvenantiems užsienyje. Šiuo metu užsienio lietuviai jau turi 11 išimčių, kai galima išsaugoti pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę. Dažniausias atvejis, kai užsienyje gimę vaikai įgyja ir kitos šalies pilietybę gimimu arba iki 18 metų. Tokios galimybės neturi Lietuvoje gyvenančių abiejų lietuvių vaikai ir anūkai. Dabar jie gyvena Lietuvoje, bet dėl įvairių priežasčių vėliau gali išvykti studijuoti, dirbti, gyventi ir pilietybę prarasti. Beveik visi dabar gyvenantys užsienyje lietuviai manė, kad išvyksta trumpam. Taigi, tai yra mūsų Lietuvos ateities kartų klausimas.
Kasmet Lietuva dėl dabartinių pilietybę reglamentuojančių įstatymų praranda mažiausiai 1000 piliečių per metus - priėmus kitą pilietybę, Lietuvos pilietybė yra savaime prarandama. Absoliuti dauguma tokių žmonių - Lietuvoje gimę ir augę piliečiai.
Manau, tai net ne referendumo problema. Apskritai matoma tendencija “apie politiką“ nekalbėti. Žmonės to vengia. Lyg jaustų gėdą reiškti savo poziciją, dauguma nedrįsta apie tai pasikalbėti net su savo artimaisiais. Deja, būti pilietiškam, t. y. eiti balsuoti yra lyg ir nemadinga. Ar tai būtų referendumas, ar Prezidento rinkimai, apie tai mažai kalbama. Visgi norėtųsi visuomenės požiūrį apskritai pakeisti, paskatinti suprasti, kad tavo balsas yra svarbus ir reikšmingas. Padaryti taip, kad ne tik įprastume balsuoti, bet ir didžiuotumėmės, kad apskritai balsuojame.
Kodėl visai neseniai dar buvo mažai informacijos žiniasklaidos priemonėse? Na, ten irgi dirba žmonės, kurie, deja, nesidomi šiuo klausimu, ir straipsniai pasirodo tik jei už juos yra sumokama. Retas žurnalistas ar redakcija savo noru paliečia šią temą. Skaitydami kai kurių žurnalistų paruoštus tekstus suprantame, kad net jie patys mažai informuoti, todėl neretai ir straipsniai išeina klaidinantys.
Pavyzdžiui, niekad nepamiršiu vienos naujienų agentūros atlikto tyrimo, kuris suklaidino visus vien dėl nekorektiškų formuluočių. Įpinamos į klausimus „dvigubos ar daugybinės pilietybės“ formuluotės ir klausiama, ar pritariate. Tokia formuluotė labai bloga, nes visuomenėje dar įprasta galvoti, kad referendumas bus skirtas užsienio piliečiams dalinti LR pilietybes.
Bet juk tai ne dvigubos pilietybės klausimas, Lietuva negali spręsti dėl kitos šalies pilietybės suteikimo. Tai ir yra esminis klausimas: ar lietuvis galės išlaikyti savo gimtąją pilietybę ar ne? Ar mes norime, kad mūsų išliktų daugiau, ar „naikinsime“ tautiečius kaip išdavikus?
Taip pat suprantu, kad kai kurie vengia šia tema kalbėti, nes mano, kad tai kiekvieno asmens pasirinkimas, tačiau nebūtina agituoti nei už, nei prieš. Būtina tiesiog sunormalizuoti patį balsavimą, kad tik ateitum ir nubalsuotum. Tai visos tautos klausimas ir mums svarbu, kad kuo daugiau žmonių išsakytų savo nuomonę. Nes jei nedalyvausime referendume jis tiesiog gali neįvykti, ir vėl didžiosios daugumos balsai nepakeis situacijos.
Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmuo
PLB apie pilietybės išsaugojimo svarbą kalba nuo 2006 m., buvo svarstomi įvairūs sprendimo būdai, tačiau pastarąjį dešimtmetį konstitucinės teisės ekspertų verdiktas buvo toks, kad referendumas yra vienintelis kelias, norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį.
Jei antras referendumas dėl pilietybės išsaugojimo visgi nepavyktų, ar PLB yra numačiusi planą „B“?
Kai problema - Lietuvos Respublikos piliečių praradimas, kai netenkama bent 1000 Lietuvoje gimusių piliečių per metus - yra tokia akivaizdi, tai planas „B“ savaime visada šalia. Visgi, „juk mes ne iš tų, kas pralaimi dar nenugalėti“. Mes, lietuviai, esame visi pilietiški, šaunūs ir ne kartą istorijoje įrodėme savo vienybę! Tikiu sėkme. Tikiu mūsų žmonėmis.
Gegužės 12 d. organizuojate pilietybės išsaugojimo referendumo rezultatų stebėjimo štabą Vilniuje, bare „Dirigentai“. Vienybės, vilties ir palaikymo. Susibursime tam, kad būtume kartu lemiamomis minutėmis. Visi, kas dirbo rūpindamasis sklaida, visi, kas tikėjo, kas balsavo. Visi laukiami pabūti kartu ir sutikti rezultatus.
Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas.
Iliuzija nr. 1
Realybė: Jau dabar yra vienuolika Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įstatymo išimčių, kai užsienyje gyvenantys LR piliečiai gali turėti kelias pilietybes. Skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvos pilietybės išsaugojimas nėra „garantuotas“ būtent tiems, kurių abu tėvai yra LR piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje. Jeigu tokie Lietuvoje gimę asmenys kada nors išvyktų studijuoti ar gyventi į užsienį ir dėl kokių nors priežasčių turėtų priimti kitos šalies pilietybę, LR pilietybės jie neišsaugotų. Jie atsidurs tokioje pat padėtyje, kaip ir šiuo metu diasporoje esantys pirmos kartos emigrantai, kurie gimė ir augo Lietuvoje. Labai dažnai gyvenantieji užsienyje sako: „Atvykau trumpam, net neplanavau čia pasilikti“, bet gyvenimas sudėsto savaip.
Iliuzija nr. 2
Realybė: Priežastys, kodėl susiklosto situacija, kad išvykęs iš Lietuvos jos pilietis svarsto apie kitos šalies pilietybės priėmimą, yra skirtingos. Dažniausiai jos iškyla dėl to asmens realizacijos galimybių ar yra buitinio pobūdžio, nes įvairiose šalyse skirtingi reikalavimai. Štai kelios iš tokių priežasčių: neturėdamas gyvenamosios šalies pilietybės žmogus negali gauti banko paskolos, sunkiau gauna finansinę paramą studijoms, sveikatos paslaugas, turi mažiau socialinių garantijų, pavyzdžiui, netekęs darbingumo. Mokslininkams aktualu, kad gyvenamosios šalies pilietybės turėjimas leidžia pretenduoti į tyrimų stipendijas. Sportininkai, norintys siekti sportinių aukštumų ir dalyvauti gyvenamosios šalies nacionalinėje rinktinėje, privalo turėti tos šalies pilietybę. Jeigu jie tokie geri sportininkai, kodėl gi neatstovauja Lietuvai? Meilė Lietuvai vėl niekuo dėta, bet galbūt būtent ta sporto šaka nėra taip išvystyta tėvynėje. Pavyzdžiui, 2024 m. duomenimis, pasauliniame suaugusiųjų moterų tinklinio reitinge Italija yra penktoje vietoje iš 74.
Balsavimo paštu ypatumai
PLB turi ilgalaikę patirtį pilietybės išsaugojimo klausimu. Organizacija dirbo prie šio klausimo dešimtis metų, o pats referendumas yra tik pasirinktas kelias išspręsti jau ilgai esamą problemą. Dar 2022 m. liepos mėn. išrinkus naują Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą, viena iš XVII PLB Seimo numatytų rezoliucijų buvo dirbti dėl pilietybės išsaugojimo (su rezoliucija galite susipažinti čia). Tad pirma buvo dirbama, kad apskitai būtų ieškoma būdų šiai problemai spręsti. O referendumo paskelbimas 2023 m. gegužės mėn. paskatino veikti intensyviau rūpinantis sklaida diasporoje. Tada buvo pradėti rinkti diasporos organizacijų kontaktai, atnaujinami ryšiai. Paskelbimus referendumą buvo intensyviai komunikuojama su Vyriausybės kanceliarija teikiant pastabas dėl komunikacijos gairių. PLB paruošė 2023 m. „Pasaulio lietuvį“, kurio pagrindinė tema buvo pilietybės išsaugojimas.
Jeigu netikėsime mes, tai kas tuomet tikės? Įsivaizduokite, kokia visuotinė galia būtų, jei kiekvienas ne abejotų, o tikėtų pergale visa širdimi? Toks jausmas yra užkrečiamas, tad linkiu su tokia emocija ir sutikti referendumą. Padarėme viską, ką galėjome šiuo laikotarpiu, todėl esame ramūs, kad ir kokie bus referendumo rezultatai. Išspręsti šį klausimą bet kokiu atveju reiks. Anksčiau ar vėliau, nes prarandame savo piliečius. Linkiu visiems susivienyti gegužės 12 d.
tags: #balsavimo #biuletenis #del #pilietybes