Rusija, būdama didžiausia pasaulio valstybė, susiduria su daugybe socialinių, demografinių ir aplinkosaugos problemų, kurios daro įtaką šalies ateičiai. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Rusija, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą, etninę įtampą, migraciją ir aplinkosaugos problemas, taip pat vyriausybės požiūris į šias problemas.
Rusijos gyventojų tankumas. Šaltinis: Vikipedija
Demografinė Krizė ir Etninė Įtampa
I. Bermanas savo tyrime „Vidaus sprogimas. Rusijos pabaiga - ką ji reiškia Amerikai“ vaizduoja, kaip Rusija atrodys 2040 metais: „Dešimtmečius vykęs gyventojų skaičiaus mažėjimas ir socialinės problemos sunaikino kadaise galingą Rusijos valstybę, kuri virto savo šešėliu.“
Vidaus arenoje šalis susiduria su plataus masto socialiniais pokyčiais. Slavai, kurių skaičius mažėja, o nacionalizmas stiprėja, kariauja „šaltąjį karą" su augančia ir radikalizuota musulmonų gyventojų dalimi. Respublikose, kuriose dauguma gyventojų yra musulmonai, separatistiniai jausmai įgauna pagreitį.
I. Bermanas teigia, kad esama daug priežasčių. Knygoje jis rašo apie tris pagrindines tendencijas: demografinę problemą, nes bendrai mažėja Rusijos gyventojų; tuo pačiu metu didėja Rusijos musulmonų skaičius ir jų radikalizmas dėl jų nepakankamo politinio atstovavimo; ir problemas Tolimuosiuose Rytuose, kur ekonomiškai ir politiškai pradeda dominuoti Kinija. Problema ta, kad visi šie procesai vyksta vienu metu. Yra dar vienas labai svarbus dalykas - dabartinė Rusijos vyriausybė nėra pasirengusi spręsti šių problemų.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Džihadizmas - tiek vidaus, tiek išorės Rusijos problema. Jos galėjo tai pasiekti todėl, kad tokiuose regionuose, kaip Dagestane, Čečėnijoje ir Ingušetijoje, taip pat vis labiau Tatarstane ir Baškirijoje, jos yra šiltai priimamos vietinių musulmonų gyventojų, kurie jaučia savo atitolimą nuo Rusijos valstybės. Tai didžiulis iššūkis Rusijai, ypač todėl, kad į jį reikia nedelsiant reaguoti.
Kitame šalies gale - Kinijos problema. Ši problema ne tik politinė, bet ir teritorinė. Rusija ir Kinija varžosi dėl šių žemių šimtus metų. Sienos buvo galutinai nustatytos tik 2001 metais. Tačiau tik laikinu susitarimu, kurio terminas baigsis 2021 m. Kadangi pasirašydama šią sutartį Kinija žinojo, jog po 20-30 metų demografinė situacija regione pasikeis ir ji galės iš naujo derėtis dėl susitarimo sąlygų.
Kinija yra teisi, nes dabar Rusijos gyventojų Tolimuosiuose Rytuose skaičius yra minimalus ir toliau mažėja. Todėl didžiulis ir turtingas regionas, kuris gali aprūpinti Rusiją ateityje, vis labiau kenčia dėl darbo jėgos trūkumo.
I. Bermanas teigia, kad Rusija yra šio transformacijos proceso pradžioje: po dešimties metų ji gali atrodyti visai kitaip demografiškai ir, ko gero, geografiškai. Jo nuomone, labai iliustratyvi aplinkybė, kad Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo koncepcija žvelgia į 15 metų ateitį.
Tikėtiniausias scenarijus yra toks: Rusijos valstybės išlieka, bet jos vidaus problemos dramatiškai paaštrėja. Visai įmanomas dalykas, kad ši krizė peržengs Rusijos sienas. Pavyzdžiui, tiek, kiek Rusija praras pozicijas Tolimuosiuose Rytuose, tiek ji gali imtis rimtų priemonių, kad įsitvirtintų Vakaruose. Rusija pajudės link Vakarų - ji dės daugiau pastangų bandydama atkurti imperiją, ką Vladimiras Putinas įvardino savo vyriausybės tikslu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Rusijoje: grėsmės
Migracijos Iššūkiai
Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose yra rajonų, kur imigrantų skaičius viršija vietinių gyventojų skaičių. Migracijos pareigūnai skaičiuoja, kad per pirmą šių metų pusmetį į Rusiją atvyko daugiau nei 11 mln. užsieniečių, ieškančių darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų, - daugiausia iš Uzbekijos, Tadžikijos, Kirgizijos, Kaukaze esančių Rusijos respublikų. Spėjama, kad 3 mln. Dėl tokio migrantų srauto kyla ne tik tarpetninių nesutarimų, bet ir socialinių problemų.
Migracijos centro duomenimis, kas ketvirtas imigrantas Rusijoje pasilieka gyventi visam laikui. Dalis nelegaliai atvykusių žmonių deportuojami. Daugelis migrantų dirba neteisėtose įmonėse, dažnai jie būna nekvalifikuoti, dirba mažai apmokamą darbą, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Daugiausia atvyksta musulmonų.
Maskvoje ir kituose miestuose, teigia istorikė, yra tokių rajonų, kur migrantų skaičius viršija vietinių gyventojų skaičių, tada prasideda socialiniai konfliktai nacionalizmo pagrindu.
Politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus teigia, kad kertinė priežastis yra ta, kad Rusijos valdžia nesugeba sureguliuoti migracinių procesų. Esminis nepasitenkinimo veiksnys - ne tiek patys migrantai (čia tik pasekmė), kiek nenuosekli, neaiški, neišbaigta migracijos politika.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pripažino, kad valstybinių institucijų atstovų korupcija bei nesugebėjimas užtikrinti teisingumo tampa derlinga dirva įtampai, o kai kam piliečių nepasitenkinimą naudinga paversti tarpetniniu konfliktu.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa Rusijoje: Teisiniai Niunsai
Istorikė J. Tetena sako, kad, norint išspręsti problemą, reikia imtis realių veiksmų. Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pateikė pasiūlymą įvesti vizų režimą Užkaukazės ir vidurio Kaukazo gyventojams. Didžioji dalis Rusijos gyventojų tam pritaria, tačiau prezidentas kategoriškai pasisakė prieš. Deja, valdžia nepastebi, kad, sugriuvus Sovietų Sąjungai, užaugo nauja karta, kuri jau negyveno toje visuomenėje, įsitikinusi J. Tetena.
Maskvoje dabar gyvena ir dirba apie 2 mln. musulmonų. Šis skaičius išaugo per pastaruosius metus, ir, palyginti su kitais didžiausiais Europos miestais, Maskvoje dabar bene daugiausia musulmonų.
Per religines šventes daugelis musulmonų tradiciškai aukoja avį. Rusijoje pastaraisiais metais atsirado šūkis „Gana maitinti Kaukazą“. Šiam regionui centrinė valdžia kasmet skiria dideles sumas pinigų, tačiau tyrimai rodo, kad daugelis rusų vis dėlto nori, kad tokios Kaukazo respublikos, kaip Dagestanas, Ingušija, Čečėnija, liktų Rusijos Federacijoje.
Anot V. Volovojaus, nepasitenkinimas migrantais tarp rusų kyla ne tik dėl nepagarbaus elgesio rusiškoms tradicijoms, bet ir dėl etninių grupių užvaldomų verslo sričių ir nusikalstamumo. Didėjant migrantų skaičiui, Maskvoje ryškėja ir daugiau socialinių problemų.
V. Volovojus teigia, kad migrantai tapo svarbia Rusijos ekonomikos dalimi. Ir kiti ekspertai mano, kad Rusija vis labiau priklauso nuo pigios darbo jėgos iš Centrinės Azijos - neva jie atlieka darbus, kurių patys rusai nenorėtų dirbti.
Per akcijas, nukreiptas prieš migrantus, dažnai galima išgirsti nacionalistinių šūkių. Anot V. Volovojaus, šaknų reikia ieškoti 10-ajame XX a. dešimtyje, kai buvo užgniaužtas rusiškas patriotizmas, jo buvo gėdijamasi. Tada išaugo nacionalistai. Jis įsitikinęs, kad nacionalistinės jėgos Rusijoje egzistuoja ir, jeigu tai tęsis, jos tik stiprės, o tai gali būti labai pavojinga: „Nuolat girdime, kad čia daugiatautė šalis, kad negalimas nacionalizmas, tačiau savo veiksmais valdžia tik stiprina tokias nuotaikas.
Rugpjūtį Rusijos vyriausybė pristatė federalinę programą „Rusų vienybės stiprinimas ir etnokultūrinė Rusijos tautų raida“.
Aplinkosauginės Problemos
Rusijos federacijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija 2014 m. pabaigoje paskelbė, kad ekologinės sąlygos šalyje per paskutinius metus pagerėjo. Lyginant situaciją su buvusia prieš dešimtmetį - dar akivaizdesnis visų rodiklių pagerėjimas. Tai oficialios institucijos informacija, kurią netruko sukritikuoti nevyriausybinės organizacijos - esą situacija 2014 m. gerėjo tik kelis mėnesius, o tas gerėjimas iš esmės buvo tik dėl rugpjūtį prasidėjusios Rusijos ekonominės krizės.
Ryšys tarp ekonomikos augimo ir aplinkosauginės situacijos akivaizdus ir pastebimas visame pasaulyje. Kuo ekonomika greičiau auga - tuo labiau kenčia aplinka ir atvirkščiai. Didžiausi taršos šaltiniai aplinkai yra smarkiai surišti su ekonomine veikla: transportas, žemės ūkis, pramonė ir pan. Pavyzdžiui, Pasaulio gamtos fondas (WWF) apskaičiavo, kad bent 1 proc. Rekordiškai kritus naftos kainai, iš naftos gaminamo kuro suvartojimas padidėjo visame pasaulyje įskaitant ir Rusiją.
Užterštumas Norilske. Šaltinis: Vikipedija
Iširus SSRS Rusija paveldėjo daug ekologijos problemų. Dešimtmečius be atžvalgos industrializuojant šalį į aplinkosaugą kreipta labai mažai dėmesio.
Kita vertus, vertinti bendrą Rusijos aplinkosauginę situaciją (kaip ir bet kurias kitas sritis) labai sunku. Pirmiausia todėl, kad Rusija pagal plotą yra didžiausia pasaulio valstybė. Daugiau nei 17 mln. kv. km plotą įvertinti bendrais rodikliais sudėtinga. Palyginimui, visos Europos plotas (Su Rusija) - 10,4 mln. kv. km, tačiau ekonominės, socialinės, aplinkosauginės situacijos skirtingose šalyse yra labai skirtingos. Lygiai taip pat su Rusija - tankiau apgyvendintos sritys (Europinė dalis ir Tolimieji Rusijos rytai, pvz.
Kaip ypač problemiškas vietas galima įvardinti buvusius Sovietų Sąjungos pramonės centrus, kurie šiandien prarado savo reikšmę, bet per dešimtmečius beatodairiškai vykdyta gamyba ir atliekų šalinimas bet kur (upės, ežerai, dirvožemis) sukėlė sunkiai suvokiamus padarinius ir taršą. Pavyzdžiui, apie pusę visų Uralo mieste Permėje (didelis buvęs ir iš dalies esamas pramonės centras) užregistruotų ligonių 2012 m.
Didžiulį rūpestį kelia ir smarkiai pasenusi Rusijos atominė energetika. Net 31 atominis reaktorius priklauso pirmos kartos reaktorių klasei (naujausi - ketvirtos klasės) ir laikomi itin pavojingais. Sovietmečiu vykdyta slapta plutonio gamyba arba kitokia radioaktyvaus kuro gamyba „uždaruose miestuose“ Čeliabinske, Tomske ir Krasnojarske vis dar jaučiama iki šiol. Skaičiuojama, kad per visą gamybos istoriją šiuose miestuose į aplinką paskleista kelis kartus daugiau radiacijos nei užfiksuota apie Černobylį avarijos metu. Aplink šiuos miestus vandens ir dirvožemio radioaktyvumas viršija tarptautines normas, nors šiuose miestuose tebegyvena 2,5 mln. žmonių (apie juos - dar pusę tiek).
Verta paminėti ir Murmansko regioną, kuris buvo viena pagrindinių Sovietų Sąjungos atominių povandeninių laivų dislokacijos vieta. Daugelis laivų smarkiai pasenę, bet vis dar naudojami, ne kartą užfiksuotas radioaktyvaus kuro nuotėkis į vandenį.
Daugelis galvodami apie Sibirą įsivaizduoja ten esančią laukinę, žmogaus nepaliestą gamtą. Didžiausios Sibiro upės - Obė, Jenisėjus ir Lena - smarkiai užterštos fenolio junginiais ir sunkiaisiais metalais. Kitos didelės upės taip pat užterštos: Volga, Donas, Pečioros, Amūras ir t.t.
Lyg to būtų negana, gyventojai taip pat kenčia nuo itin blogos vandens kokybės. Vandens higiena - praktiškai prasčiausias Rusijos rodiklis visose indeksuose: net trečdalis sunaudojamo geriamo vandens netenkina higienos normų. Vien šios sistemos sutvarkymui prireiktų milžiniškos 200 mlrd. Bėda ta, kad daugelis miestų geriamąjį vandenį ima iš paviršinių vandenų, upių (nors didžiojoje Rusijos dalyje naudoti požeminį vandenį yra visos sąlygos). Upės smarkiai užterštos, apie 60 proc. valymo įrenginių beviltiškai pasenę. Tik 1 proc.
Problema gilina labai bloga nuotekų valymo įrenginių būklė. Netgi tos nuotekos, kurios bent šiek tiek išvalomos - pilamos ant žemės paviršiaus arba į tas pačias upes. Tai pigiausias nuotekų pašalinimo būdas, bet ekologijai tokioje situacijoje vietos nėra. Tai tik didina pačią problemą - vanduo teka toliau, kurį geria žemiau gyvenantys žmonės. Tik 8 proc.
Sovietmečiu taip pat masiškai vykdyta hidroelektrinių ir drėkinimo kanalų plėtra. Daugelis didžiųjų upių yra per daug užtvenktos, dėl to jau nukentėjo daug vietinių augalų ir gyvūnų rūšių. Jeigu su tuo dar būtų galima susitaikyti (nes tai jau įvyko seniai ir nebeatstatomai), tai neįmanoma pro pirštus žiūrėti į tai, kad dėl užtvenkimo upės praleidžia, perneša daug mažiau vandens, dėl to tebekenčia upių žemupiuose gyvenantys žmonės, gyvūnai ir gamta. Geriausias pavyzdys - nuolat seklėjanti Kaspijos jūra, kurios visiškas išnykimas - tik laiko klausimas.
Rusijoje miškai užima apie 12 mln. kv. km plotą. Tai didesnis plotas nei pasaulio plaučiais vadinamų Amazonės atogrąžų miškų. WWF skaičiavimais, remiantis vien oficialiais Rusijos valdžios duomenimis, kasmet Rusijoje pramoniniu būdu plynai iškertama apie 20 tūkst. kv. km miškų (apie trečdalis Lietuvos ploto). Didelė dalis plotų yra neatsodinama. Dar bent dešimtadalis šio ploto gali būti iškertama nelegaliai. Miško pramonė - viena pelningiausių Rusijos ekonomikos sričių.
Teisės kirsti milžiniškus plotus parduodamos privačioms Rusijos ir užsienio šalių kompanijoms, o aplinkosauginiai reikalavimai joms taikomi maži. Kinija, Japonija ir ES yra didžiausios rusiškos medienos importuotojos. Iš dalies visos šios šalys prisideda prie Rusijos miškų kirtimo, kadangi suinteresuotos saugoti savo miškus ir gauti reikalingą medieną pigiai. Rusijos mediena pigi, nes gamybos sąnaudos mažos, darbo jėga pigi.
Prasčiausia situacija dėl miškų yra apie didesnius Sibiro miestus šalia upių ir ties Kinijos pasieniu. Spartus miškų kirtimas Sibire sukelia daug ilgiau trunkančias problemas nei kitur.
Brakonieriavimas taip pat labai išplitęs ir nekontroliuojamas. Turint omenyje milžinišką šalies plotą, Rusijoje beveik neįmanoma organizuoti geros gamtos apsaugos. Korupcija taip pat plačiai paplitusi ir vietos valdžia užsimerkia (kartais net pati organizuoja) prieš paplitusias nelegalias medžiokles turistams. Nors dėl vis dar labai didelio miškų ploto gyvūnų skaičius Sibire nemažėja, tačiau kai kurios saugomos rūšys (pvz.
Iš kitos pusės, nelegali medžioklė yra vienas pagrindinių išgyvenimo šaltinių daugeliui neturtingų Sibiro kraštų. Ne tik dėl mėsos. Kailių ir trofėjų nelegalus eksportas į Kiniją yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių atokiems regionams.
Jeilio universiteto (JAV) sudarytame naujausiame (2014 m.) pasauliniame Aplinkosaugos našumo indekse (Environmental Performance Index, EPI) Rusija užima 73 vietą iš 178 valstybių (Lietuva - 49). Gera žinia ta, kad skaičiuojant 10 metų progresą, Rusija savo indeksą pagerino daugiau nei 4 proc. JTO duomenimis, lyginant su 1991 m. oro tarša Rusijoje sumažėjo 35 proc., o vandens tarša - 15 proc., tačiau pažymima, kad didžiosios aplinkosauginės problemos iki šiol nėra išspręstos, o politikai dėmesio joms skiria pernelyg mažai.Vertinama, kad apie 55-60 proc.
Nors situacija lėtai gerėja, tačiau, tai visgi susiję ne su centrinės valdžios veikla, investicijomis ir rūpesčiu, o savaime: dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir ekonominių sunkumų. Akivaizdu, kad šiuolaikinės aplinkosaugos ir ekologijos problemos pačios savaime išsispręsti negali. Tam reikalingos didelės investicijos ir šiuolaikinis požiūris, efektyvi administracinė valdžia ir korupcijos pažabojimas.
Vyriausybės Požiūris ir Visuomenės Nuomonė
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) politologų prof. dr. Vaido Morkevčiaus ir asist. dr. Respondentams vardijant aktualiausias visuomenėje problemas su Rusijos agresija prieš Ukrainą susiję klausimai minėti gerokai mažiau - dėmesys sumažėjo nuo 32,7 proc. 2022 m. iki 4,3 proc. 2023 m., ir kiek padidėjo iki 10,2 proc. KTU SHMMF asist. dr. V. „Ekonominiai, socialinės gerovės ir sveikatos apsaugos klausimai išlieka aktualūs net ir karinio konflikto regione, nes visuomenė nemano, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų paveikti jų asmeninę gerovę. Kitaip tariant, valstybė turėtų lygiagrečiai spręsti krašto apsaugos, ekonomikos, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės klausimus“, - pastebi dr. V.
Politologo teigimu, šie duomenys atskleidžia tam tikras visuomenės nuostatas - prielankumą realistinei politikai, t. y. Tyrime taip pat buvo klausta, kiek pastangų I. Šimonytės Vyriausybė deda spręsdama respondentų įvardijamas problemas. Geriausiai buvo vertinamas darbas krašto apsaugos srityje: 33,6 proc. respondentų teigė, kad Vyriausybė deda daug arba labai daug pastangų spręsdama šią problemą, 54,4 proc. respondentų teigė, kad Vyriausybė deda šiek tiek pastangų, o tik 12 proc. Respondentai teigė, kad Vyriausybė „labai vidutiniškai“ sprendė socialinės gerovės (3,1 proc. - „iš esmės sprendė“, 50,3 proc. - „šiek tiek sprendė“, 46,6 proc. - „nesprendė“) ir sveikatos apsaugos (2,3 proc. - „iš esmės sprendė“, 45,7 proc. - „šiek tiek sprendė“, 51,9 proc. - „nesprendė“) problemas. Respondentų teigimu, Vyriausybė „blogiausiai“ sprendė makroekonomikos klausimus (2,4 proc. - „iš esmės sprendė“, 36,7 proc. - „šiek tiek sprendė“, 60,9 proc.
KTU SHMMF prof. dr. V. Morkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai dabartinės Vyriausybės dideles pastangas pastebi tik sprendžiant krašto apsaugos ir imigracijos problemas. Tyrimais, kurių duomenys paskelbti Lietuvos HSM duomenų archyve (LiDA), siekta atskleisti, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą pertvarkė Lietuvos viešosios darbotvarkės klausimų prioritetus, t. Analizė atlikta remiantis trijų nacionalinių reprezentatyvių apklausų, atliktų 2022 m. kovo mėn., 2023 m. gegužės mėn. Ir 2024 m. gegužės-liepos mėn. duomenimis.
RUSIJOS KURSTOMI SEPARATIZMAI 4: MOLDOVA | Imantas Melianas
Lentelė: Pagrindinės Rusijos Socialinės Problemos
| Problema | Aprašymas | Poveikis |
|---|---|---|
| Demografinė krizė | Gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas | Darbo jėgos trūkumas, ekonomikos stagnacija |
| Etninė įtampa | Konfliktai tarp etninių grupių, nacionalizmas | Socialinė nestabilumas, separatizmas |
| Migracija | Didelis migrantų srautas, integracijos problemos | Socialinė įtampa, nusikalstamumas |
| Aplinkosauga | Tarša, miškų kirtimas, atominė energetika | Sveikatos problemos, gamtos išteklių nykimas |
tags: #rusijos #socialines #problemos