Pagrindinė informacija apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis yra sukaupta Registrų centro administruojamame Juridinių asmenų registre.
Šiame straipsnyje aptarsime akcininkų pasikeitimo registravimo procedūras ir terminus, taip pat atkreipsime dėmesį į galimas rizikas, susijusias su Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) naudojimu.
Akcininkų Pasikeitimo Registravimo Tvarka
Jei tėvas dukrai nori perrašyti akcijas, kokia procedūra atliekama?
Pats paprasčiausias būdas keisti įmonės akcininkus - registruoti juos per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS).
Sveiki. Direktorius su įmonės antspaudu, tapatybes kortele ar pasu ir akcininko (jei yra valdyba, tai valdybos) sprendimu apie direktoriaus pakeitimą, turi keliauti į RC, ten susimokės už duomenų pakeitimą ir susitvarkys visus reikiamus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Sutarties nešti nereikia.
Ar apie akcininkų pasikeitimą yra galimybė pateikti dokumentus internetu ?
Svarbu: Už duomenų pateikimą sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas. Teikiant duomenis apie UAB akcininkus fizinius asmenis, į sistemą reikia įvesti fizinio asmens vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kai norima registre patikslinti informaciją apie juridinio asmens kolegialaus valdymo organo (valdybų, stebėtojų tarybų ar kt.) narius, duomenis ir reikalingus dokumentus turi teikti juridinio asmens vadovas. Šiuos duomenis vadovas gali atnaujinti ir per Registrų centro savitarną.
Terminai
Per 30 dienų nuo patvirtinimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Rizikos ir JADIS Spragos
Norint ką nors „pakišti“ kaip bankrutuojančio ar finansiniais nusikaltimais užsiimančio verslo savininką, pakanka turėti asmens kodą ir prieigą prie įmonės duomenų tvarkymo Registrų centre.
Teisingumo ministerija pripažįsta, kad įmonių akcininkais galima registruoti nieko nenutuokiančius žmones. Sykiu ministerija tvirtina, jog sistema pati savaime turi pakankamai prevencinių saugiklių, tad keisti jos nereikia.
Magiškas skaičius - 24. Kol perrašomo akcijų paketo dydis neviršija 25 proc., notaro parašas nereikalingas.
Taigi perleidžiant mažiau nei 25 proc. įmonės akcijų notarinė sutartis nereikalinga. Pasirodo, nereikia ir akcininku tampančio asmens patvirtinimo, kad jis akcijas įsigyja. Viską gali padaryti įmonės vadovas, o naujo akcininko įregistravimui pakanka turėti šio žmogaus asmens kodą.
Advokato padėjėjas Mykolas Remeikis iš advokatų bendrijos „Constitus“ pabrėžia, jog sukčiavimas pasinaudojant sistemos spragomis yra ne teorija, o reali rizika. Anot M.Remeikio, kai asmuo registruojamas įmonės akcininku, jis apie tai negauna jokio pranešimo - nei paštu, nei elektroninėmis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Svarbu: Sprendimas registruoti asmenį akcininku gali būti skundžiamas teismui. O apskundimo terminai administracinėje teisėje yra pakankamai trumpi. Vienas mėnuo.
Anot M.Remeikio, fiktyvių akcininkų registravimas gali būti pasitelktas aibei neteisėtų veiklų. Nuo tyčinio bankroto ar „fenikso“ iki sukčiavimo, mokesčių vengimo, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų.
M.Remeikio teigimu, 25 proc. nesiekiančių akcijų paketų registravimas nieko nežinančių žmonių vardu - patogi ir paprasta schema. Mat Registrų centras nereikalauja dokumentų, patvirtinančių, jog akcijų perleidimas iš tikrųjų įvyko - ir tai taikoma net tada, jei perleidžiama 100 proc. akcijų.
Anot jo, susidaro kurioziška situacija, kai Registrų centras privalo tikrinti registruojamos informacijos tikslumą, tačiau neprašo pateikti dokumentų, kurie tą tikslumą patvirtintų.
Pavyzdys: Advokatų kontoros praktikoje buvo bent du atvejai, kai pasinaudojant spragomis buvo bandoma išgrobstyti įmonių turtą. Vienu atveju, aferoje dalyvavo įmonės buhalterė, kuri per JADIS sistemą registravo fiktyvius duomenis apie naujus tariamus bendrovės akcininkus. Taip buvo bandoma pasisavinti įmonės turtą.
Kitu panašiu atveju įmonės valdymas buvo perimtas Registrų centrui pristačius suklastotą dokumentą apie vienintelio akcininko ir vadovo pasikeitimą. Įmonės akcininku prisistatęs asmuo Registrų centrui pateikė suklastotą vienintelio akcininko sprendimą pasiskirti save nauju įmonės direktoriumi, ir Registrų centras įregistravo jį naujuoju įmonės vadovu. Įgijęs pilną teisę veikti įmonės vardu, šis asmuo nuvyko į banką, ir prisistatęs nauju įmonės vadovu iš jos banko sąskaitos pasisavino didelę piniginių lėšų sumą.
M.Remeikio teigimu, nėra žinoma, kiek tokių atvejų iki šiol užfiksuota, tačiau spragas lopyti būtina. Anot pašnekovo, riziką bent iš dalies sumažintų reikalavimas Registrų centrui teikti ne tik užpildytas tipines Registro tvarkytojo formas, bet ir akcijų perleidimą patvirtinančius dokumentus - sutartis bei išrašus iš akcininkų vertybinių popierių sąskaitų.
Juridinio asmens steigimo schema (Šaltinis: epaslaugos.lt)
Registrų Centro Pozicija
Registrų centras nesiima vertinti, ar tvarka, leidžianti vien su asmens kodu registruoti naujus įmonių akcininkus, nesudaro sąlygų piktnaudžiavimui.
Teisingumo ministerija „Sienai“ pateiktame komentare teigė, jog tokia akcininkų registravimo tvarka galioja jau daugiau nei penkerius metus - nuo JADIS veikimo pradžios.
Ministerija taip pat nurodo, esą kol kas žinomi tik keli piktnaudžiavimo sistema atvejai.
Ką Daryti, Jei Pastebėjote Neatitikimus?
Kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos gali nemokamai susipažinti su įvairiuose registruose, tarp jų ir Juridinių asmenų registre tvarkomais asmens duomenimis. Susipažinti su šiais duomenimis taip pat galima atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių, siunčiant prašymą įprastu ar elektroniniu paštu.
Kai norima registre patikslinti informaciją apie juridinio asmens kolegialaus valdymo organo (valdybų, stebėtojų tarybų ar kt.) narius, duomenis ir reikalingus dokumentus turi teikti juridinio asmens vadovas. Šiuos duomenis vadovas gali atnaujinti ir per Registrų centro savitarną.
Už vadovo, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo nario duomenų išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 4,15 euro už vieną narį. Duomenys išregistruojami per 3 d. d.
Laisvos formos prašymas gali būti pateiktas fiziškai atvykus į Registrų centro padalinį arba siunčiamas paštu. Kartu su prašymu reikia pridėti juridinio asmens organo sprendimą dėl vadovo atšaukimo patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo atleidimo (turi būti pateikti dokumentų originalai).