Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Psichologinio smurto formos ir pasekmės
Smurtas nebūtinai būna tik fizinis. Labai dažnai pasireiškia psichologinis smurtas - įžeidinėjimai, žeminimas, grasinimai, kontrolė ar nuolatinis bauginimas. Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan.
Taip pat egzistuoja ekonominis ir seksualinis smurtas. Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys.
Smurtas dažniausiai kyla dėl pykčio, negebėjimo valdyti emocijų, alkoholio ar kitų priklausomybių, pavydo ar noro kontroliuoti kitą žmogų. Kartais smurtautojai patys yra augę smurtinėje aplinkoje ir tokį elgesį laiko normaliu. Tačiau jokios problemos ar sunkumai nepateisina smurto prieš kitą žmogų.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Smurto mechanizmas: „smurto ratas“
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
- Įtampos augimo.
- Smurto proveržio.
- Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
- Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
- Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą.
Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių.
Nukentėjusieji vaikams: poveikis ir pagalba
Pagalbą vaikams gali prireikti tuomet, kai jie patiria smurtą, gyvena nesaugioje aplinkoje ar tampa netiesioginiais smurto liudininkais šeimoje. Net ir tada, kai prieš vaiką tiesiogiai nesmurtaujama, tačiau jis mato ar girdi smurtą artimoje aplinkoje, tai taip pat daro didelę žalą jo emocinei ir psichologinei savijautai.
Vaiko elgesys gali keistis: jis gali tapti agresyvesnis, labiau užsidaręs, impulsyvus ar neįprastai ramus. Vaikai gali prasčiau miegoti, sapnuoti košmarus, prarasti apetitą arba pradėti valgyti daugiau nei įprastai. Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažnai patiria stipresnį nerimą, liūdesį, kaltės jausmą, nesaugumą ir baimę. EPKC teikia kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo tiesioginio ar netiesioginio smurto, bei jų šeimos nariams.
Statistika ir visuomenės požiūris
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą.
Pagalbos formos ir paslaugos nukentėjusiems
Kreiptis pagalbos ir ją gauti galima įvairiais būdais. „Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais.
Visuomenėje veikia įvairios pagalbos institucijos. Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kuriuose galima gauti nemokamą psichologinę, teisinę ir emocinę pagalbą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai susisiekus su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, pagalba gali būti suteikta vietoje. Iš viso yra 14 organizacijų.
| Pagalbos tipas | Ką suteikia |
|---|---|
| Emocinė pagalba | Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius. |
| Informacija | Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba. |
| Tarpininkavimas | Pristatome organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus. |
| Teisinė pagalba | Teisininkas konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus. |
| Psichologinė pagalba | Psichologas padės pamatyti situaciją, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti. |
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo nemokamą ir anonimišką konsultanto, psichologo ir teisininko pagalbą. Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir asmeniškai.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
SKPC konsultantai, psichologai ir teisininkai, teikia emocinę paramą, informuoja ir konsultuoja smurtą patyrusius asmenis jiems aktualiais klausimais, teikia psichologines ir teisines konsultacijas, padeda parengti reikalingus dokumentus, tarpininkauja dėl smurtą patyrusiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimo kitose įstaigose. Teikiame specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems neįgaliesiems ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems neįgaliesiems turintiems klausos, regos, fizinę, intelekto, psichosocialinę ir raidos negalią.
Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistų teikiama pagalba yra KONFIDENCIALI ir NEMOKAMA, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Pagalba teikiama lietuvių ir rusų kalbomis.
Kaip elgtis, jei patiriate smurtą
Labai svarbu žinoti, kad nuo smurto galima ir reikia gintis. Jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, būtina nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112. Taip pat svarbu pasikalbėti su artimais žmonėmis, mokytojais, socialiniais darbuotojais ar psichologais. Pagalbą galima gauti įvairiose organizacijose ir pagalbos centruose. Pagalbos gali kreiptis visi. Svarbiausia netylėti ir suprasti, kad smurtas nėra privatus šeimos reikalas.
Jeigu jus arba jūsų artimą asmenį ištiko krizė, pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas.
Prevencija ir teisė
Prie smurto mažinimo galėtų prisidėti ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Ši konvencija yra tarptautinis susitarimas, skirtas kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Jei ji būtų priimta ir įgyvendinta, valstybė turėtų dar labiau stiprinti pagalbos sistemą nukentėjusiems žmonėms, užtikrinti didesnę apsaugą, daugiau prevencinių programų bei švietimo apie lygybę ir pagarbą. Dalis žmonių mano, kad Stambulo konvencija padėtų veiksmingiau kovoti su smurtu ir apsaugotų daugiau aukų. Kiti baiminasi dėl kai kurių joje vartojamų sąvokų ar galimų socialinių pokyčių.
Kuriant saugią visuomenę labai svarbi pagarba vienas kitam, lygybė ir supratimas. Lygybė be išimties reiškia, kad visi žmonės yra vienodai vertingi ir turi teisę gyventi be baimės, smurto ir neteisybės. Kova su smurtu yra bendras visuomenės uždavinys: kovoti su smurtu galima tik tada, kai visuomenė netoleruoja nei diskriminacijos, nei žeminimo. Lygybė tarp žmonių prasideda nuo pagarbos, supratimo ir pagalbos vieni kitiems.
Kur kreiptis dabar
- Jei kyla pavojus gyvybei arba sveikatai - skambinkite 112.
- Kreipkitės į artimiausią Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (SKPC) - tiesiogiai susisiekite su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas.
- Naudokitės „Pagalbos moterims linija“ - anoniminė, nemokama emocinė pagalba visą parą.
- Pasikalbėkite su socialiniais darbuotojais, mokytojais, psichologais ir artimaisiais - netylėkite.
Jeigu vaikui ar šeimai šiuo metu reikalinga pagalba, kviečiame susisiekti jums patogiausiu būdu. Emocinė pagalba: išklausome, suprantame ir palaikome. Informacija: diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba. Tarpininkavimas: pristatome organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
tags: #psichologinis #smurtas #siaulia #i