Psichologinis įvertinimas priklausomybės eiga ir metodai

Priklausomybė - tai pirminė, lėtinė neurobiologinė liga, kurios vystymąsi ir išraišką lemia genetiniai, psichosocialiniai bei aplinkos faktoriai. Priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas.

Šiandien priklausomybių sąrašas yra labai platus: alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo interneto, lošimų, maisto, darbo, socialinių tinklų, sekso, pirkimo ir kitų veiklų. Yra ir vadinamoji kopriklausomybė, t. y. priklausymas per kitą asmenį ar santykius.

Priklausomybės samprata ir reikšmė

Alkoholizmas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Tai klastinga, lėtinė, progresuojanti ir potencialiai mirtina liga, kuri pažeidžia ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichinę, socialinę bei moralinę žmogaus būseną. Alkoholizmas buvo pripažintas liga tik XX a., tačiau problema egzistuoja jau tūkstantmečius.

Priklausomybė neretai tapatinama su vergavimu. Žmogus, būdamas priklausomas, sąmoningai savo būsenos nesirenka. Tai labai susiję su neigimu ir perdėtu pasitikėjimu asmeninėmis jėgomis. Priklausomas žmogus pradžioje paneigia savo problemą, vėliau ieško pasiteisinimų, kaltina aplinkybes ar kitus žmones, o pripažįstant dažnai bando savarankiškai kontroliuoti žalojančią elgseną, kas neretai yra saviapgaulė.

Priklausomybės priežastys ir teorijos

Priklausomybės atsiradimo priežastys nėra vienareikšmės ir tiriamos iš įvairių perspektyvų:

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

• Biologiniai veiksniai: genai ir smegenų cheminiai procesai vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, tam tikrų fermentų aktyvumo skirtumai gali lemti alkotolio apdorojimo organizme ypatybes.
• Psichologinės teorijos: psichoanalitinė teorija sieja potraukį alkoholiui su ankstyvosiomis vaikystės fazėmis, meilės ir santykių su tėvais trūkumu, kaltės jausmu ar nepatenkintu priklausomybės poreikiu. Bihevioristinė teorija įvardija priklausomybę kaip įgytą elgesį, susiformavusį mokymosi procese, kuriame svarbūs socialiniai modeliai ir pastiprinimai.
• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: tradicijos, ekonominė padėtis, socialinė aplinka bei atitinkamos elgesio normos.
• Psichosocialiniai faktoriai: vidiniai konfliktai, emocijų slopinimas, nesaugumo ir vienatvės jausmai.

Alkoholizmo eiga ir simptomai

Fazė	Simptomai	Elgesio ypatumai
I stadija	Pakinta apsvaigimo pobūdis: mažiau pakili nuotaika, atsiranda agresyvumas, dirglumas. Reguliarus vartojimas 2-3 kartus per savaitę.	Alkoholis vartojamas atsipalaidavimui, nemalonumams pamiršti, susidaro daugybė progų gerti.
II stadija	Emociniai faktoriai skatina gėrimą, tolerancija pasiekia maksimumą, dažnas vartojimas, vyrauja abstinencijos simptomai, piktnaudžiaujama surogatais.	Alkoholis būtinas savijautai palaikyti, dažnai kyla emocinės krizės.
III stadija	Emocijų nykimas, intelekto pažeidimai, silpnaprotystė, sumažėjusi tolerancija, socialinė ir fizinė degradacija.	Atsiranda fizinės komplikacijos, prarandami artimieji ir darbingumas.

Psichologinis įvertinimas ir jo svarba priklausomybių diagnozei bei gydymui

Psichologinis įvertinimas yra kompleksinė praktikos dalis, leidžianti suprasti asmens stiprybes, sunkumus ir poreikius bei planuoti intervencijas. Pirminis psichologinis įvertinimas yra pirmasis žingsnis šio proceso metu, kai renkama bazinė informacija, reikalinga tolimesniam tyrimui ir gydymo planavimui.

Pirminio psichologinio įvertinimo tikslai

• Problemos identifikavimas - emociniai, elgesio, pažintiniai ir socialiniai sunkumai;
• Informacijos rinkimas - asmens istorija, situacija, ištekliai;
• Hipotezių formulavimas apie priežastis ir palaikymą;
• Tolesnių veiksmų planavimas - kokie tyrimai ir intervencijos reikalingos.

Naudojami psichologinio įvertinimo metodai

1. Interviu: struktūruotas, pusiau struktūruotas arba nestruktūruotas, siekiant gauti anamnezę, dabartinę situaciją ir paciento lūkesčius.
2. Stebėjimas: elgesio, emocijų ir santykių vertinimas formaliuose bei neformaliuose kontekstuose.
3. Testavimas: intelekto, asmenybės, elgesio ir emocijų standartizuoti testai, pavyzdžiui, Wechslerio intelekto skalė vaikams (WISC), NEO PI-R, Vaikų elgesio klausimynas (CBCL).
4. Dokumentų analizė: medicininė istorija, mokyklos įrašai, teismo dokumentai.

Specifiniai psichologiniai vertinimai priklausomybių atveju

Priklausomybės ligų kontekste, pavyzdžiui, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose, įvertinimas apima:

• Interviu apie vartojimo istoriją, priežastis ir pasekmes;
• Testavimą, vertinant priklausomybės sunkumą, psichikos sveikatą ir rizikos veiksnius;
• Medicininę apžiūrą, siekiant įvertinti fizinę būklę ir galimas komplikacijas.

Šiuo metu Lietuvoje psichologinio vertinimo metodų trūkumas, testų adaptacijos problema, taip pat pasigendama teisinių reglamentacijų psichologų profesijai, sąlygoja sudėtingą situaciją gydant priklausomybės turinčius žmones.

Priklausomybės gydymo metodai

Efektyvus priklausomybės gydymas yra kompleksinis - apima biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Svarbu suvokti, jog priklausomybė nėra tik valios trūkumas, o liga, kuri reikalauja kvalifikuotos pagalbos ir laiko.

• Medikamentinis gydymas: skirtas sumažinti potraukį medžiagai, mažinti abstinencijos simptomus, gerinti fizinę ir psichologinę būseną.
• Psichologinės intervencijos: individuali, grupinė terapija, psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, priklausomybės sprendimo modelių peržiūra.
• Alternatyvūs metodai: hipnozė, elektroakupunktūra, įvairūs „kodavimo“ būdai, ekstrasensų ir bioenergetikų paslaugos - jų efektyvumas kontroversiškas ir dažnai nepatvirtintas mokslo.

Kodavimo metodai, pavyzdžiui, sąmoningas kodavimas pagal Darių Šulcą, praktikuojamas Lietuvoje, siekia pakeisti paciento pasąmoninius įsitikinimus, sumažinti potraukį alkoholio vartojimui ir palengvinti susilaikymą. Kompleksinis gydymas ir ilgalaikė priežiūra lemia didesnę sėkmę negu vien tik draudimai ar trumpalaikės priemonės.

Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba

Priklausomybės eigos ypatumai ir socialiniai aspektai

Priklausomybė progresuoja palaipsniui. Smegenų nervų sistemoje įsitvirtina tam tikri elgesio modeliai, kurie tampa automatizmais. Emociniai ir socialiniai veiksniai dažnai išprovokuoja pasikartojimus ir atkryčius, kurie nėra moralinės klaidos, o signalai, kad senieji elgesio modeliai dar aktyvūs.

Visuomenė aktyviai veikia priklausomybės paplitimą. Nuomonės, kultūros, prievartinių priemonių ar aktyvios pagalbos stoka gali nulemti didesnį priklausomų asmenų skaičių. Kai kuriais atvejais teisės sistemos sprendimai gali būti susieti su reabilitacija, kuri dažnai priverstinė.

Klinikinis psichologinis vertinimas Lietuvoje

Psichologinis vertinimas Lietuvoje susiduria su teisinių ir metodologinių iššūkių trūkumu. Psichologų sąjunga siūlo griežtesnę licencijavimo sistemą, kad būtų užtikrinta paslaugų kokybė. Šiuo metu yra keletas adaptuotų testų, tačiau trūksta išsamios klinikinio vertinimo sistemos.

Legendinės ekspertų nuomonės teigia, jog psichologinis vertinimas yra „psichologijos meno forma“, kuri apima ne vien testų rezultatus, bet ir gilumines įžvalgas apie asmens mąstymą, emocijas ir socialinius ryšius. Tolimesnis bendradarbiavimas tarp psichologų, psichiatrų bei kitų specialistų yra būtinas norint pagerinti priklausomybės turinčių žmonių priežiūrą.

Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje

tags: #psichologinis #ivertinimas #priklausomybes