Pasakojimas apie iš tigro Šerchano nagų išgelbėtą ir Indijos džiunglėse vilkų gaujos išaugintą žmonių vaiką Mauglį sulaukė bene didžiausio susidomėjimo iš keliolikos „Džiunglių knygoje“ ir „Antrojoje džiunglių knygoje“ esančių istorijų. Nors Mauglio ciklas, be abejonės, yra pagrindinis „Džiunglių knygoje“, joje rasite ir kitų įspūdinga gamtos jėga žavinčių pasakojimų apie Rikį Tikį Tavį, baltąjį ruonį ir dramblių Tumajų.
Radjardo Kiplingo gyvenimas ir kūryba
Kaip klostėsi Kiplingo gyvenimas iki lemtingųjų 1907-ųjų? Pirmieji jo šešeri metai - rojus. Tai Indija, Bombėjus. Mylinčios auklės ir ne tik auklės - visa indų tarnų svita, rūpestingi tėvai. Tolesni metai - Anglijoje, kur pensione iš ,,tetos“ Rozos ir jos paauglio sūnaus patyrė begalę pažeminimų. Būta ir karinės mokyklos, kur teko ne tik mokytis karybos, bet ir išsikariauti bendramokslių pagarbą; būta pragariškai sunkaus darbo Indijos laikraščiuose. Ten gimė pirmieji apsakymai - begalė apsakymų. Būta ir šlovės naštos. Garsiąsias džiungles Kiplingas rašė ne Indijoje, ne Anglijoje. Tai buvo šalta, snieguota žiema - pusnys iki pat langų.
Kartais girdime saldžius pasakojimus, neva pasakas apie džiungles Kiplingas iš pradžių sekė, tada jau užrašė savo trims vaikams. Netiesa. Pirmoji džiuglių knyga pasirodė 1894 metais, antroji - 1895. „Džiunglių knyga” - tokia, kokią ją rašė Kiplingas, netrumpinta, neadaptuota ‒ pirmą kartą Lietuvoje pasirodė tik prieš keletą metų.
Skautai ir Akela
Dar kartą kartoju metus: 1907. Tada priesaiką davė pirmieji skautai. Kalbėdama apie Kiplingų giminę, apie džiungles, apie vilką Akelą, apie skautus privalau minėti gan žinomą pavardę: Robertas Baden Pauelas (Robert Baden-Powel). Mes žinome: tai žmogus, įkūręs skautiją. Tačiau kokią? Kada? Tai buvo smarkus kareiva, pramintas Baltuoju Vilku. Būrų kare pietų Afrikoje jis susivokė, kokie naudingi karui gali būti paaugliai - ištroškę nuotykių, vikrūs, bebaimiai.
Jau po būrų karo, kurdamas skautiją, kareiva kreipėsi į rašytoją Kiplingą. ,,Jūs žinot Įstatymą, gerai jį žinote“, - tai žodžiai, kuriuos Akela, Vienišas Vilkas, kartoja nuolat. Išsitiesęs ant uolos, jis vadovauja vilkų rujai jėga ir sumanumu.
Taip pat skaitykite: Žala ūkiams dėl plėšrūnų
Kiplingas ir Lagerlof: Palyginimas
Rašytoja jau kelis kartus buvo pristatyta Nobelio premijai - ir atstumta. Tais metais Radjardas Kiplingas laive, pakeliui į Stokholmą, sužinojo, kad mirė senasis Švedijos karalius. Rašytojas keliavo ne šiaip sau. Man įdomu lyginti Kiplingo vaizduotės originalumą ir Lagerlof vaizduotės turtingumą. Selma Lagerlof vyresnė už Kiplingą septyneriais. Jos niekada niekas nebuvo išplėšęs iš prosenių žemės - iš Švedijos. Jokios svetimtautės jai nesekė pasakų - sekė teta, močiutė. Kažin ar galima vadinti rojumi jos ligotą vaikystę, juo labiau - jaunystę, kai dėl skolų teko kraustytis iš mylimos Morbakos, imtis mokytojos darbo. Ji tikrai nesekė pasakų savo vaikams, nes tų vaikų ir neturėjo.
Taip sako Selmos Lagerlof sumanyta lyderė - žąsis Aka. Ir skelbia ji ne įstatymą, greičiau nuostatą, kuriai paklusti neprivalu - galima atsilikti, neskristi. Vilkas Akela yra džiunglių valdovas, kuris labai gerai žino: sulaukęs senatvės, praras ne tik karališką valdžią, bet ir gyvybę. Žąsis Aka nė nemano valdyti visos Švedijos gyvūnijos. Ji - pralekianti keleivė. Ir Akela, ir Aka - vienišiai. Gal todėl jiems tokie svarbūs žmonių vaikai.
Mauglis ir Nilsas: Du Pasakų Kūdikiai
Visi suprantame, kad ir Mauglis, ir Nilsas - pasakų kūdikiai. Kiplingo pasaka žiauresnė ir labiau realistiška. Žmonių vaikas Mauglis, beveik kūdikis, pas vilkus atklysta tik dėl to, kad bėga nuo grobuonies - tigro Šanchano. Jo istorija kita. Tai vaikėzas, kuriam namuose viskas nuobodu. Mauglis džiunglėse - tik stipryn ir stipryn. Nilsas, keliaudamas ant žąsino sparnų, nenutolsta nei nuo miestų, nei nuo kaimų, nei nuo gyvūnijos ar augalijos pasaulio. Mauglis nėra užkerėtas, tad stebuklus privalo išsikariauti. Kad atstumtasis valdovas Akela ir vėl grįžtų ant savo uolos, privalu nužudyti priešą - tigrą Šarchaną. Tik tada, kai uola apdengta priešo kailiu, Akela viešpatijon grįžta vėl.
O juk žudoma ne bet kaip. Nilsas, suprantama, galėtų keršyti Smirei - lapei, kuri nuolatos vaikosi Aką. Bet… Sutikęs ją uždarytą Stokholmo skansene, Nilsas nieko geresnio nesugalvoja, kaip atverti narvo duris. Viešpats Akela žūva kare. Laisvoji vilkų tauta kaunasi su raudonaisiais vilkais; mūšį Kiplingas aprašo kuo smulkiausiai… Štai finalas: ,,Vienišas Vilkas giliai įkvėpė ir pradėjo dainuoti Mirties dainą, kurią turi dainuoti mirštantis rujos vadas. Jo balsas vis stiprėjo, kilo ir sklido tolyn už upės. Ar kuo panašūs Mauglis ir Nilsas?
Kiplingo asmeninės tragedijos
Kiplingo dukra Džozefina mirė sulaukusi dešimties - apsirgo kelionėje iš Afrikos į Ameriką. Sūnus Džonas žuvo Pirmajame pasauliniame kare. Tėvo paskatintas, išėjo savanoriu. Kariavo neilgai. Susprogo jau pirmajame mūšyje. Kiplingo senatvė - uždara, slapta. Selma Lagerlof sėkmingai ūkininkavo Morbakoje, kurią atgavo už Nobelio premiją. Keistas ir intriguojantis žodis senauti, kurį užtikau skaitydama Adelės Laigonaitės verstas ,,Nilso keliones“. Žmogus žmogui vilkas - tą ne kartą girdėjome ir girdėsime.
| Aspektas | Mauglis | Nilsas |
|---|---|---|
| Aplinka | Indijos džiunglės | Švedija |
| Globėjai | Vilkų gauja | Žąsis Aka |
| Pavojai | Tigras Šerchanas | Lapė Smirė |
| Kūrinio atmosfera | Žiauri, realistiška | Švelni, pamokanti |