Kiekvienais metais spalio 10 dieną yra minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šių metų tema yra „Orumas ir psichikos sveikata“. Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių dienų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei.
Stigma, diskriminacija ir socialinė izoliacija
Visame pasaulyje daugybė žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, susiduria su stigma, diskriminacija bei įvairaus pobūdžio individo orumo pažeidimais. Stigma ir klaidingi įsitikinimai apie psichikos sveikatos būklę nulemia didėjančią diskriminaciją darbo rinkoje ir mažėjančias darbo galimybes bei ribotas sąlygas užsidirbti pragyvenimui. Socialinė izoliacija: stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
Daugelis jų ne tik ligoninėse ir kalėjimuose, bet ir visuomenėje patiria fizinę, seksualinę ir emocinę prievartą, nepriežiūrą. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi.
Teisės, sprendimų priėmimas ir dalyvavimas visuomenėje
Dažnai šių žmonių teisė priimti sprendimus dėl savo psichikos sveikatos priežiūros, gydymo, apsisprendimo, kur norėtų gyventi, savo asmeninių ir finansinių reikalų yra sistemingai ribojama. Jiems nėra suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, kuomet sprendžiamos jiems aktualios problemos, pavyzdžiui, psichikos sveikatos politikos ir teisės aktų leidybos ar paslaugų reformos klausimais. Psichikos sutrikimų turintys žmonės negali visapusiškai dalyvauti visuomenėje. Jie turi ribotas galimybes dalyvauti viešuosiuose reikaluose, balsuoti ar kandidatuoti į visuomeninį postą.
Prieiga prie sveikatos priežiūros, švietimo ir darbo galimybės
Dažnai nėra užtikrintas pakankamas priėjimas prie bendrosios ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugų. Taip pat stebimos ribotos išsilavinimo bei darbo galimybės. Psichikos negalią turintys vaikai taip pat dažnai netenka reikšmingų mokymosi galimybių.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Statistinė perspektyva ir įsidarbinimo tendencijos
| Rodiklis | Dovana / metai |
|---|---|
| Psichikos ir elgesio sutrikimų turintys suaugusieji (proc.) | 12,1 % |
| Darbingo amžiaus asmenys su lengva negalia (2021 m.) | 58 tūkst. |
| Įsidarbinusių registruotų bedarbių su lengva negalia (pernai) | ~5 tūkst. |
| Darbo ieškančių su lengva negalia (šių metų gegužės 1 d.) | ~9,6 tūkst. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, kiek iš tų 58 tūkst. dirba, nėra duomenų, tačiau galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią atskleidžia Užimtumo tarnybos (UT) duomenys. Pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, tuo tarpu šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst.
Diskriminacija darbo paieškose ir darbdavių požiūris
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys dažnai susiduria su diskriminacija įsidarbinant. Tyrimai rodo, kad net ir pasveikus nuo ligos, reikšmingai mažėja galimybės būti pakviestam į darbo pokalbį. Darbdaviai neretai vadovaujasi stereotipais, manydami, kad žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, yra mažiau produktyvūs, patikimi ir reikalaujantys papildomos priežiūros.
Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalbamės su psichologu Linu Slušniu: Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.
Viskas priklauso, žinoma, nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Įdarbinimas su pagalba: praktiniai sprendimai
Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori dirbti, atspirties tašku gali tapti įdarbinimo su pagalba paslauga. Įdarbinimo su pagalba - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.
Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
Kaip viskas vyksta?
„Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.
| Etapas | Veikla |
|---|---|
| Pasirengimas | Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui |
| Palaikymas darbo metu | Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas |
| Pagalba atliekant užduotis | Darbo asistento pagalba, jei reikia |
Įdarbinimo subsidijos ir teisėkūros iššūkiai
Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn. „Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti“, - pažymi ekspertė.
Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad nors ši sritis ir yra griežtai reglamentuota, tačiau akivaizdu, kad net ir elementarus žmogiškasis faktorius gali nulemti dirbančiojo priskyrimą grupei, kuriai bus taikomos menkesnės socialinės garantijos. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Deinstitucionalizacija ir bendruomeninės paslaugos
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese: padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje, koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą, teikia paramą asmenims ir jų šeimoms, šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Socialinio darbo principai ir metodai
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje: Orientacija į asmenį: socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Įgalinimas: asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose. Socialinė įtrauktis: siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse. Bendradarbiavimas: socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų: individualus konsultavimas, šeimos terapija, grupės terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET), psichosocialinė reabilitacija, alternatyvioji komunikacija, meninės veiklos taikymas.
Kompleksinė pagalba vietos centruose: praktikų apžvalga
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą.
Įgyvendinant šį individualų, pagal asmens poreikius sudarytą planą, taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, pvz. socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas, socialinių dirbtuvių metodas, finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, motyvacinės sistemos metodas, tvarumo metodas, aplinkos pažinimo metodas, lytiškumo ugdymo metodas, intermodalinis meno terapijos metodas, bendruomeniškumo metodas, advokacijos/vadybininko metodas, saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas ir kiti individualizuoti, paslaugų gavėjo poreikius patenkinantys metodai.
Traumos poveikis smegenims ir kaip ji veikia elgesį | John Rigg | TEDxAugusta
Sensorinė integracija, emocijų valdymas ir šeimos vaidmuo
Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Reikia suprasti, jog tokiais atvejais neurologinė sistema sutrikusi, nes žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius (pvz. garsi muzika, aštrus kvapas, vidiniai pojūčiai ir pan.), kurie iššaukia asmens keistą, kartais aplinkinius gąsdinantį elgesį.
Labai svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Čia gelbėja socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą Individualų pasaugų gavėjo socialinės globos planą.
Indelis ir atsakomybė visuomenės
Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Kuo labiau reflektuojame iškylančius iššūkius asmenims, patiriantiems psichikos ir elgesio sutrikimus, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie, o jų elgesys nesuprantamas. Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei.
Neįgaliųjų padėtį Lietuvoje PSO atstovė vertina kaip gerėjančią. „Žinoma, galbūt kitos šalys yra labiau pažengusios didinant neįgaliųjų įtrauktį, bet Lietuvoje turime teigiamą tendenciją - matome tiek politinę valią, tiek norą ir pasirengimą įgyvendinti reikiamus pokyčius. Siekiama negalią turintiems žmonėms suteikti kuo daugiau jiems reikalingų, ne tik sveikatos, paslaugų atsižvelgiant į tikruosius jų poreikius“, - tikina PSO atstovė.
PSO parengta medžiaga „Quality Rights“, skirta edukuoti visuomenę ir įvairių sričių specialistus apie žmonių su psichosocialine negalia teises ir poreikius ir keisti nusistovėjusį neigiamą požiūrį į juos bei transformuoti teikiamų paslaugų pobūdį ir kokybę, yra prieinama visiems norintiems PSO tinklalapyje. Planuojama šiuos mokymus išversti į lietuvių kalbą.
Labai svarbu, kad susidūrus su sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu asmenys, patiriantys elgesio ir psichikos sutrikimus, neliktų vieni, o šeimos gautų reikalingų žinių, palaikymą šiame kelyje. Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių. Šiame procese yra, visų pirma, svarbiausia tikėti tuo, ką darote ir tuo, kad paslaugų gavėjui pavyks, įkvėpti jam pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas.
tags: #psichikos #sveikatos #neigaliuju #diskriminacija