Kiekvienas žmogus yra unikalus, tačiau psichologijoje ilgą laiką taikoma tipologija, padedanti suprasti, kokiais modeliais žmonės linkę reaguoti į stresą, konfliktus ir kasdienes situacijas. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis.
Kiekvienas iš šių charakterių elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demonstratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas.
Klasifikacijos esmė ir praktiškumas
Klasifikacija remiasi psichinių sutrikimų tipais ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis, tačiau neteigia, kad vieno ar kito tipo žmogus turi atitinkamą psichikos sutrikimą. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du.
Skirtingose situacijose mes galime reaguoti pagal skirtingų tipų modelį, tačiau mums vis tiek dominuoja vienas tipas, signalizuojantis per gyvenimą sukauptas psichologines problemas. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save; obsesinis puola viską kontroliuoti; hiperaktyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų; paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja; psichopatinis elgiasi impulsyviai.
Pagrindiniai 11 socialinių charakterių tipų aprašymai
-
Paranojikas
Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės, visur matantys klastą ir priešus, ieškantys sąmokslų. Jie gyvena nuolatinėje kovoje, todėl niekada negali iki galo atsipalaiduoti. Jeigu jaučiasi blogai, visuomet ieško, kas dėl to kaltas: kaimynas, viršininkas, sutuoktinis. Atsargiai žiūri net į artimuosius, kurie visada gali, jų manymu, pavyzdžiui, meluoti. Nors paranojikai nuolat yra kovinės parengties, jie nestoja į tiesioginę kovą, jiems paprasčiau parašyti skundą ir pan. Geroji jų savybė - motyvacija ir veržlumas.
Taip pat skaitykite: asmenybės tipai derybose ir vadovavime
-
Psichopatas
Šio tipo žmonių reikia pasisaugoti, ypač kai jų nuotaika bloga, nes jie nejautrūs, šalti ir labai impulsyvūs, todėl „lygioje vietoje“ gali užsiplieksti ir panaudoti smurtą. Jie negali atlaikyti frustracijos, todėl stipriai sureaguoja, jeigu kažkas suerzina. Gyvenime jie ieško adrenalino, dažnai išsiskiria „ereliška“ laikysena, nėra labai išlavinę savo skonio ir kalbos, bet sugeba labai mobilizuotis, nes jaučiasi esantys nuolatinėje kovoje už išgyvenimą. Viduje psichopatas nesijaučia stiprus, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, ieško jų silpnų vietų ir demonstruoja savo jėgą. Susidraugauti su juo neįmanoma ir net nereikia turėti tokios idėjos.
-
Šizoidinis tipas
Tai gabūs, kūrybingi, bet nepraktiški ir labai jautrūs žmonės, jie tarsi be odos, todėl linkę atsiriboti, saugoti savo privatumą, jiems sunku sukurti artimą ryšį, labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Jie nuolat sulindę į telefonus, nes tiesiog negali nuoširdžiai pažiūrėti į akis ir pasikalbėti. Dėl virtualios realybės skverbimosi toks elgesio modelis padažnėjęs. Šizoidinio tipo žmonės socialiniuose tinkluose jaučiasi saugiau, nes gali išvengti tiesioginio kontakto. Dažnai šį charakterio tipą suformuoja auklėjimas - tėvai dažnai apsunkindavo vaiką savo emocijomis ar nuotaikų kaita, todėl jis stengėsi nuo jų atsiriboti.
-
Vengiantis tipas
Išoriškai jų elgesys panašus į šizoidinio tipo charakterį, bet jis sveikesnis ir šiltesnis. Jeigu jie prisileido žmogų, artimame ryšyje gali visai neblogai ir sveikai funkcionuoti, neturi giluminės kontakto baimės. Aplinkinis pasaulis juos gąsdina, bet savo mažojoje salelėje jiems labai jauku. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai, nelinkę nieko keisti.
-
Narcizas
Tai ypač dažnai minimas ir šiandien gana dažnas asmenybės tipas. Kaip paranojikas, vos išlipęs iš lovos, svarsto, kur yra priešas, narcizas ieško, ką galėtų nuvertinti, tačiau daro tai nesąmoningai. Su narcizu bendraujantis žmogus ir pats turi žemą savivertę, jis pradeda vykdyti narcizo programą, bet su nemaloniu jausmu širdyje. Nors narcizo gyvenimas nėra rožėmis klotas, jis turi didelį resursą jaustis laimingu, nes „aš esu šaunuolis“, „aš turiu ypatingų gebėjimų“. Jiems sekasi sukelti susižavėjimą ir žmonės iš tiesų juos palaiko, pasiduoda jų įtakai. Prie šio reiškinio prisidėjo ir socialiniai tinklai, kuriuose galima rodyti gerokai pagražintą savo gyvenimą.
-
Obsesinis tipas
Šių asmenybių daug tarp protingų žmonių, kurie iš vaikystės atsinešė įsitikinimą, jog stresinėje situacijoje reikia būti labai gerai apie viską informuotam ir labai gerai viską kontroliuoti. Tai pedantiški, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jie labai bijo padaryti klaidą ir linkę dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų, obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
-
Depresinis tipas
Jeigu šio tipo žmonėms nesiseka, jie paskęsta liūdesyje ir savęs kaltinimuose. Agresiją jie nukreipia ne į kitus, o į save. Kasdienybėje tai labai šiltas žmogus, kuris labai rūpinasi kitais ir tai jam didelė laimė. Iš šalies net neatrodo, kad jis gali būti depresiškas. Savo norų jis neturi, pasiruošęs daryti tai, ko kiti paprašys. Kol depresinio charakterio žmogus jaučiasi kitiems reikalingas, jis laimingas.
-
Mazochistas
Dažniausiai vaikystėje tokios asmenybės turėjo kritiškus tėvus, prieš kuriuos protestuodamos išmoko pirmiausia pakenkti sau, o tuomet kerštauti kitiems. Jie savotiškai maitinasi kitų kalte, užuot kūrę savo laimę. Tai iš esmės geri žmonės, besistengiantys dėl aplinkinių, tačiau nuvargina savo skundais ir dirbtinai sukurtu kaltės jausmu. Kitaip tariant, užsiima pasyvia agresija, bet nejaučia, kad kenkia sau ir kitiems.
-
Ribinis (isterinis) tipas
Panašus į psichopatinį tipą, tik švelnesnis ir šiltesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, yra labai nepastovūs: vieną dieną myli, kitą - nekenčia. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir nuoseklumo. Jie tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų. Ribinio tipo žmonės nejaučia ribų - elgiasi taip, kaip tuo metu nori.
-
Hiperaktyvus tipas
Šie žmonės - tarsi prisukami vilkeliai. Jie neatlaiko nerimo, kurį bando nuslopinti hiperaktyvumu ir perdėtu optimizmu. Iš tiesų giliai viduje jie jaučia liūdesį ir išsekimą. Hiperaktyvus žmogus nejaučia, kad yra nuliūdęs ar išsekęs, bet stengiasi sukaupti dar daugiau įspūdžių, neigiamas emocijas išblaškyti daugybe veiklų ir hobių. Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika.
-
Demonstratyvus tipas
Pagrindinis jų tikslas - gauti kuo daugiau dėmesio iš aplinkinių. Jie labai mėgsta bendrauti, moka įdomiai kalbėti, kitiems patikti, tačiau nėra nuoširdūs. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo tikslą, auka tampa neįdomi. Kiti demonstratyvieji pasižymi vaikišku būdu, nori atkreipti dėmesį mielumu, naivumu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Tipų tarpusavio santykiai ir suderinamumas
Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie poromis dera geriau nei kiti. Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.
Kaip atpažinti tipą praktikoje
Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą - yra uždari ir bendraujantys tipai.
Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis.
Praktiniai patarimai: profesijos, savitarpio supratimas ir augimas
Klasifikacija padeda rinktis profesiją ir suprasti, kur geriau save realizuoti. Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas. Ribinių žmonių daug sutinkama meno profesijose. Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais. Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija. Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis. Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos; jie būna puikūs gydytojai, odontologai.
Taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip dirbti su tam tikrais tipais: psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus; paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis; ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę; narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai; hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti; obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus; šizoidiniams geriausiai tinka saviraiška per meną ar mokslą.
Socialiniai įgūdžiai, emocinis intelektas ir karjera
Socialiniai įgūdžiai ir savimonė yra labai svarbūs emociniam intelektui. TalentSmart tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, atskleidė, jog emocinis intelektas yra atsakingas net už 58 proc. darbo našumo. Harvardo ekonomistas Davidas Demingas nuo 1980-ųjų iki šių dienų tyrė darbo užduotis ir atrado, kad uždaviniai, pabrėžiantys socialinius įgūdžius, išaugo net iki 24 proc.; tuo tarpu užduotys, reikalaujančios techninių žinių ir patirties, augo mažiau. D. Demingas taip pat ištyrė, kad atlyginimai sparčiau augdavo tų darbų, kurie pabrėždavo socialinių įgūdžių svarbą.
Emocinio intelekto trūkumas tam tikrus žmonių tipus veikia labiau nei kitus ir turi neigiamos įtakos karjeros plėtotei. Todėl studijuodami jiems būdingas ypatybes, jūs galite pasirinkti, kuo norite tapti ir ko geriau vengti.
Elgesio modeliai darbo vietoje: pavojai ir tipinės reakcijos
Darbo vietoje pasitaiko žmonių, kurių elgesys trukdo komandai: bailys, psichas (likęs kaip metafora), arogantiškas, grupinis mąstymas, temperamentingas, kaltinantis aplinkybes, auka, lengvatikis, atsiprašinėtojas. Šie elgesio modeliai gali sukelti neracionalius sprendimus, laiko švaistymą, konfliktus ir produktyvumo nuostolius. Išvada viena - nė vienas iš šių tipų aprašymų nėra mirties nuosprendis jūsų karjerai. Visa tai padėti išspręsti gali emocinio intelekto tobulinimas.
Ar žmogaus tipas gali keistis?
Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų ir įgytos patirties. Jei žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Laikui bėgant, žmogaus tipas gali koreguotis. Dažnai girdime tokią frazę: „Prieš dešimt metų buvau visiškai kitokia“. Iš tiesų prieš dešimt metų jūs galėjote būti visiškas D tipas, bet po truputį keitėtės, tapote lankstesnis.
Praktiniai patarimai savianalizei ir santykiams
Perskaičius bent porą protingų knygų, galima atrasti savo tipą. Be to, internete yra daug testų, kurie padės išsiaiškinti, bet tai nėra būtina. Daug vertingiau išmanyti tipus tam, kad žinotumėte, kaip bendrauti su kitais. Žmonių tipologijos išmanymas gali padėti ne tik karjeroje, bet ir asmeniniuose santykiuose. Jei jūsų antroji pusė yra linkusi dominuoti, o jūs labiau mėgstate pastovumą, gali kilti konfliktas. Jei I tipo žmogus gyvena su C tipo žmogumi, konfliktai gali kilti dėl nesusikalbėjimų. Jei po vienu stogu gyvena du D tipo žmonės, kažkas vis tiek turės nusileisti.
Kaip naudoti šią informaciją auklėjant vaikus
Ši informacija yra labai reikšminga auklėjant vaikus. Vaikai dažnai perima vieno ar kito tėvo tipą - jie jo ne paveldi, bet perima. Pagalvokite, kaip dažnai sakote „Aš grynas tėvas“ arba „Aš gryna mama“? Tokiais atvejais kalbame būtent apie tipus. Juos galima pamatyti nuo kokių 12 metų. Supratimas apie tipą padeda geriau pritaikyti auklėjimą, numatyti rizikas ir stiprinti vaiko emocinę raidą.
Apibendrinimas (naudingi pastebėjimai)
- Visi turime tam tikrą tipinį elgesį, bet dažnai galime reaguoti pagal kitokius modelius priklausomai nuo situacijos.
- Tipologija padeda suprasti, kaip žmonės tvarkosi su neigiamomis emocijomis, ir suteikia gairių profesiniam pasirinkimui bei santykiams.
- Emocinis intelektas ir socialiniai įgūdžiai dažnai lemia profesinę sėkmę labiau nei techninės žinios.
- Tipas gali keistis per gyvenimą priklausomai nuo patirties, mokymosi ir savianalizės.
tags: #socialiniai #zmoniu #tipai