Darbas biudžetinėse įstaigose Lietuvoje dažnai asocijuojamas su stabilumu ir socialinėmis garantijomis, tačiau net ir valstybiniame sektoriuje vyksta reorganizacijos, etatų mažinimai ar vadovų kaitos, dėl kurių darbuotojams tenka palikti užimamas pareigas.
Susidūrus su atleidimo situacija, vienas aktualiausių klausimų tampa finansinis saugumas - kokio dydžio išeitinė išmoka priklauso ir kokiais atvejais ji mokama.
Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka - tai Darbo kodekse numatyta piniginė kompensacija, mokama tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės: darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57), darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56), šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan., darbuotojui mokama išmoka.
Taip pat skaitykite: Išeitinė kompensacija: kas svarbu pareigūnams?
Išeitinė išmoka biudžetinėse įstaigose nėra mokama kiekvienu atleidimo atveju. Pavyzdžiui, jei darbuotojas išeina savo noru (be svarbių priežasčių) arba yra atleidžiamas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, išeitinė išmoka jam nepriklauso (išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).
Valstybės tarnautojai ir jų specifika
Valstybės tarnautojai: tai asmenys, atliekantys viešojo administravimo funkcijas. Jų atleidimo tvarką ir garantijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas (VTĮ).
Valstybės tarnautojams, kurių pareigybė panaikinama, galioja speciali sistema, kuri tiesiogiai siejama su tarnybos stažu toje įstaigoje ar bendruoju stažu valstybės tarnyboje.
Panaikinus pareigybę, valstybės tarnautojui gali būti siūlomos kitos lygiavertės pareigos. Jei tarnautojas nesutinka arba tokių pareigų nėra, jis atleidžiamas išmokant išeitinę išmoką.
Svarbu paminėti, kad išeitinė išmoka valstybės tarnautojams pradedama mokėti praėjus mėnesiui po atleidimo ir mokama dalimis kas mėnesį (lygiomis dalimis). Tačiau, jei asmuo per tą laikotarpį įsidarbina kitoje valstybės tarnybos įstaigoje, išmokos mokėjimas nutraukiamas.
Taip pat skaitykite: Kiek laiko reikia dirbti išeitinei?
Pensinio amžiaus sulaukę ir dėl to atleidžiami valstybės tarnautojai galės gauti išeitinę išmoką. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta, kad valstybės tarnautojui sukakus 65 metams arba specialiame įstatyme nustatytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu dėl tokio tarnautojo yra pradėtas ir nebaigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos.
Išeitinės išmokos dydžiai pagal darbo trukmę ir priežastis
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
| Darbo santykiai | Išeitinė pagal DK 57 | Ilgalaikio darbo išmoka |
|---|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 VDU | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 VDU | Nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 VDU | 1 VDU |
| 10-20 metų | 2 VDU | 2 VDU |
| Daugiau nei 20 metų | 2 VDU | 3 VDU |
Jeigu asmuo įmonėje išdirbo 5-10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10-20 metų - dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų - trijų mėnesių išmoka.
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ir nutraukiančiam darbo sutartį savo noru arba dėl sveikatos būklės, priklauso 2 mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia išeitinė išmoka?
Pagal DK 57 straipsnį darbuotojui priklauso: 0,5 VDU, jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus; 2 VDU, jei darbo santykiai truko vienus metus ar ilgiau. Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
Specialūs atvejai ir papildomos išmokos
Nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio bankroto atveju darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jo darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu darbuotojas negali toliau dirbti dėl neįgalumo ar kitų sveikatos problemų, patvirtintų medikų išvadomis, ir darbdavys negali pasiūlyti kito darbo, atleidžiant išmokama išeitinė kompensacija.
Taip pat darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)?
Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką.
Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Į VDU skaičiavimą traukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir priedai, priemokos už papildomą darbą ar kintamoji atlygio dalis. Premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, įskaitomos, jei išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį.
Įspėjimo terminai ir kompensacija už neatidirbtą laiką
Biudžetinėse įstaigose, kaip ir privačiame sektoriuje, galioja įspėjimo terminai. Standartinis įspėjimo terminas atleidžiant darbdavio iniciatyva yra 1 mėnuo, o jei darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei 5 metai - terminas dvigubinamas.
Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir kitoms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų grupėms.
Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad darbuotojas neatidirbs viso įspėjimo laikotarpio. Tokiu atveju darbdavys privalo sumokėti kompensaciją už visą likusį įspėjimo laikotarpį.
Mokesčiai ir kitos išmokos
Taip. Išeitinė išmoka yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis (VSD). Tai reiškia, kad „į rankas“ gausite mažesnę sumą nei priskaityta „ant popieriaus“.
Nepriklausomai nuo atleidimo priežasties (net ir atleidžiant už pravaikštas), darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už visas sukauptas ir nepanaudotas atostogas.
Daugelis biudžetinių įstaigų darbuotojų pamiršta arba nežino apie vadinamąją „Sodros“ mokamą Ilgalaikio darbo išmoką. Tai nėra tas pats, kas darbdavio mokama išeitinė kompensacija.
Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai „Sodros“ gali būti išmokama ilgalaikio darbo išmoka. Ji skiriama darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos.
Praktiniai patarimai atleistam valstybės tarnautojui
Gavus pranešimą apie atleidimą iš biudžetinės įstaigos, emocijos dažnai ima viršų, tačiau būtent šiuo momentu svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai patikrinti dokumentus.
Pirmiausia, neskubėkite pasirašyti dokumentų, jei nesuprantate nurodytų sumų. Kilus abejonėms dėl apskaičiavimo teisingumo, visada galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją konsultacijai arba prašyti raštiško paaiškinimo iš įstaigos vadovo ar personalo skyriaus.
Jei esate valstybės tarnautojas, atkreipkite dėmesį, ar teisingai paskaičiuotas jūsų tarnybos stažas, nes net kelių dienų paklaida gali lemti vieno mėnesio VDU dydžio skirtumą.
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
- Ar išeitinė išmoka apmokestinama? Taip. Išeitinė išmoka yra apmokestinama GPM ir VSD.
- Ar išeitinė išmoka mokama visiems atleidžiamiems? Ne. Išeitinė išmoka nepriklauso, kai darbuotojas išeina savo noru be pateisinamos priežasties, kai darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku, kai darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu arba darbuotojas atleidžiamas dėl rimtų pažeidimų.
- Kas skaičiuoja VDU? VDU skaičiuojamas pagal trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, darbo užmokestį.
- Kada mokama ilgalaikio darbo išmoka? Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo ir mokamos už praėjusį mėnesį.
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių.
tags: #iseitine #kompensacija #valstybes #tarnautojui