Socialinis verslas ES šalyse nėra naujovė, o jo prigimtis glaudžiai siejama su ES siekiu - socialine sanglauda ir vykdoma socialine politika. Lietuvoje socialinis verslas neretai vis dar tapatinamas su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, labdaros veiklą vykdančiomis organizacijomis, taip pat socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis. Socialiniu laikomas toks verslas, kuris integruoja tradicinio verslo, socialinę ir visuomeninio intereso misijas, o vykdoma veikla siekiama pridėtinės vertės - tiek ekonominės, tiek socialinės.
Kas yra socialinis verslas ir kaip jis skiriasi nuo tradicinio?
Būtina pabrėžti, kad socialinis verslas - tai pelno siekianti veikla. Tokį verslą vykdo tradicinio verslo įmonės ir ne pelno siekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios tradicinio verslo principus. Ūkio ministerija Socialinio verslo koncepcijoje numatė, kad „...didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) - gaunama daugiau nei 50 proc." Neretai norintieji kurti socialinį verslą galvoja, kad toks verslas yra labai panašus į ne pelno organizacijos vykdomą veiklą ar remiasi labdaros ar paramos principais.
Trys socialinio verslo modeliai Lietuvoje
Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius, pagal kuriuos esami ar būsimi socialinio verslo atstovai gali plėtoti savo veiklą ir gauti paramą, ES fondų lėšų. Vienas svarbesnių dalykų yra pasirinkti tinkamą socialinio verslo veikimo modelį. Socialinio verslo veiklos gali būti labai skirtingos, todėl ir jų vykdymo aspektai gali gerokai skirtis.
-
Įterpiamasis socialinis verslas (Embedded)
Vienas iš siūlomų modelių yra įterpiamasis socialinis verslas, kuriame socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla. Tikėtina, kad tokio verslo rizika bus mažesnė, nes jau turima verslo praktikos ir verslo procesas yra gerai suprantamas, turima reikalingų vadybinių, finansinės veiklos, rinkodaros žinių ir gebėjimų. Įterpiamasis socialinio verslo modelis pasižymi iš anksto suplanuota veikla, kuri skirta socialinei misijai įgyvendinti. Kuriant įmonę (pavyzdžiui, lentpjūvę) yra įdarbinami pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų grupių atstovai ir taip mažinama nedarbo problema kaimo vietovėje.
-
Integruotas socialinis verslas (Integrated)
Kitas - integruoto socialinio verslo modelis taikomas ir Lietuvoje. Tai toks verslas, kai vykdoma veikla ar teikiamos paslaugos, susijusios su socialine misija, siekiant finansuoti socialinio tikslo įgyvendinimą. Vadovaujantis šiuo modeliu, verslas kuriamas siekiant konkretaus socialinio tikslo. Šiuo tikslu remiamasi nuo pat verslo kūrimo pradžios (nuo paties verslo plano parengimo), juo grindžiamas visas veikimo modelis. Integruotas socialinio verslo modelis apima tradicinį verslą, kurį įmonė ar ūkis vykdo nuo seniau, tarkime, augina bites ir avietes bei realizuoja gautą produkciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
-
Išorinis socialinis verslas (External)
Dar vienas modelis, siūlomas Lietuvoje kuriamam socialiniam verslui, remiasi orientacija į išorinę aplinką. Tai išorinis socialinio verslo modelis. Šio verslo veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, visiškai skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. Šis modelis nėra geriausias pasirinkimas socialiniam verslui vykdyti, nes reikia dviejų skirtingų įgūdžių veikloms įgyvendinti, o dėmesys paskirstomas dviem skirtingoms veikloms. Kita vertus, šis modelis priimtinas tiems, kurie mažiau įsigilinę į socialinio verslo kūrimą, stokoja žinių ir praktikos, tačiau norėtų padėti spręsti tam tikrą socialinę išorės problemą.
Dizaino vaidmuo socialiniame versle
Socialinio dizaino dėka gydytojai galėjo atnaujinti ir iš naujo įprasminti Hipokrato priesaiką, kurią dalis medikų jau yra primiršę, TILS ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė socialinė dizainerė, lektorė Jurga Želvytė, padėjusi atlikti kelis eksperimentus antikorupcinėje medikų akcijoje. Socialinis dizainas tai procesas, kurio metu kūrybinių metodų pagalba kuriama socialinė kaita. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad, pasitelkiant į pagalbą dizainerius arba kūrybininkus, bendradarbiaujant su organizacijomis yra ieškoma įvairių ir kūrybingų būdų spręsti socialines problemas.
D. Juozulyno teigimu, į dizainą agentūroje „The Critical“ žiūrima labai kompleksiškai ir pasiūlė prisiminti „dizaino kopėčių“ teoriją, teigiančią, kad įmonės, netaikančios dizaino ir nematančios tame vertės yra ant žemiausios kopėčių pakopos. „Šiame lygyje mes galime pradėti kalbėti apie, tarkime, vizualinį identitetą ir galime konstatuoti, jog vienas ar kitas sprendimas gali padaryti poveikį, labiau atkreipti dėmesį, labiau išreikšti prekės ženklą ir per tai komunikuoti savo žinutę“, - pasakojo D. Juozulynas.
„Taigi, vienas iš dizaino tikslų - sukurti malonią patirtį, kad toji, į socialinį verslą orientuota, paslauga būtų patraukli“, - sakė pašnekovas. Jis taip pat pabrėžė, jog į dizainą visada verta žiūrėti kompleksiškai, o ypač tai aktualu socialiniam verslui. Be to, socialiniame versle, pasitelkus dizainą, taip pat galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju.
Vyriausybės ir kultūros institucijų atstovai taip pat mato dizainą kaip priemonę kuriant pridėtinę vertę verslui. Kultūros ministro patarėjos D. Zutelienės teigimu, projektas „Dizaino sparnai“ atskleidžia kultūros ir kultūros industrijų poveikį: tai ekonominis poveikis, nes sukuriama pridėtinė vertė verslui, o taip pat mąstymo pokytis, nes projekte sprendžiama, kaip galima panaudoti, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos principus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio dizaino praktikos ir iniciatyvos Lietuvoje
Socialinis verslas yra sparčiausiai Europoje augantis verslo modelis. Jis suteikia galimybę ne tik generuoti pajamas, realizuoti savo idėjas, bet - visų pirma, padeda daryti socialinį poveikį, įprasminti savo veiklą, spręsti socialines problemas. Vakarų Europoje socialinis verslas yra skatinamas ir aktyviai vystomas pastaruosius 26 metus. Jungtinėje Karalystėje 2015 m. veikė apie 70 tūkst. socialinių verslų, kurie prie šalies ekonomikos prisidėjo 24 milijardais svarų ir įdarbino apie milijoną darbuotojų.
Konkrečių pavyzdžių apžvalga
- Salotų baras „Mano Guru“: Socialinis verslas veikia kaip kavinė Vilniaus miesto centre, siūlo skanų maistą ir gerą aptarnavimą. Tuo pačiu metu tai yra profesinės reintegracijos programa, kur virtuvėje, barmenais ir padavėjais dirba priklausomybių turėję asmenys arba asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų.
- Socialinis taksi: Tai yra transporto paslauga žmonėms, judantiems vėžimėlio pagalba, veikianti Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos raj., Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje. Paslauga yra sukurta siekiant išspręsti iššūkį, kad miestuose transportas, pastatai ir gatvės nėra tinkamai pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba.
- „Pirmas blynas“: Socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia.
Rokiškio socialinės paramos centro iniciatyvos
Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendina projektą „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas). Projekto tikslas - skatinti bendradarbiavimą socialinėje srityje ir informavimo bei tarpininkavimo apie socialines paslaugas teikimą socialinėms grupėms Rokiškio mieste. Projekto uždavinys - užtikrinti bendradarbiavimą socialinėje srityje ir didinti informavimo ir tarpininkavimo socialinių paslaugų teikimą bei prieinamumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.
Kiekviena institucija, organizacija savo tinklalapiuose, socialinių tinklų paskyrose apie savo paslaugas informavo atskirai. Todėl ir žinios apie jas buvo nenuoseklios, fragmentiškos. Informacijos apie socialinę paramą, pagalbą sutelkimas po „vienu skėčiu“, vienoje vietoje, kurioje vos keliais mygtuko paspaudimais moderniame informaciniame ekrane bus galima gauti visus reikiamus duomenis, gerokai palengvins socialinių paslaugų prieinamumą. O tiems, kurie patys nedrįs ar nemokės naudotis išmania sistema, talkins konsultantai.
Projekto metu numatyta ir įdomių veiklų, mokymų. Projekto tikslinė grupė - socialinę atskirtį patiriantys žmonės: senjorai, neįgalieji, daugiavaikės šeimos, nepilnos šeimos, asmenys gaunantys socialinę paramą. Projekto veiklose bus skatinama socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų aktyvesnė informavimo veikla Rokiškio miesto gyventojams. Vykdomos veiklos padidins informacijos prieinamumą, pasiekiamumą įvairioms socialinėms grupėms, o bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, gerosios patirties pasidalijimas - leis projekto vykdytojui plėsti socialinių paslaugų ratą. Projekto pagalba bus teikiamos išplėstos 8 socialinės paslaugos.
Parapijų ir savanorių iniciatyvos
Covid-19 epidemija paralyžavo visuomeninį gyvenimą: nebevyksta bendruomenių susiėjimai, vieši renginiai. Pandėlio klebonas, Panemunio ir Skapiškio parapijų administratorius kunigas Albertas Kasperavičius užsiregistravo savanoriu, kuris covid-19 epidemijos metu galėtų pasirūpinti aplinkiniais: atvežti maisto, vaistų. Veiklios Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos ir jos dvasininko patirtis bei įžvalgos, tikimasi, įkvėps bei paskatins ir kitas Rokiškio rajono bei šalies bendruomenes plėsti socialinių paslaugų galimybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Kunigas A. Kasperavčius akcentavo: neužtenka tik suorganizuoti labdaros drabužių dalinimą, neužtenka įteikti dovaną ar maisto produktų krepšelį. Parama turi būti tikslinė ir turi būti pastebimi netgi tie, kurie patys neišdrįsta prašyti. Dvasininkas džiaugėsi ir savo parapijų žmonėmis, kurie pajutę, kad kaimynams, bičiuliams reikia pagalbos, nebijo apie tai pasakyti dvasininkui.
Universalaus dizaino ir įtraukiojo dizaino reikšmė
Nesvarbu, ar produktas yra prabangos prekė, darbo įrankis ar pagalbinė priemonė žmogui, tikslingas universalaus dizaino principų panaudojimas sustiprina daikto funkcines ypatybes. Dalyvaujamojo dizaino, dizaino visiems (angl. Design for all), įtraukiojo dizaino (angl. Inclusive design) ar intuityviojo dizaino (angl. Intuitive Design) principais grįsta daiktinės aplinkos formavimo metodologija tampa visų svarbiausia.
Deja, menkas švietimo lygis ir bendroji samprata apie problemą Lietuvoje yra sudėtinga. Dėl to derėtų siekti, taip pat ir universitetinėse tarpkryptinio pobūdžio studijose, tinkamų žinių dizaino visiems srityje, kaip kitoniškų žmonių poreikių būti, sykiu ir sąlygų sukūrimą. 2017 m. Europos Sąjunga praplėtė universalaus dizaino prioritetinio taikymo tikslus ir įtraukė visas žmonių, turinčius specialiųjų poreikių, grupes.
Vienas iš sėkmės istorijų pavyzdžių - bendradarbiavimas tarp VGTU, VU ir bendrovės „Vildoma“, kurio metu studentai kūrė treniruoklį vaikams iki 4 metų. Projekte analizuoti vaikų, turinčių judėjimo negalią, poreikiai ir jų galimybių ribos, o, įvertinus funkcinius ir ergonominius veiksnius, pasiūlyti pridėtinę vertę turintys dizaino sprendimai. Šis projektas vertinamas kaip sėkmingas tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, nes akademinė bendruomenė ir verslo atstovai kartu kuria inovatyvią ir aktualią vertę.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Socialinių verslų kasdienybė Lietuvoje, anot diskusijos dalyvių, apibrėžiama keliais svarbiais iššūkiais: trūksta žinių ir edukacijos apie socialinį verslą, dažnai socialinio verslo bendrovėse vizualinei komunikacijai bei procesų dizainui pritrūksta laiko ir resursų, o tai silpnina tiek socialinio verslo žinutę, tiek jo istoriją. Pasak V. Bražiūnaitės, socialiniai verslai, nepaisant jų misijos, konkuruoja rinkoje su tradiciniais verslais ir turi pirmiausia išmokti parduoti savo paslaugas ar prekes.
Kaip matuoti socialinį poveikį? D. Zutelienė teigė, kad tiksliausiai būtų kalbėti ekonominiais terminais, tokiais kaip sukurtos darbo vietos, eksportuojamų paslaugų apyvarta ir kt. Pasak jos, socialinės įtakos matavimo metodologijos mūsų šalyje nėra, tačiau Kultūros ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą, prašydama tokią sukurti.
Todėl rekomenduotina:
- įtraukti dizainerius į socialinio verslo kūrimo procesą nuo pradžių (procesų ir paslaugų dizainas);
- plėtoti išsilavinimą ir praktinius mokymus socialinio verslo ir universalaus dizaino srityse;
- naudoti ES parama ir pasirinkti tinkamą socialinio verslo modelį pagal sąlygas ir gebėjimus;
- kurti vieningas informacines sistemas, gerinančias socialinių paslaugų prieinamumą;
- diegiant universalaus dizaino principus užtikrinti tarpkultūrinį ir visiems suprantamą sprendimų pateikimą.
Dizainas socialiniam poveikiui: Laura Flusche, „TEDxAtlanta“
Apibendrinimas
Socialinis dizainas ir socialinis verslas Lietuvoje turi didelį potencialą kurti tiek ekonominę, tiek socialinę pridėtinę vertę. Žinant šio verslo teikiamas galimybes, kurias padeda realizuoti ES parama, taip pat tinkamai įvertinus vietovės aplinką, apgalvojus veiklos organizavimo ir vadybinius aspektus, galima realizuoti idėjas, kurios yra inovatyvios, galbūt lokalios, tačiau reikšmingos konkrečiam kaimui ar gyvenvietei. Dizainas gali padėti sukurti patrauklią vartotojo patirtį, optimizuoti procesus ir stiprinti socialinio verslo tvarumą, tuo pačiu didinant socialinį poveikį.
tags: #socialinis #dizainas #lietuvoje