Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucinizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs. Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė.
Teisiniai pagrindai ir tarptautiniai įsipareigojimai
Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo. Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.
Institucinės globos istorija ir jos poveikis asmenims
Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą. 20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.
Problemos ir iššūkiai Lietuvoje bei Europoje
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą. Be abejo, tai gali pasitaikyti ir šeimoje, šalia mūsų. Įvairios tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę bei galimybę tiek iš darbuotojų, tiek iš vyresnių globos institucijos gyventojų pusės. (Šeimos reikalai. Studija apie institucinę vaikų globą Centrinėje ir Rytų Europoje bei buvusioje Tarybų Sąjungoje, 2005, EveryChild) Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Teisinės priemonės pertvarkos kryptys
Siekiant užtikrinti vaikų ir suaugusiųjų globos pasirinkimo laisvę bei jų teisę gyventi šeimoje ar bendruomenėje, Lietuvoje turėtų būti tęsiama institucininių globos įstaigų restruktūrizacija ir pereita prie individualizuotų paslaugų teikimo. Tai apima šeimos paramos programas, dienos centrus, globoje dalyvaujančias paslaugas, kurios leistų užtikrinti nuolatinę priežiūrą ne institucijoje, o šeimoje ar bendruomenėje. Tarptautinės gairės skatina valstybes įvertinti savo apsaugos sistemas ir kryptingai mažinti institucininių įstaigų skaičių, didinant paramos šeimai finansavimą ir socialinių paslaugų prieinamumą visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Galimi teisiniai aktai Lietuvoje
Siūlomi teisiniai pokyčiai turėtų apimti: teisinius pagrindus šeimos paramos programoms, teisę į paslaugas vietoje globos įstaigos, teisę į nuolatinę pagalbą pačiam šeimos nariui, priėjimą prie bendruomeninių paslaugų, apsaugos priemones vaikų globėjams, ir įtvirtinimą, kad institucijos būtų laikomos kraštutine priemone. Taip pat svarbu didinti skaidrumą globos įstaigose, gerinti darbuotojų rengimą, kurti stebėsenos ir kokybės užtikrinimo mechanizmus bei užtikrinti, kad vaikai ir suaugusieji galėtų dalyvauti sprendimų priėmime dėl jų gyvenimo ir paslaugų teikimo.
Įgyvendinimo gairės ir praktika
Svarbu užtikrinti, kad teisės aktų įgyvendinimas vyktų kartu su aktyviu bendruomenės įtraukimų, šeimų įtrauktimi ir paslaugų tinklu. Tai reiškia nutraukti nuolatinę globos įstaigų praktiką, kai įstaigos tampa visateise gyvenimo vieta, ir sukurti tinklą, kuriame šeimos teikia priežiūrą, o bendruomenės tarnybos užtikrina reikalingą pagalbą. Taip pat būtina skirti dėmesį stigmoms mažinimui, informuoti visuomenę apie teises ir galimybes gyventi šeimoje bei gerinti prieigą prie švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų visiems, kuriems jų reikia.
Informacija apie įtrauktį į politikos formavimo procesą
Tarptautinės institucijos ragina valstybes įtraukti vaikus, tėvus, globėjus ir žmones su negalia į vaikų apsaugos sistemų reformą nuo pat pradžios, užtikrinant jų dalyvavimą sprendimuose ir nuolatinį atsiliepimų rinkimą. Lietuvos kontekste tai reikštų glaudų bendradarbiavimą tarp socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėsaugos ir teisės sektoriaus, taip pat NGO ir bendruomenės organizacijų, siekiant sukurti integruotą įrankių rinkinį paslaugoms teikti.
Šiame procese svarbu išlikti stebint ir įvertinant pokyčių poveikį vaikų ir suaugusiųjų teisėms, jų saugumui ir gyvenimo kokybei. Be to, būtina užtikrinti, kad institucijos veiktų tik kaip kraštutinė priemonė, o prioritetas būtų šeimai skiriamos ir bendruomeninės paslaugos, leidžiančios žmonėms gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Apie vaikų globą atvirai“: su kokiais iššūkiais susiduria būsimi globėjai ir įtėviai?
Apibendrinant, tarptautiniai standartai ir Lietuvos teisinės iniciatyvos turėtų įpareigoti valstybę pereiti nuo ilgos institucinės globos tradicijos link labiau įtraukiamos, kokybiškos ir individualizuotos pagalbos nuolatinėms šeimoms bei bendruomenėms. Tai reiškia nuoseklų teisinį reguliavimą, skaidrų valdymą, plataus spektro paslaugų plėtrą ir visuomenės švietimą apie teisę gyventi šeimoje bei teisę į nepriklausomą gyvenimą su reikalinga parama.
Taip pat skaitykite: Pertvarkos įgyvendinimas
| Aspektas | Aktualūs pokyčiai | Tikslas |
|---|---|---|
| Teisiniai pagrindai šeimos paslaugoms | Teisinės priemonės, skatinančios paslaugų teikimą šeimoje | Sumažinti globos įstaigų skaičių |
| Bendruomeninės paslaugos | Prieinamumo plėtra ir finansavimas | Užtikrinti nuoseklų paramos tinklą |
| Stebėsena ir kokybės užtikrinimas | Skaitmeniniai ir laikini stebėjimo mechanizmai | Aukšta paslaugų kokybė |
Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis
tags: #institucines #vaiku #globos #pertvarkos #vykdyma #reglamentuojantys