Iki šių metų pabaigos bus baigta įgyvendinti 2014 m. pradėta institucinės globos pertvarka, kuria siekiama užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje, gauti į individualius poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi, paskatinti užmegzti socialinius ryšius ir įsilieti į bendruomenę. Siekiama keisti visuomenės požiūrį į globojamus vaikus.
Deinstitucionalizacijos schema
Pertvarkos tikslai ir uždaviniai
2014 metais Lietuva ėmėsi strateginių tikslų, kad būtų pereita nuo stacionarios (institucinės) globos prie bendruomeninių paslaugų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 - 2020 metų veiksmų planas“.
Remiantis šiuo veiksmų planu yra vykdomas deinstitucionalizacijos procesas, kurio tikslas yra aukštos kokybės, individualiai pritaikyta bendruomeninė paslaugos, įskaitant paslaugas skirtas institucionalizmo stabdymui, todėl vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje ir yra magistro darbo objektas.
Darbo tikslas - ištirti vykdomą vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesą ir pertvarkoje dalyvaujančių institucijų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
- Analizuoti institucionalizmo teorines prielaidas vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesui.
- Įvertinti LR teisinės bazės tinkamumą deinstitucionalizacijos procesui.
- Išnagrinėti vaikų institucinės globos pertvarkos veiksmų planą bei globos sistemą Lietuvoje.
- Išanalizuoti ES fondų lėšų įsisavinimą vykdant vaikų globos namų pertvarką Lietuvoje.
- Išstudijuoti pertvarkos dalyvių - institucijų/organizacijų atliekamą veiklą ir bendradarbiavimą, vykdant pertvarką.
Darbą sudaro trys dalys: pirmojoje dalyje supažindinama su deinstitucionalizacijos samprata, institucionalizmo teorijos prieiga ir Lietuvos Respublikos teisine baze, skirta vaikų globos sistemai analizuoti. Antrojoje dalyje analizuojamas vykdomas deinstitucionalizacijos procesas, institucijos dalyvaujančios pertvarkoje, vaikų globos sistema Lietuvoje ir ES įtaka vykdomam procesui. Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo rezultatai bei analizė, atskleidžianti pertvarkos proceso specifiką ir problemines sritis.
Tyrimo įgyvendinimui naudotas kokybinis (interviu) tyrimo metodas, kuriuo gauti rezultatai - palyginami. Interviu atlikti su institucijų, dalyvaujančių pertvarkos procese, atstovais. Analizuojant dokumentus ir respondentų atsakymus, buvo išskiriamos problemiškiausios pertvarkos proceso sritys. Pertvarkos proceso dalyviai išsakė savo nuomonę bei savo atstovaujamų institucijų poziciją pertvarkoje.
Iššūkiai ir problemos
Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, o pats svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip pat yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui. Deinstitucionalizacija vykdoma pagal priimtą pertvarkos veiksmų planą, nors susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas.
SOS vaikų kaimas
„SOS vaikų kaimų“ pertvarka
Dėl pasikeitusio įstatyminio reguliavimo - pasikeitimai ir didžiausioje šeimoje Lietuvoje „SOS vaikų kaimai“. Pirmosios SOS šeimos persikraustė dar 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis
Per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį jau matoma teigiama naujojo modelio įtaka: „Pastebime, kad galutinai persikraustę vaikai lengvai adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis.
Pasak jos, vaikai jaučiasi tvirčiau gyvendami atskirai su SOS mama - jie žino, kad gali savarankiškiau planuoti laisvalaikio veiklą, pasikviesti bendraamžių ir jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių.
„Nors iš pradžių atsargiai reagavome į žinią, kad reikės išsikraustyti iš „SOS vaikų kaimo“, apžiūrėję naująjį butą, kuris mums labai patiko, persikraustėme vos per dvi dienas. Dabar čia gyvename jau antri metai. Vaikai priprato ir jaučiasi puikiai. Jiems patinka, kad nėra teritoriją juosiančios tvoros ir jie turi savo namų raktus, ko neturėjo, kai gyvenome „SOS vaikų kaime“, - įspūdžiais dalijasi SOS mama Giedrė.
- Pagerėjo vaikų mokslų rezultatai, jie kur kas labiau atsipalaidavę. Kaip ir tikrose šeimose, vaikai namuose jaučiasi saugūs, planuoja gerai baigti mokyklą ir studijuoti. Nuolat diskutuojame, kokiu keliu geriau jiems sukti.
„SOS vaikų kaimai“ - didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti 1000 vaikų ir padedanti jiems turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Siekiama kiekvienam mūsų šalies vaikui sukurti aplinką, tinkamą saugiai augti ir formuotis: šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Perėjimas nuo institucinės globos: Lietuvos patirtis
Tai vienintelis fondas, kuris bėdoje atsidūrusiems vaikams teikia įvairiapusišką pagalbą ir net 7 skirtingas paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrą, pagalbą rizikos šeimoms, dienos centrus ir advokaciją.
„SOS vaikų kaimų“ misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, todėl svarbu ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą.
Vaikų globos centras
Savivaldybių indėlis
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Plungės vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 35 globojami (rūpinami) vaikai iki 18 metų. 2016 m. 7 vaikai buvo grąžinti tėvams, 6 vaikai buvo perduoti globoti (rūpinti) į šeimą ir 5 vaikai iš šios į staigos išėjo sukakus pilnametystei. Be abejo, kol nesukurtos reikalingos sąlygos, vis dar vaikai siunčiami į globos namus.
Vykdant institucinės globos sistemos pertvarką, savivaldybėje pradėtos stiprinti esamos ar kurti naujos paslaugos. Nuo 2016 m. pradžios Plungės socialinių paslaugų centre į steigti 2 etatai atestuotų socialinių darbuotojų, kurie vykdo būsimų globėjų ir į tėvių paiešką, atranką, jų mokymus, konsultavimą ir teikia pagalbą jau paskirtiems globėjams bei į vaikinusioms vaikus šeimoms. Per 2016 metus šie darbuotojai parengė 19 globėjų ir 2 į tėvius. Šiuo metu rengiami 7 asmenys.
Šiais metais jau pradedamas įgyvendinti Plungės rajono savivaldybės projektas „Kompleksinės pagalbos šeimai teikimas bendruomeniniuose šeimos namuose“. Šiuo metu rengiamas profesionalaus socialinio globėjo paslaugos organizavimo tvarkos aprašas. Kad vaikas patirtų kuo mažesnę žalą atskyrimo nuo tėvų atveju, laikiną jo globą ketinama patikėti specialiai paruoštai šeimai (asmeniui) - socialiniam globėjui.
Socialiniais globėjais galės tapti asmenys, išklausę globėjų ir į tėvių mokymus, pasirengę į savo šeimą priimti iki 3 netekusių tėvų globos vaikų arba daugiau vaikų, kai neišskiriami broliai ir seserys.
tags: #institucines #vaiku #globos #pertvarkos #vykdymas