Įpusėjus žiemai darbdaviai susiduria su peršalimo ligų sezono padariniais - tuščiomis darbuotojų kėdėmis ir pranešimais apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Viskas puiku, jeigu darbuotojo ligos metu visi atlieka savo pareigas sąžiningai ir laiku - darbuotojas informuoja darbdavį apie ligą ir deda visas pastangas, kad greičiau pasveiktų, o darbdavys ir „Sodra“ moka tokiam darbuotojui ligos išmoką (už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbdavys, o vėlesnes- „Sodra“).
Darbdavio galimybės ir pareigos reaguoti į įtariamą piktnaudžiavimą
Deja, nutinka ir taip, kad darbuotojas pradeda piktnaudžiauti esama padėtimi. Laikinojo nedarbingumo metu darbuotojas privalo laikytis gydytojo nurodymų ir specialių elgesio taisyklių: „Išduodant nedarbingumo pažymėjimą, gydytojai darbuotojus pasirašytinai supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu. Darbuotojų elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę fiksuoti ne tik gydytojai ir „Sodros“ specialistai (nedarbingumo kontrolei), bet ir šių darbuotojų darbdaviai (sudarę komisiją). Pastarieji, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių.
Tokie įrodymai galėtų būti nuotraukos iš darbuotojo socialinių tinklų (pvz., kaip „sergantis“ darbuotojas arenoje stebi krepšinio rungtynes). Šis kreipimasis yra pagrindas „Sodrai“ pradėti tyrimą. Elgesio taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad jas pažeidęs darbuotojas yra darbingas ir turi grįžti į darbą. „PwC“ Legal advokato padėjėja Ieva Matonytė primena, kad „reikėtų nepamiršti, jog vertinti, ar pagrįstai darbuotojas buvo pripažintas nedarbingu ar vis dar yra nedarbingas, „Sodros“ specialistai negali. Šiuo tikslu darbuotojas kviečiamas į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį.
„Sodros“ tyrimo ir Gydytojų konsultacinės komisijos vaidmuo
Gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus organas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo.
Pagal tų pačių taisyklių 51. p. Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai (Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 50. p.)) sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės. Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo.
Teisinė bazė ir taisyklės, reglamentuojančios elektroninius pažymėjimus
Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims: tyčia sužalojusiems savo sveikatą; apsimetusiems sergančiais; darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu; kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pagal tų pačių taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus.
Galimi veiksmai darbdavio nustatant pažeidimą
Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus. Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tai atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose).
Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Taisyklių 97. p. nurodoma, kad elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Darbo santykių pasekmės: darbdavio veiksmai ir darbuotojo teisės
Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos.
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų. Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Darbo kodekso reguliavimas dėl darbo pareigų pažeidimų ir nušalinimo
Paprastai pagrindas pradėti procedūrą dėl darbuotojo elgesio, esant jo kaltei, įvertinimo yra tam tikrų duomenų apie darbo pareigų pažeidimą gavimas. Kaip ir galiojant senajam Darbo kodeksui, taip ir pagal naująjį Darbo kodeksą darbdavys pirmiausia turėtų pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, kad sužinotų visas tokio pažeidimo įvertinimui svarbias aplinkybes (Darbo kodekso 58 str. 4 d.). Pažymėtina, kad naujajame Darbo kodekse (49 str. 3 d.) atsiranda būdas galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimo metu nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokant jam vidutinį darbo užmokestį.
Galiojant senajam Darbo kodeksui darbdavys, visų pirma, galėjo darbuotojo elgesį, pažeidžiantį darbo drausmę, įvertinti skirdamas drausminę nuobaudą - pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo. Naujasis Darbo kodeksas atsisako drausminių nuobaudų rūšių - pastabos ir papeikimo. Kaipgi tuomet turėtų atrodyti darbo pareigų pažeidimo fiksavimas, kai darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą, tačiau pagal turinį jis negali būti priskirtas prie šiurkštaus pažeidimo?
Antras toks pat pažeidimas ir darbo sutarties nutraukimas
Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d. darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Naujasis Darbo kodeksas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį (be įspėjimo ir išeitinių išmokų) gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
Sąvoka „antras toks pat darbo pareigų pažeidimas“ gali būti suprantama, kaip per dvyliką mėnesių antras lygiai toks pats darbuotojo padarytas pažeidimas (pvz. vėlavimas, rūkymas neleistinoje vietoje, broko padarymas nesilaikant techninių reikalavimų ir kt.). Šios publikacijos autoriaus nuomone ši sąvoka gali būti suprantama ir plačiau - pavyzdžiui, tai gali būti iš darbuotojui nustatytos darbo pareigų grupės išplaukiantis antras pažeidimas (sakykime, pardavimų procese numatytos vienos iš darbuotojo pareigų nesilaikymas, o vėliau padarytas tos pačios pareigų pardavimo procese grupės kitas panašus pažeidimas).
Net jeigu darbuotojas padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, visais atvejais svarstant atleidimo iš darbo galimybę reikia įvertinti pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarimo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
Atleidimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą
Tiek senajame, tiek ir naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė be įspėjimo darbuotoją atleisti padarius vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kaip ir minėta aukščiau, svarstant galimybę atleisti darbuotoją iš darbo už vieną šiurkštų pažeidimą reikia įvertinti tokios nuobaudos adekvatumą ir proporcingumą esamai situacijai. Kaip matyti, sąrašas nėra baigtinis, o tai reiškia, kad darbdavys turi galimybę savo lokaliais teisės aktais apsibrėžti papildomus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, reikšmingus bei būdingus tik jo įmonei (pavyzdžiui, kuro talpų vežiojimas vairuotojo kabinoje dirbant kelių transporte ir kt.).
Terminai taikyti atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus
Darbo kodekso 58 str. 6 d. numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Laikytina, kad pagal naują Darbo kodeksą „veiklos patikrinimo“ kategorija išplečia galimybes atsakomybės už darbo pareigų pažeidimą taikymui.
Praktiniai patarimai darbdaviams: kaip elgtis, jei kyla įtarimų dėl nedarbingumo piktnaudžiavimo
- Darbdaviai turėtų sudaryti ir raštu patvirtinti aiškias taisykles, kaip darbuotojai praneša apie laikiną nebuvimą darbo vietoje, ar bus apmokamas toks laikas/reikalaujama atidirbti ir kitas su laikinu nebuvimu reikšmingas aplinkybes, bei supažindinti darbuotojus su šiomis taisyklėmis organizacijoje įprastu būdu.
- Darbdaviai, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių.
- Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą.
- Darbdaviai turėtų skatinti darbuotojus prioritetą teikti savo sveikatai, informuoti juos apie jų teises ir pareigas užtikrinant, kad darbuotojai būtų sąmoningi ne tik savo sveikatos, tačiau ir kolegų sveikatos atžvilgiu.
Sveikatos ir saugos aspektai, „presenteeism“ ir darbdavio atsakomybė
Pasak K. Briliūtės, teisės aktai aiškiai nedraudžia dirbti susirgus, o tai gali perkelti per didelę atsakomybę darbuotojams ir darbdaviams, reguliuojant tokias situacijas vidiniuose darbovietės teisės aktuose. Ji taip pat pastebi, kad darbuotojai, kurie dirba sirgdami, ypač užkrečiamų ligų atvejais, ne tik kelia pavojų kolegų sveikatai, bet ir pažeidžia Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatytus principus.
Pagal Lietuvos darbo teisę, darbdaviai privalo užtikrinti savo darbuotojų sveikatą ir saugą, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas įpareigoja darbdavius įgyvendinti priemones, kurios užkirstų kelią darbo vietoje kylančioms rizikoms, įskaitant užkrečiamųjų ligų plitimo riziką. Darbdaviai turi platų atsakomybių spektrą, siekiant sumažinti riziką, susijusią su sergančiais darbuotojais darbo vietoje. Jie privalo užtikrinti aiškią nedarbingumo atostogų politiką, skatinti darbuotojus prioritetą teikti savo sveikatai, informuoti juos apie jų teises ir pareigas užtikrinant, kad darbuotojai būtų sąmoningi ne tik savo sveikatos, tačiau ir kolegų sveikatos atžvilgiu.
Praktiniai aspektai: kaip organizuoti darbuotojo gydymo vizitus ir sveikatos patikrinimus
Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys turi pareigą privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus organizuoti ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, be to, darbdavys turi pareigą padengti ir privalomo sveikatos patikrinimo išlaidas.
Taigi, teisės aktai imperatyvios pareigos darbdaviui visais atvejais išleisti darbuotoją į gydymo įstaigas nenumato. Kita vertus, darbo santykiai grindžiami tarpusavio pagarbos, pasitikėjimu, bendradarbiavimo, šeimyninių įsipareigojimų gerbimo principais, todėl darbdavys neturėtų ignoruoti darbuotojo prašymus, susijusius poreikiu apsilankyti pas gydytoją.
Dokumentacija ir veiksmų seka darbdavio tyrimo atveju
Jei darbdavys nėra nustatęs tvarkos, kuria darbuotojai turi vadovautis, norėdami darbo metu tam tikrą darbo laiką nebūti savo darbo vietoje, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į tiesioginį vadovą ar kitą atsakingą asmenį bei informuoti, kokią dieną ir kokiam laikotarpiui jis turi poreikį nebūti darbo vietoje. Priešingu atveju, darbuotojui tokios informacijos darbdaviui nepateikus, neatvykimas laiku į darbą ar savavališkas išvykimas iš jo gali būti darbdavio vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas.
Darbdaviai, nustatę pažeidimą, turėtų nedelsdami kreiptis į „Sodrą“, pateikti turimus įrodymus bei žinomas aplinkybes ir paprašyti įvertinti, ar pagrįstai darbuotojas pripažintas nedarbingu, ar jis nepažeidžia elgesio taisyklių. Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą.
| Veiksmas | Atsakingas asmuo / institucija | Galimas rezultatas |
|---|---|---|
| Darbdavio fiksavimas ir surinkimas įrodymų | Darbdavys / komisija | Kreipimasis į „Sodrą“, pradėtas tyrimas |
| Kontrolės vykdymas | Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba | Ligonių pašalpos nutraukimas / tyrimas |
| Gydytojų konsultacinės komisijos posėdis | Gydytojai / komisija | Darbingumo nustatymas arba pažymėjimo panaikinimas |
Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taisyklių 54. p. nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
tags: #darbuotojo #nedarbingumo #metu #atliktas #patikrinimas #nustatyti