Daugelis darbuotojų nerimauja, ar gali darbdavys atleisti iš darbo darbuotojui būnant ant biuletenio, kai jis yra laikino nedarbingumo atostogose. Lietuvos darbo teisė numato griežtą darbuotojų apsaugą laikino nedarbingumo metu, tačiau yra ir konkrečių išimčių.
Kada Draudžiama Atleisti Iš Darbo?
Atsakant į klausimą, ar gali darbdavys atleisti iš darbo darbuotojui būnant ant biuletenio, svarbu pabrėžti, kad ligos faktas pats savaime nėra teisėtas atleidimo pagrindas. Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl to, kad darbuotojas serga arba turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą.
Ekspertų nuomone, bet koks sprendimas dėl atleidimo iš darbo, pagrįstas vien ligos faktu, būtų laikomas neteisėtu.
Išimtys: Kada Atleidimas Iš Darbo Vis Dar Galimas
Nepaisant bendro draudimo, darbo teisė tam tikrais atvejais leidžia nutraukti darbo sutartis nedarbingumo atostogų metu. Tai reiškia, kad klausimas ar gali darbdavys atleisti iš darbo darbuotojui būnant ant biuletenio neturi vienareikšmio „taip“ arba „ne“ atsakymo.
Atleidimas galimas šiais atvejais:
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
- Abiejų šalių susitarimu
- Pas paties darbuotojo iniciatyva
- Terminuotos darbo sutarties pabaiga
- Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas arba šiurkštus nusižengimas
- Įmonės uždarymas arba pareigybės panaikinimas
- Ilgalaikis nedarbingumas dėl sveikatos priežasčių
Tokiais atvejais atleidimas grindžiamas teisiniais pagrindais, nesusijusiais su pačia laikina liga.
Ilgalaikė Liga ir Darbingumas
Jei darbuotojas ilgą laiką negali atlikti savo darbo pareigų dėl sveikatos priežasčių, darbdavys gali turėti teisę nutraukti darbo sutartį. Tai paprastai taikoma, kai medicininiai įvertinimai patvirtina, kad darbuotojas negali toliau dirbti savo pareigose.
Darbuotojo Teisės Neteisėto Atleidimo Atveju
Jei darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo nedarbingumo atostogų metu, jis turi teisę apskųsti sprendimą.
Jis gali:
- Pateikti ieškinį Darbo ginčų komisijai
- Prašyti grąžinti į darbą
- Siekti kompensacijos už prarastas pajamas
Pasak ekspertų, neteisėti atleidimai iš darbo ligos metu dažnai panaikinami, kai jie ginčijami.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Svarbiausi Dalykai, Kuriuos Darbuotojai Turėtų Atsiminti
Liga automatiškai neapsaugo darbuotojo nuo atleidimo visomis aplinkybėmis, tačiau tai gerokai apriboja darbdavio galimybes. Darbuotojams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti atleidimo pagrindus ir prireikus kreiptis teisinės pagalbos.
Klausimai ir Atsakymai
Ar Darbo Kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl ligos?
Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai?
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA). Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą?
Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso?
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.).
Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą?
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą?
Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti.
Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės?
Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Ar galima gauti nedarbo išmoką, jei atleidus iš darbo jau yra pasiektas pensinis amžius?
Deja, ne. Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama.
Ar galiu išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas dėl sunkios ligos?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Negaliu dėl sveikatos atlikti savo darbo funkcijų. Kokius dokumentus turi išduoti gydytojas ir ką daryti, jei jis atsisako išduoti pažymą apie profesinį netinkamumą?
Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą.
Kada žmogui, kuriam diagnozuota sunki liga, apie tai pranešti darbdaviui, ar privaloma tai padaryti?
Lietuvos darbo kodekse (DK) ir kitose darbo teisės normose nėra tiesiogiai nustatytos privalomos pareigos darbuotojui, jog jis visais atvejais privalo pateikti darbdaviui informaciją apie savo ligą, kitą su sveikatos būkle susijusią informaciją. Numato tik tai, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Kadangi darbdaviui DK numato prievolę kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atitinkamos informacijos pateikimas gali būti svarbus darbuotojui garantuojant tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas.
Kaip tokiu atveju turėtų elgtis darbdavys?
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę jo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko tai padaryti. Privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja įstatymas. Įvertinti, ar dirbantis asmuo gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis gali tik gydytojas, turintis šios veiklos licenciją.
Ar teisiškai galima atleisti sunkiai sergantį žmogų?
Pagal Lietuvos įstatymus, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra. Darbdavys, gavęs negalėjimo dirbti priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nutraukti darbo sutartį. Tuomet darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Taip pat darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą, bet ir ligą ar neįgalumą pagrindžiančius įrodymus.
Ar kolegos turi teisę skųstis, jog sergantis bendradarbis dirba mažiau, jam taikomos išskirtinės sąlygos?
Darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokia diskriminacija darbo teisiniuose santykiuose (taip pat ir dėl darbuotojo sveikatos būklės) ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiama.
Sunkios ligos atveju darbdavys turi teisę keisti darbuotojo atlyginimą?
Vienašališkai negali pakeisti. Jeigu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nustatytas darbo užmokestis, tuomet darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie darbo sutarties sąlygos (-ų) keitimą, nustatyti ne trumpesnį negu 5 darbo dienos terminą darbuotojui apsispręsti ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, atlikti atitinkamą įrašą darbo sutartyje, kurį darbo sutarties šalys patvirtina parašais.
Psichikos sveikata darbo vietoje – viskas, ką reikia žinoti (kol kas) | Tom Oxley | TEDxNorwichED
Darbdavio Mokama Ligos Išmoka
Darbdavio mokama ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti darbuotojui finansinį stabilumą laikinais nedarbingumo atvejais. Darbuotojui, kuris pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, ligos išmoka paprastai skiriama tada, kai jis tampa laikinai nedarbingas dėl ligos, traumos, slaugos ar kito mediciniškai pagrįsto nedarbingumo.
Svarbu paminėti, kad pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas išmoką moka būtent darbdavys. Nuo trečios dienos išmokų mokėjimą perima „Sodra“.
Ligos Išmokos Dydis ir Apskaičiavimas
Darbdavio mokamos ligos išmokos dydis nėra vienodas visiems - jis priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio bei įmonės politikos. Pagal nustatytas taisykles darbdavys turi mokėti nuo 62,06% iki 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už pirmąsias dvi ligos dienas. Įmonė gali nuspręsti dėl didesnio procento, jei tai nurodyta vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje.
Ligos išmokos apskaičiavimas remiasi darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris nustatomas pagal paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkį prieš ligos pradžią. Į VDU skaičiavimą įtraukiamos tik apmokestinamos pajamos. Toks principas leidžia sąžiningai ir proporcingai atlyginti darbuotojui, remiantis jo faktiniu darbo užmokesčiu, o ne fiksuota suma.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse tuo pačiu metu. Tokiu atveju kiekvienas darbdavys turi mokėti savo dalį ligos išmokos už tas dienas, kurias darbuotojas būtų dirbęs pas jį, jei nebūtų susirgęs. Tai reiškia, kad darbuotojas iš esmės gauna kelias ligos išmokas, proporcingas jo darbo santykiams.
Kaip Gauti Darbdavio Mokamą Ligos Išmoką?
Norėdamas gauti darbdavio mokamą ligos išmoką, darbuotojas turi laikytis tam tikrų taisyklių ir procedūrų. Nepaisant to, ar darbuotojas serga kelias dienas, ar ilgesnį laiką, darbdavio išmoka taikoma tik pirmosioms dviem dienoms.
Skaičiuojant ligos išmoką, dažnai pasitaiko netikslumų dėl neteisingai nustatyto VDU, neteisingų darbo dienų įvertinimo ar per mažo procento. Taip pat kartais darbuotojai nesupranta, kodėl išmoka yra mažesnė nei įprastas atlyginimas - tai dažniausiai lemia būtent taikomas procentinis dydis.
Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Ligos Išmokas
- Kiek dienų darbdavys moka už ligą? Darbdavys moka už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas.
- Ar įmonė gali mokėti 100% darbuotojo VDU? Taip, įmonė gali nuspręsti mokėti 100% darbuotojo VDU, jei tai numatyta jos vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje.
- Ar darbdavys privalo mokėti ligos išmoką? Ne, jei darbuotojas turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą ir atitinka visus reikalavimus, darbdavys privalo sumokėti išmoką pagal nustatytą tvarką.
- Ką daryti, jei darbdavys ilgai nevykdo savo įsipareigojimų? Jei darbdavys ilgai nevykdo savo įsipareigojimų, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba pateikti skundą.
Žinojimas apie darbdavio mokamą ligos išmoką suteikia darbuotojui pasitikėjimo ir aiškumo. Net ir laikinas finansinis stabilumas sergant ar prižiūrint sergantį šeimos narį turi didelę reikšmę. Be to, tai leidžia išvengti nesusipratimų su darbdaviu bei užtikrinti skaidrų abipusį bendravimą.
Darbuotojų Pareigos Sergant
Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas. Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti.
Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis. Juose gali būti susitarimų dėl pravaikštų.
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese.
Ką Daryti, Jei Darbuotojas Nesilaiko Susitarimų?
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų.
Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Atlyginimo Sustabdymas Ar Įšaldymas
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus.
Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas. Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą.
Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus.
Konfliktai Dėl Nedarbingumo
Darbdavys gali nesutikti, jei įmonės gydytojas įvertins, kad darbuotojas (nebėra) neserga. Gali būti situacijų, kai darbdavys skiriasi nuo darbuotojo tuo, kada galima atnaujinti darbą (iš dalies). Dėl to pravaikštos gali sukelti konfliktą. Priešingai, konfliktas darbo vietoje taip pat gali būti priežastis iškviesti ligonius.
Ar darbuotojas praneša apie susirgimą po susidūrimo ar nesutarimo darbo vietoje? Jei taip, paprašykite įmonės gydytojo įvertinti, ar darbuotojas nedarbingas. Šiuo laikotarpiu konfliktą galima bandyti išspręsti, galbūt tarpininkaujant.
Sutarties Nutraukimas Ir Liga
Ar darbdavys ir darbuotojas nesutaria, ar yra noras nutraukti sutartį su darbuotoju? Tada dažniausiai seka pokalbis dėl sutarties nutraukimo. Ar tai nepasisekė? Tada darbdavys prašys apylinkės teismo nutraukti sutartį su darbuotoju.
Ar darbuotojas vis dar serga, kai baigiasi darbo sutartis? Tada darbdavys nebeturi mokėti jiems atlyginimo. Tada darbuotojas išeina nepatenkintas. Darbdavys privalo pranešti apie darbuotojo ligą UWV paskutinę darbo dieną.