Lietuvos bankas (LB) už šiurkščius pinigų plovimo prevencijos pažeidimus panaikino elektroninių pinigų bendrovės „Fundstr“ licenciją. Tokį sprendimą priėmė centrinio banko valdyba, po „Fundstr“ patikrinimo nustačius, kad bendrovė tinkamai nestebėjo aukštos pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo rizikos klientų veiksmų, nors specializavosi aptarnaudama itin aukštos rizikos klientus.
„Įstaiga visą tikrinamąjį laikotarpį neturėjo tinkamo, įstaigos veiklos modelį atitinkančio dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos proceso. Įstaiga nenustatė pakankamų kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos priemonių, kurios būtų pakankamos, siekiant laiku ir efektyviai aptikti neįprastą ar įtartiną kliento veiklą ar mokėjimo operacijas“, - konstatavo LB.
LB teigimu, nors įmonė pranešė, kad ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, tai buvo daroma tik formaliai, siekiant išvengti licencijos panaikinimo, o ne realiai suvaldyti pinigų plovimo rizikas. Prieš trejus metus centrinis bankas „Fundstr“ skyrė 8 tūkst. eurų baudą, nes įmonė nevykdė jai taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų. 2019-aisiais įkurta bendrovė visą savo veiklos laikotarpį dirbo nuostolingai. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais jos grynasis nuostolis siekė 0,89 mln. eurų, įmonė gavo 0,25 mln.
Šis sprendimas rodo Lietuvos banko griežtą poziciją dėl pinigų plovimo prevencijos ir finansų sistemos saugumo užtikrinimo. Lietuvos bankas nuolat vykdo finansų rinkos dalyvių priežiūrą, siekdamas užtikrinti, kad jie laikytųsi visų teisės aktų reikalavimų ir tinkamai valdytų rizikas.
Lietuvos banko veiksmai pabrėžia, kad finansų įstaigos turi nuolat tobulinti savo vidaus kontrolės sistemas ir užtikrinti efektyvų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Priešingu atveju, įstaigos gali susidurti su griežtomis sankcijomis, įskaitant licencijos panaikinimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Atsižvelgiant į situaciją, galima apibendrinti „Fundstr“ finansinius rodiklius:
| Rodiklis | Suma (mln. eurų) |
|---|---|
| Grynasis nuostolis (praėjusiais metais) | 0,89 |
| Gautos pajamos (praėjusiais metais) | 0,25 |
Šie skaičiai rodo bendrovės finansinius sunkumus ir galimą įtaką jos gebėjimui tinkamai vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones.
Primename ir kitas naujienas:
- Nuo šių metų didėja rinkliavos mokestis įvažiuojant į Neringą - du vasaros mėnesius automobiliams jis kainuos 50 eurų, o kitus mėnesius - dešimt eurų. Rinkliavos dydis didėja ir motociklams, mokestis taip pat bus pradėtas taikyti elektra varomomis transporto priemonėmis.
- Mažos taršos zona sostinėje apribota Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), taip pat Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių gatvėmis (nuo Vilniaus iki Šv. Šioje zonoje bus apribotas visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimas.
- Nuo sausio 1-osios įsigalioja Tautinių mažumų įstatymas. Tautinių mažumų įstatymo Lietuva neturėjo nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą, supaprastinti sprendimų priėmimą ir suteikti daugiau lankstumo investicijų pritraukimui. Nauji metai dosnūs mokestinių naujovių ne tik gyventojams, bet ir verslo subjektams. Finansų ministerija skelbė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios verslui palankesni projektų įgyvendinimo reikalavimai, taikomi iš ES investicijų programos 2021-2027 m.
Anot ekspertų, būtent nuo vadovo priklauso, ar įmonė sugebės apsiginti ne tik nuo potencialių finansinių baudų, bet ir nuo kur kas skausmingesnių pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Taip pat skaitykite: Teismo prašymas slaugos klausimais
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
tags: #bylos #del #globos #licencijos #panaikinimo