Meno terapija yra psichoterapijos forma, kuri naudoja kūrybinį procesą emocijoms išreikšti ir suprasti. Tai gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims, kuriems gali būti sunku bendrauti ir išreikšti save žodžiais. Meno terapija suteikia alternatyvią priemonę jausmams, mintims ir patirtims išreikšti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Kas yra meno terapija?
Meno terapija (kartais vadinama kūrybine arba raiškos terapija) padeda žmonėms išreikšti ir suprasti savo emocijas per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą, užuot dalyvavus įprastuose psichoterapijos seansuose. Meno terapijos priemonės taikomos, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus: kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Svarbu ir tai, kad meno terapijai nereikalingas talentas ar pasiruošimas, mat su vaiku dirba profesionalas, gebantis suprasti komunikuojamus jausmus. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais.
Meno terapijos rūšys ir ką jos suteikia ASS turintiems asmenims
Dailės (dailės) terapija
Dailės terapija yra viena iš meno terapijos krypčių, integruojanti dailės ir psichologijos žinias. Tai būdas reikšti mintis, jausmus ir potyrius per piešimą, tapybą, lipdymą ar kitas meninės raiškos priemones, siekiant atrasti sveikesnį ir priimtinesnį gyvenimo būdą. Pagrindinis tikslas - saviraiška ir emocijų išreiškimas.
Emocijų išreiškimas: ASS turintiems asmenims dažnai sunku verbaliai išreikšti savo emocijas. Dailės terapija suteikia jiems galimybę tai padaryti per vizualinę ir taktilinę raišką. Bendravimo įgūdžių lavinimas: dailės terapijos užsiėmimai gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti bendravimo įgūdžius, nes jie gali bendrauti su terapeutu ir kitais dalyviais per kūrybinį procesą.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Vaikams meno terapija taip pat padeda praturtinti jutiminę patirtį, bendravimo įgūdžius, vaizduotę, smulkiąją motoriką, pažintinius gebėjimus. Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų.
Stiklo menas ir mozaikos
Viena dailės terapeutė, dirbanti su negalią turinčiais asmenimis, atrado stiklo medžiagą kaip naują ir įtraukiančią priemonę. Ji pradėjo kurti mozaikas su centro lankytojais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi, vėliau įtraukė asmenis, turinčius Dauno sindromą, kurių prastas regėjimas, yra kurčnebyliai. Visiems jiems kūryba naudojant stiklo medžiagą buvo nauja patirtis, kuri plėtė fizines galimybes, skatino saviraišką, kėlė savivertę.
Pastangos, kurias žmogus įdeda kurdamas mozaiką, padeda mažinti rankų spastiškumą, gerinti koordinaciją, stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus. Vienas iš užsiėmimų dalyvių kūrė mozaiką metus. Per šį laikotarpį jis ištarė pirmuosius savo žodžius, nors jam jau buvo beveik 30.
Supažindinimas su stiklu - labai individualus. Jis priklauso nuo užsiėmimo dalyvio fizinių ir kognityvinių gebėjimų. Kai kuriuos dalyvius supažindina lytėjimo būdu, kitiems pasakoja, kaip yra išgaunamas stiklas, spalva ar faktūra. Dažniausiai kuriama iš karpyto stiklo detalių, jei žmogus bijo susižeisti - iš gludinto. Daugumai stiklas asocijuojasi su pavojumi, nes gali įpjauti, bet po truputį visi išmoksta valdyti pirštus ir saugiai dirbti su stiklu. Per visą darbo patirtį nebuvo nė vieno, kuris būtų įsipjovęs.
Stiklo įvairovė, spalvų ir faktūrų gausa sudomina užsiėmimų dalyvius. Kai kuriems imponuoja ne pati medžiaga, o mozaikos technika. Suklijuoti tai, kas yra sudaužyta, - terapinis momentas, turintis išliekamąją vertę. Mozaikoje kiekviena detalė turi savo vietą, reikšmę.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Muzikos terapija
Muzikos terapija pasižymi dideliu emociniu poveikiu. Muzika gali padėti ASS turintiems asmenims išreikšti emocijas, lavinti bendravimo įgūdžius ir mažinti stresą.
Šokio-judesio terapija
Šokis ir judesys gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti motoriką, koordinaciją ir socialinius įgūdžius. Šokio-judesio terapija pasižymi holistiniu požiūriu, yra moksliškai pagrįsta ir tinkama autistiškų vaikų raidai spartinti. Šią judesiu išreikštą kalbą - galvos linktelėjimą, rankų ir kojyčių trynimą, pasikartojančius judesius - reikia pastebėti, suprasti ir pritaikyti bendravimui.
Dramos ir teatro terapija
Dramos terapija yra aktyvi ir patirtinė praktika, kurios metu dalyviams sudaromos sąlygos pasakoti savo istorijas, kelti tikslus ir spręsti problemas, stiprinti tarpusavio santykių įgūdžius, reikšti jausmus ar pasiekti katarsį. Teatro terapijos metu vaikai keičiasi vaidmenimis, improvizuoja, išgyvena problemiškas realaus gyvenimo situacijas, sapnus.
Realiame gyvenime visi veikiame ir esame aktyvūs kiekvieną dieną. Dramos terapijos užsiėmimuose kiekvienas asmuo gali veikti, būti aktyvus ar pasyvus, dalyvauti grupės sesijose jam tinkančiu lygiu. Dramos terapijoje nėra ir negali būti tinkamo ar netinkamo atlikimo standarto, nėra kritiko.
Sensorinė integracija ir emocinis reguliavimas
Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims integruoti sensorinę informaciją. Daugelis ASS turinčių asmenų turi sensorinių apdorojimo sunkumų, todėl jiems sunku apdoroti informaciją iš savo aplinkos. Meno terapija gali padėti jiems susidoroti su šiais sunkumais, suteikiant galimybę tyrinėti ir integruoti sensorinę informaciją saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Meno terapija suteikia galimybę išreikšti ir apdoroti emocijas saugiu ir konstruktyviu būdu. ASS turintys asmenys dažnai patiria sunkumų reguliuojant savo emocijas, todėl gali kilti pykčio protrūkių, nerimo ar depresijos. Meno terapija padeda sumažinti stresą ir nerimą, leidžia patirti laimės jausmą kuriant.
Socialinių įgūdžių ugdymas ir savivertė
Socialiniai įgūdžiai: Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims ugdyti socialinius įgūdžius. Grupinės meno terapijos užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti su kitais, dirbti kartu ir dalintis idėjomis. Tai gali padėti jiems išmokti socialinių normų, bendravimo įgūdžių ir empatijos.
Savivertė ir pasitikėjimas savimi: Sukūrus kažką gražaus ir prasmingo, jie gali pajusti pasiekimo jausmą ir didžiuotis savo darbu. Tai gali padėti jiems jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir labiau vertinamiems.
Kaip pradėti meno terapiją ASS turintiems vaikams?
Jei norite pradėti meno terapiją savo vaikui ar sau, svarbu rasti kvalifikuotą ir patyrusį meno terapeutą, kuris specializuojasi dirbant su ASS turinčiais asmenimis. Meno terapeutas gali įvertinti jūsų individualius poreikius ir sukurti individualų gydymo planą, kuris padės jums pasiekti savo tikslus.
Meno terapijos užsiėmimus veda kvalifikuoti specialistai: psichologai, dailės terapeutai, muzikos terapeutai, šokio-judesio terapeutai arba dramos terapeutai. Terapeutas dramos terapijos grupėje kiekvienam asmeniui padeda rasti jam tinkantį saugų veiklos būdą.
Praktiniai patarimai integruoti meną į kasdienybę
- Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai. Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas - jūsų tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę.
- Sukurkite kūrybai palankią aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta.
- Ant molberto paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kai jis jaučiasi piktas ar liūdnas, tegul tai tampa jo arba jos įpročiu.
- Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai: pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu) arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų.
- Naudokite paprastas technikas namuose: izoterapija (piešimo technikos), žaidimas su smėliu (smėliadėžė), lėlių terapija ar mandalos piešimas su refleksija.
Namų pratimų pavyzdžiai ir technikos
Izoterapija (piešimo technikos) yra klasikinės meno terapijos kryptis. Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų. Pasirūpinkite įvairiomis priemonėmis: spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis, flomasteriais, guašu, popieriaus atsargomis. Sudarykite emocijų, kurias gali jausti žmogus, sąrašą.
Žaidimas su smėliu - pacientui siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją. Figūros turi būti įvairios, apimti skirtingas objektų grupes: žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, simbolines figūras ir pan. Šis būdas apima meno ir žaidimų terapijas. Ką vaikui reiškia šis žaislas? Tai tarytum tarpininkas tarp jo ir suaugusiųjų pasaulio.
Lėlių terapija: lėlės su pirštuotomis rankomis ir pirštinaitėmis tiks mažiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vyresniems patiks marionetės. Kai jau esate pasiruošę, galima žaisti, modeliuoti situacijas: „supažindinkite“ lėlę su šeimos nariais, tegul ji „papasakoja“ apie save - vaikas gali išreikšti netikėtas emocijas ir mintis.
Tyrimų ir praktikos įžvalgos
Tyrimais įrodyta, kad meno terapija mažina įtampą, buvimo ligoninėje trukmę, padeda kontroliuoti skausmą, pagerina nuotaiką, gerina tarpusavio bendravimą ir stiprina viltį sveikti. Užsiėmimuose galima geriau pažinti bei suprasti save - savo mintis, jausmus bei elgesį, kurie svarbūs ir gali padėti ramiau jaustis.
Prof. A. Tomatisas apskaičiavo, kad taikant neurosensorinę stimuliaciją autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupei, gyvenimo kokybė pagerėja apie 60 proc. Maždaug pusei vaikų, atliepiančių į neurosensorinės stimuliacijos teikiamą naudą, teigiama reakcija pasireiškia gana greitai. Panašu, kad intensyvesnis ir ilgesnis mamos balso taikymas pagerina sėkmės rodiklį 80 proc.
Instituciniuose taikymuose rezultatai rodo, kad didžioji dauguma žmonių į terapiją reagavo teigiamai: 20 proc. vaikų po terapijos buvo identifikuoti kaip „normalūs“, 60 proc. vaikų gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo, o kiti 20 proc. padarė pažangą tik tam tikrose srityse. Visais atvejais gydymo taikymas kuo ankstesniame amžiuje daro didelę įtaką galutiniam rezultatui.
Praktinė organizacija: kaip vyksta meno terapija
Meno terapija - tai dažnai 10 užsiėmimų ciklas. Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė dažnai yra apie 2 val. Užsiėmimas vyksta pagal iš anksto parengtą planą, kuomet pateikiamos užduotys, relaksacijos pratimai, tačiau paliekama laiko ir laisvam jausmų, minčių, įspūdžių bei patirčių aptarimui.
Kiekvienas dalyvis pats nusprendžia, kiek atsiskleisti, kiek papasakoti apie save užsiėmimų metu, tačiau svarbu, kiek įmanoma, išsakyti savo mintis ir jausmus, pasidalinti prisiminimais, išgyvenimais. Svarbi meno terapijos fazė - grįžtamasis ryšys arba išsipasakojimas, kuomet analizuojami sukurti kūriniai, stengiamasi atsiverti.
Kiti pastebimi privalumai ir plačios taikymo galimybės
Meno terapija naudinga įvairaus amžiaus žmonėms, nebūtinai sergantiems ar susidūrusiems su gyvenimo problemomis: ligomis, netektimis, stresu. Ši terapija gali būti laisvalaikio praleidimas, ir galimybė įveikti vienišumą bei izoliaciją, išmokti atviriau reikšti jausmus, įgauti pasitikėjimo savimi ir stiprybės.
Meno terapijos metodai apjungia du terapinius modelius - vienas yra grįstas dialogu (nuo viršaus į apačią), ir kitas - grįstas kūnu (nuo apačios į viršų). Meno terapijos metodai apjungia abu šiuos modelius. Meno terapija yra ir dvasinė praktika, nes meno terapijos metodai leidžia mums susijungti su mūsų vidine išmintimi, padeda tapti labiau sąmoningais ir patirti tai, kas yra gyva šiuo metu mumyse.
Rekomendacijos specialistams ir tėvams
- Rinkitės kvalifikuotus specialistus, turinčius patirties dirbant su ASS turinčiais asmenimis.
- Individualizuokite priemones ir metodus atsižvelgiant į sensorinius poreikius ir fizines galimybes.
- Derinkite menines priemones su kineziterapija ir ergoterapija, kai tik reikia, kaip daro specialistai centre „Korys“.
- Skatinkite refleksiją: padėkite vaikui (ar suaugusiajam) verbalizuoti savo kūrybą, kai tai įmanoma.
- Integruokite meną į kasdienybę: net trumpas kasdienis kūrybinis laikas duoda poveikį emocijoms ir ryšiui su artimaisiais.
Trumpa lentelė: pagrindinės meno terapijos rūšys ir nauda ASS turintiems asmenims
| Meno terapijos rūšis | Pagrindinė nauda ASS turintiems asmenims |
|---|---|
| Dailės terapija | Emocijų išraiška, jutiminė patirtis, motorikos lavinimas |
| Stiklo menas / mozaika | Motorikos koordinacijos gerinimas, savivertės stiprinimas, sensorinė stimuliacija |
| Muzikos terapija | Emocinis išlaisvėjimas, bendravimo įgūdžiai, streso mažinimas |
| Šokio-judesio terapija | Motorika, ritmas, socialinė sąveika, neverbalinė komunikacija |
| Dramos / teatro terapija | Rolės pažinimas, bendradarbiavimas, emocijų atpažinimas ir raiška |
Meno terapija yra veiksminga priemonė, galinti padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims išreikšti save, pagerinti socialinius įgūdžius, reguliuoti emocijas ir pagerinti savivertę. Pasitelkiant paprasčiausią apibrėžimą meno terapija, tai yra būdas geriau pažinti save per meną ar meninę saviraišką.