Lietuvos miškai užima svarbią vietą šalies ekosistemoje ir ekonomikoje. Todėl svarbu užtikrinti jų apsaugą, atkūrimą ir racionalų naudojimą. Šiame straipsnyje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kompensacijos už tai ir paramos galimybės miško savininkams.
Lietuvos miškingumo žemėlapis
Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis: teisinis reglamentavimas
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį, miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tam tikrais atvejais, kurie numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Tai apima:
- Buvusių sodybų atstatymą privačioje miško žemėje.
- Statybą ar teritorijų formavimą II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, jei tai numatyta planavimo dokumentuose.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1-6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.
Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti piniginę kompensaciją į valstybės biudžetą. Šią kompensaciją sudaro:
- Kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis.
- Jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos.
- Prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose - ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas.
Sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Parama miško savininkams
Šiuo metu miško valdytojai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Paramos gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Paraiškos priimamos nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo kvietimo pradžios, t.y. iki 2026 m. kovo 16 d.
Paramos teikimo sąlygos:
- Pareiškėjai privalo mišką įveisti per 2 artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m.
- Būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų įgyvendinimo taisyklių nuostatas, patvirtintą atsakingos institucijos.
- Želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių.
Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos.
Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius - 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.
Miško registracija ir įteisinimas
Inventorizavus mišką, jis registruojamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir jam taikomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai, tačiau žemės plotai, kurie dar tik apauga mišku (medžių savaiminukų vidutinis amžius - iki 20 m.), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre gali būti registruojami tik žemės savininkui pageidaujant.
Žemės savininkas, pageidaujantis mišku apaugantį plotą įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip mišką, Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti šiuos dokumentus:
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
- Prašymą Valstybinei miškų tarnybai patvirtinti inventorizacijos duomenis.
- Prašymą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centras) įrašyti medžiais apaugusį plotą į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.
- Žemės sklypo, kuriame yra pageidaujamas įrašyti medžiais apaugęs plotas, planą.
- Medžiais apaugusio ploto inventorizacijos duomenis (jei inventorizacija atlikta žemės savininko iniciatyva).
Įrašius mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ne vėliau kaip per du metus turi būti patikslinti žemės sklypo duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, už miško žemę mokesčių mokėti nereikia.
Kompensacija už medžių savaiminukų inventorizaciją
Aplinkos ministerija skiria vienkartinę lėšų sumą medžių savaiminukais apaugusios žemės sklypų inventorizacijos darbų atlikimo išlaidoms apmokėti. Dėl šios kompensacijos į Valstybinę miškų tarnybą gali kreiptis žemės savininkai ir valdytojai, kurie savo lėšomis atliko medžių savaiminukų inventorizaciją ir inventorizacijos duomenis bei dokumentus nustatyta tvarka pateikė Valstybinei miškų tarnybai.
Svarbu pažymėti, kad miškai (miško žemė) įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, turi būti saugomi, tvarkomi, atkuriami ir naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimais.
Miško veisimas - svarbus žingsnis atkuriant gamtą
tags: #kompensacija #uz #zeme #misku