Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos BNS pateiktais duomenimis, pertvarka vyksta maždaug penktadalyje - 25 iš 93 Lietuvoje veikusių vaikų globos namų. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išties norėtų pasidžiaugti sparčiai vykdoma pertvarka, kai aktyviai dirba visos savivaldybės. Džiugina Kauno miesto jau keletą metų vykdoma vaikų globos politika - prioritetu teikiant paslaugas šeimoje, pas budinčius globotojus ir pertvarkant stacionarius vaikų globos namus. O taip pat sveikintinas Vilniaus miesto aktyvumas: liepos mėnesio duomenimis, Vilniuje išformuojami jau tretieji iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų“, - rašoma ministerijos atsakyme. Šiuo metu visoje Lietuvoje į 84 bendruomeninius globos namus - namus ir butus - perkelta 490 vaikų. Stacionariuose globos namuose vis dar gyvena 2,3 tūkst. vaikų.
Deinstitucionalizacija Kaune ir kitose savivaldybėse
Kauno savivaldybė skelbia, kad baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, šiuo metu 79 vaikai gyvena 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste. Tarp jų - 20 vaikų su negalia. „Atsikratėme gniuždančio sovietinio palikimo, kuomet be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose. Nuo šios savaitės visi vaikai gyvena jaukiuose butuose. Tokia aplinka kur kas artimesnė įprastiems namams. Tikiu ir tikiuosi, kad kaimynai šalia jų apsigyvenusius vaikus sutiks svetingai, o jie galiausiai atsidurs rūpestingose globėjų šeimose. Kauniečiams niekada netrūko tarpusavio supratimo ir palaikymo. Jo ypač reikia dabar, nes tai yra mūsų visų vaikai“, - pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pirmieji gyventojai į tris butus įsikėlė 2016 metų gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti „Atžalyno“ globos namai Partizanų gatvėje. Iki šių metų rugpjūčio nebeliko gyventojų ir Panemunėje veikusiuose Kauno savivaldybės globos namuose. Pasak savivaldybės, būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos apstatyti. Visus būstus Kauno savivaldybė surado, iš pagrindų atnaujino bei vaikų poreikiams pritaikė miesto lėšomis. Visose patalpose ištisą parą dirbs socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus - iki šešių vaikų.
Naujosios globos formos Kaune
Padedami suaugusiųjų, paaugliai mokysis namų ruošos darbų, tvarkys savo gyvenamąją aplinką, ruoš valgį ir rūpinsis maisto produktais bei kitais būtinais pirkiniais. Dėmesys konvertuojamas iš didelių įstaigų į mažesnes šeimynas ir butus. 42 vaikų persikėlė į 7 naujai suremontuotus butus, kurių interjerą nulėmė pačių naujakurių pageidavimai. Naujakuriai suskirstyti pagal giminystės ryšius ir netoliese lankomas mokyklas. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus - du socialiniai darbuotojai, pora padėjėjų dienos metu ir tiek pat naktinių. Vaikai gyvena kambariuose po du, drauge gyvena broliai ir seserys. Kauno meras tikisi, kad iki 2020-ųjų Kaune visai neliks vaikų globos namų.
Ant „Atžalyno“ durų dabar kabo iškalbinga lentelė „Uždaryta“. 42 auklėtiniai gyvena naujuose butuose, Kaunas tęsia permainas atsisakydamas savivaldybės žinioje buvusios globos įstaigos. Vaikai padėjo kurti namų jaukumą, išreikšdami pageidavimus, kuriuos svajoja įgyvendinti. Apsigyvenę su broliais ir seserimis, naujakuriai atrado daugiau motyvacijos mokytis. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus - du socialiniai darbuotojai, pora padėjėjų dienos metu ir tiek pat naktinių. Vaikai aktyviai prisideda prie namų ruošos darbų, gamina valgyti, skalbiasi, tvarkosi kambarius.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Istorinė įžanga: iš prieglobsčio į šeimą
Vaikų globos istorija Lietuvoje prasidėjo XVIII a., kai vadinamosios prieglaudos ir kūdikių namai pradėjo kurtis. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą, 1791 m. Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų. XIX a. labdaros draugijos plėtojo veiklą Lietuvoje ir rūpinosi beglobiais vaikais. 1940-1941 m. sovietinė okupacija įtvirtino nacionalizaciją, o vaikų globos institucijos buvo suvalstybintos, dažnai pertvarkytos į vaikų namus.
Nuo 2014 m. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaujamas planas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų“ siekia mažinti institucines globos formas. 2015 m. atrinktos 26 bandomosios globos įstaigos; plėtojamas modelis, kai vaikai gyvena šeimose, bendruomenėse arba mažose globos įstaigose. Tai sudaro deinstitucionalizacijos pagrindą Lietuvoje, įtraukiant ne tik vaikų globą, bet ir pagalbą suaugusiems su negalia.
Atžalyno palikimas ir naujos galimybės
„Atžalynas“ - Kauno miesto globos namai Nr. X, veikiantys nuo 1944 m. ir turėję ilgametę sovietinę patirtį. 2017 m. jie buvo uždaryti kaip tradiciniai globos namai, o 42 buvusieji globotiniai persikėlė į 7 naujai suremontuotus butus. Kaunas tęsia pertvarką link šeimynų ir butų, o „Atžalyno“ istorija primena, kad kiekvienas vaikas turi galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vaikai dabar mokosi namų ruošos įgūdžių, dalyvauja bendruomenės veiklose, o globėjai ir socialiniai darbuotojai užtikrina jų saugumą ir gerovę.
Trakų globos ir socialinių paslaugų centras: istorija ir šiandiena
Trakų globos ir socialinių paslaugų centras įkurtas 1997 m. projektų ir partnerystės dėka. Centro veikla apima socialines paslaugas, integralios pagalbos namuose teikimą, transporto paslaugas, techninės pagalbos priemones bei konsultacijas. Šio centro paslaugos teikiamos Trakų rajono savivaldybės gyventojams, kurie dėl amžiaus, negalios ar socialinių problemų negali savarankiškai rūpintis savo gyvenimu. Centre dirba kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai ir slaugytojai.
Centro plėtra paskatino diegti integralią pagalbą namuose, kuri leidžia gyventojams išvengti stacionarių paslaugų bei išlaikyti darbą ir socialinius ryšius. 2019 metais čia dirbo 74 darbuotojai, vidutinis jų darbo stažas - apie 15 metų, o socialiniai darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą. Centre nuolat organizuojami mokymai, o studentai atlieka praktiką socialiniame darbe.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šeimyninės globos formos ir jų reikšmė
Deinstitucionalizacijos kontekste ypač svarbu skirti dėmesį šeimynoms ir butams. Šeimynos suteikia vaikams galimybę augti mažose, artimose šeimynose, kur globėjai vykdo tėvų vaidmenį, moko socialinių įgūdžių ir padeda pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Gyvenimas butuose suteikia daugiau autonomijos ir praktinių įgūdžių buičiai. Šeimynose paprastai gyvena iki 8 vaikų su globėjais, o kiekvienai šeimynai skiriama speciali komanda: du socialiniai darbuotojai, du padėjėjai dienos metu ir du padėjėjai naktimis.
Kauno mieste jau sukurti atitinkami gyvenamieji blokai, kur vaikams suteikiami jų tikrieji namų pojūčiai. Vaikai žino, kad jie yra bendruomenės dalis ir turi teisę į kokybišką švietimą, medicininę pagalbą bei socialinę apsaugą. Transformacija iš didelių į institucinius globos namus į mažesnes globos formas reikalauja laiko, investicijų ir nuoseklios politinės valios, bet laukiamas rezultatas - vaikai, augantys šeimoje ir bendruomenėje.
Kodėl svarbi ši reformos kryptis
Institucinė globa laikoma žalinga vaikų raidai: ji riboja savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir galimybes integruotis į visuomenę. Pabaigus reformą, tikimasi, kad Lietuvoje liks vis mažiau vaikų institucinėse globos įstaigose ir daugiau - šeimose bei bendruomenėse. Kauno ir kitų miestų patirtys rodo, kad investicijos į mažesnes globos formas atsiperka per vaikų gerovę ir jų pasiruošimą savarankiškam gyvenimui.
Įžvalgos ir ateities vizijos
Ministerijų ir savivaldybių planuose - tęsti pertvarką per kelis etapus, siekiant, kad institucinės globos įstaigos liktų tik būtinybės atvejais. Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia - sukurti aplinką, kurioje vaikas augtų panašiai į namų aplinką: su nuolatiniais globėjais, mažuose būstuose ir bendruomenėse. Iš tose nuostatos kyla tikslas - didinti įvaikinimo, globos ir paramos šeimoms galimybes, užtikrinant kokybišką išsilavinimą ir medicininę pagalbą.
| Įstaiga | Tipas | Gyventojų skaičius | Šiandienos užduotis |
|---|---|---|---|
| Atžalynas (Kaunas) | Tradiciniai globos namai | 42 | Uždaryta; persikėlimas į butus |
| Kauno miesto globos namai | Globos namai | nešalinama | Atlantijos pertvarka į mažesnes globos formas |
| Trakų globos ir socialinių paslaugų centras | Centras teikiantis socialines paslaugas | nepriklauso | Integrali pagalba namuose visiems rajonui |
Metaduomenų dalies dalys: 2024-2025 metais įtrauktos iniciatyvos iš Utenos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių rodo aktyvų deinstitucionalizacijos įgyvendinimą per kurimą bendruomeninėse globos namuose ir namuose teikiamas paslaugas.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose