Vilniuje įsikūręs restoranas „Pirmas blynas“ garsėja ne tik skaniais blynais, bet ir savo socialine misija - padėti žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką. Ši iniciatyva ne tik suteikia darbo galimybes, bet ir keičia visuomenės požiūrį į negalią turinčius asmenis, įrodydama, kad jie gali būti profesionalūs ir savarankiški rinkos dalyviai.
Socialinio verslo, blyninės „Pirmas blynas” įkūrėjas Timas van Wijkas (29), kartu su kolektyvu, šiemet sulaukė įvertinimo už savo socialinę misiją. Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose blyninė pelnė įveiktos kliūties apdovanojimą. Šis apdovanojimas skiriamas už fizinės, kultūrinės, socialinės ar kitokios kliūties įveikimą, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje. Metus veikiantis verslas ir jo vadovas Timas buvo pastebėti už proto negalią turinčių žmonių įdarbinimą bei įtraukimą į darbo rinką.
Užgavėnės - iššūkis ir galimybė
Restorano įkūrėjas, olandas Tim van Wijk, Lietuvoje gyvenantis jau beveik dešimtmetį, prisipažįsta, kad iki atidarant „Pirmą blyną“ nieko nežinojo apie Užgavėnių tradiciją valgyti blynus. Tačiau dabar ši šventė restoranui yra itin svarbi.
„Užgavėnės įneša daug gyvybės“, - teigia T. van Wijk. Padidėjęs klientų srautas ir dideli užsakymai į biurus ne tik džiugina darbuotojus, bet ir leidžia įmonėms prisidėti prie socialinės misijos. Tokie klientai kaip „Nasdaq Baltic“, „Caverion“ ir „Laisva linija“ jau ne vienerius metus renkasi „Pirmą blyną“ Užgavėnėms, o šiemet restoranas sulaukė ypač didelio užsakymo iš „Maxima“ prekybos tinklo.
Taip pat skaitykite: Parama pirmo slaugos lygio gavėjams
T. van Wijk pabrėžia, kad toks iššūkis suvienija komandą ir suteikia darbuotojams naujų emocijų bei galimybę išmokti naujų dalykų. Intensyvus darbas per naktį, kepant, pakuojant ir išvežiojant blynus, tampa savotišku komandos formavimo momentu. Visi dirba kartu, juokauja ir jaučiasi atsakingi už savo užduotį. Panaši atmosfera vyrauja ir ruošiant kalėdinių dovanų užsakymus, kai restoranas uždaromas kelioms savaitėms ir visi kartu dirba kaip viena didelė komanda.
„Dirbame per naktį, kad klientai ryte gautų šviežius blynus - kepame, pakuojame, išvežiojame. Tai tampa savotišku komandos formavimo momentu - visi dirba kartu, juokauja, nėra nei geresnių, nei greitesnių, kiekvienas atsakingas už savo užduotį. Panaši atmosfera būna ir ruošiant kalėdinių dovanų užsakymus - uždarome restoraną kelioms savaitėms ir visi kartu dirbame kaip viena didelė komanda. Tai sukuria ypatingą jausmą“, - sako T. van Wijk.
Socialinė misija, paremta kokybe
„Pirmojo blyno“ komandoje dirba 12 nuolatinių darbuotojų, iš kurių 8 turi negalią. Restorane taip pat lankosi 15 negalią turinčių praktikantų, kurie mokosi įvairių įgūdžių, kad galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. Tačiau T. „Norime, kad klientai grįžtų ne dėl to, jog mes esame socialiai atsakingas verslas, o dėl to, kad mūsų blynai yra skanūs ir kokybiški“, - sako T. van Wijk. Jo tikslas - įrodyti, kad žmonės su negalia gali dirbti profesionaliai ir gaminti puikų maistą.
„Norime, kad klientai grįžtų ne dėl to, jog mes esame socialiai atsakingas verslas, o dėl to, kad mūsų blynai yra skanūs ir kokybiški. Jei maistas būtų prastas, mūsų socialinė misija netektų prasmės. Mūsų tikslas - įrodyti, kad žmonės su negalia gali dirbti profesionaliai ir gaminti puikų maistą“, - kalba pašnekovas.
„Pirmas blynas“ išsiskiria tuo, kad tik penktadalį įmonės pajamų sudaro subsidijos, o likusią dalį uždirba pats restoranas. T. van Wijk teigia, kad jų veiklos modelis yra realus verslas, o ne tik socialinė iniciatyva. Jei visos subsidijos dingtų, jie sugebėtų išsilaikyti, o didelių klientų užsakymai leidžia toliau augti ir plėstis. Tai įrodo, kad žmonės su negalia gali būti stiprūs ir savarankiški rinkos dalyviai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
„Mūsų veiklos modelis yra realus verslas, o ne tik socialinė iniciatyva. Jei visos subsidijos dingtų, mes sugebėtumėm išsilaikyti, o didelių klientų užsakymai leidžia mums toliau augti ir plėstis. Dėl to esame save išlaikantis verslas, kuriame žmonės su negalia gali įrodyti, kad yra stiprūs ir savarankiški rinkos dalyviai“, - teigia „Pirmo blyno“ įkūrėjas ir vadovas.
Tarptautinis pripažinimas
Dėl tokio save išlaikančio socialinio veiklos modelio „Pirmas blynas“ laimėjo tarptautinį „The Zero Project“ apdovanojimą ir buvo pakviestas pasidalinti savo patirtimi konferencijoje Vienoje. Ši prestižinė konferencija, vykstanti Jungtinių Tautų būstinėje, suburia inovatyvias socialines organizacijas iš viso pasaulio, kad pasidalintų gerosiomis praktikomis apie žmonių su negalia įtrauktį ir lygybės užtikrinimą.
T. van Wijk didžiuojasi, kad „Zero Project“ pripažino jų modelį, kai socialinis verslas veikia kaip įprasta konkurencinga įmonė. Jis tikisi, kad tai ne tik padės jiems augti, bet ir paskatins daugiau įmonių galvoti apie socialinio verslo modelį kaip realią alternatyvą tradiciniam verslui.
„Kaip tik po Užgavėnių vyksiu į šią konferenciją pasidalinti patirtimi. Labai tuo didžiuojuosi. „Zero Project“ siekia sukurti pasaulį be barjerų, o mūsų modelis, kai socialinis verslas veikia kaip įprasta konkurencinga įmonė, buvo pripažintas išskirtiniu. Tai didelis žingsnis į priekį ne tik mums, bet ir visam regionui, nes tai, ką darome, Baltijos šalyse dar nėra plačiai paplitę. Tikimės, kad tai ne tik padės mums augti, bet ir paskatins daugiau įmonių galvoti apie socialinio verslo modelį kaip realią, konkurencingą alternatyvą tradiciniam verslui“, - teigia T. van Wijk.
„Pirmas blynas“ - daugiau nei restoranas
„Pirmas blynas“ - pirmasis restoranas Lietuvoje, kuriame žmonės su negalia dirba kaip padavėjai ir kaip pagalbiniai darbuotojai virtuvėje. „Pirmas blynas“ yra ne tik vieta, kur galima skaniai pavalgyti, bet ir erdvė, kurioje žmonės su negalia gali įgyti darbo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir integruotis į visuomenę. Viena iš darbuotojų, Ernesta, besimokanti darbinių įgūdžių blyninėje, šypsosi: „Patinka bendrauti, pasaka.“ Jai pritaria kolegė Birutė, kuriai smagu valyti stalus ir priimti užsakymus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pavadinimas „Pirmas blynas“ buvo pasirinktas todėl, kad jame gaminami blynai, o ši socialinio restorano forma yra nauja Lietuvai. Be to, daugumai darbuotojų tai taip pat bus jų pirmoji darbo vieta.
„Savo restorane mes siekiame trijų tikslų: sukurti šaunią darbo vietą savo darbuotojams, sukurti atmosferą, kurioje visi be išimties klientai jaustųsi laukiami, ir teigiamai keisti visuomenės požiūrį į žmones su negalia“, - ketinimus atskleidžia „Pirmo blyno“ įkūrėjas.
„Pirmame blyne“ siūlomos trys skirtingos įdarbinimo galimybės:
- Keturiems darbuotojams pasiūlyta įprasta darbo sutartis su darbo užmokesčiu.
- Siūlomos stažuotės tiems, kurie nori sužinoti, ką jie nori veikti ir kas jiems geriausiai sekasi. Kartu su socialine įdarbinimo agentūra VšĮ „SOPA“ bus ugdomi darbo įgūdžiai, fiksuojamos individualios savybės ir pažanga. Pasibaigus stažuotės laikotarpiui, bus aiškus darbuotojo bendras įvaizdis, o „SOPA“ stengsis surasti įmonę, kurioje konkretus darbuotojas galėtų dirbti. Šis kelias suteikia galimybę žmonėms susirasti darbą.
- Nuo trečiadienio iki šeštadienio bus suteikiama darbo vieta „klientams“ iš dienos centro Vilniuje. Centras nori pasiūlyti savo „lankytojus“ (pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jie juos vadina klientais), kad suteiktų tikrą darbo patirtį, kad jie galėtų išmokti naujų įgūdžių. Šios organizacijos „darbo treneris“ dirbs nuo trečiadienio iki penktadienio.
T. van Wijkas džiaugiasi, kad jo restoranas turi ne tik kulinarinę, bet ir socialinę misiją: „Norime ir visus nustebinti savo ypatingais blynais, ir parodyti, kad kiekvienas visuomenės narys gali jai kažką duoti. Jau viršijome visus savo lūkesčius, sulaukėme daug žiniasklaidos dėmesio. Tai reiškia, kad daug kas apie mus išgirdo ir gali priprasti prie minties, kad dirbti gali kiekvienas. Sulaukėme ir skambučių iš kitų miestų, kurie kvietė atvykti ir pas juos. Buvo ir tokių lankytojų, kurie keliavo daugiau nei tris valandas vien tam, kad pas mus papietautų.“
Dauguma restorano lankytojų, sako įkūrėjas, stengiasi su darbuotojais užmegzti ryšį. „Labai norėčiau pagirti ir pačius restorano lankytojus. Tas bendravimas mums kelia didelį džiaugsmą ir manau, kad tai viena priežasčių, kodėl mums sekasi. Tiesa, manau, kad šiek tiek nuvertinau tai, kiek pastangų reikalauja toks darbas. Galbūt taip yra todėl, kad mūsų komanda labai maža“, - teigia olandas.
Socialinis verslas - realybė Lietuvoje
„Pirmas blynas“ yra puikus pavyzdys, kaip socialinis verslas gali sėkmingai veikti Lietuvoje. Ši iniciatyva ne tik suteikia darbo galimybes žmonėms su negalia, bet ir keičia visuomenės požiūrį į juos, įrodydama, kad jie gali būti vertingi ir produktyvūs visuomenės nariai.
T. van Wijk teigia, kad svarbiausia - darbą pritaikyti žmogui, tuomet negalia neturi reikšmės. Jis džiaugiasi, galėdamas keisti neigiamus visuomenės stereotipus neįgaliųjų atžvilgiu, įrodydamas, kad ir neįgalūs žmonės gali virti, tvarkyti, aptarnauti.
Nusprendęs pradėti socialinį verslą, jo įkūrėjas pasamdė darbuotojus su negalia ir sako, kad lankytojai reaguoja puikiai, o didžiausias pasiekimas tas, kad kai kurių nuomonę apie neįgaliuosius pavyko ir pakeisti.
Jo restorane taip pat dirba protinę negalią turintys darbuotojai. Tokia iniciatyva olandas siekia parodyti, kad dirbti gali bet kas. Tiesa, nors daugelis restorano lankytojų apie socialinę misiją prieš ateidami jau būna girdėję, pasitaiko ir tokių, kuriems aptarnaujantis personalas tampa staigmena.
„Atėjo žmonių, kurie nežinojo, kokie darbuotojai dirba mūsų restorane, ir iš pradžių norėjo išeiti. Tačiau, laimei, jie pasiliko ir pavalgę mums dėkojo girdami ir maistą, ir puikų aptarnavimą - buvo apstulbinti to, kaip puikiai visi dirba. Tokie žmonės ir yra mūsų siekiamybė - žmonės, kurie atėję iš pradžių turi abejonių, bet išeina maloniai nustebę“, - sako olandas.
Jis tikina, kad paprastai darbdaviai ieško geriausiai savo darbą išmanančių specialistų, o jam buvo svarbiau pirma pažinti būsimus darbuotojus.
„Mes darbuotojams neturėjome reikalavimų. Tiesiog pakvietėme dirbti ir pasakėme, kad rasime kažką, kas tam žmogui geriausiai tinka. Išbandėme jų galimybes pirmą darbo savaitę ir buvome maloniai nustebę. Kai kuriems geriausiai sekėsi dirbti su kasos aparatu, kitiems - aptarnauti prie staliukų ar paaiškinti meniu. Kai kuriems labai patiko plauti indus, nes tai ramesnė restorano vieta. Įdomu tai, kad be didelės atrankos radome puikų darbą kiekvienam“, - džiaugiasi T. van Wijkas.
Nuo restorano atidarymo iki dabar jo darbuotojai išmoko komunikuoti, planuoti savo dieną ir darbo specifikos, teigia įkūrėjas. „Kai kurie net namuose treniravosi, kaip patiekti kavą ar patiekalus, padengti stalus ar paaiškinti meniu. Tai įrodo, kad negalią turintys žmonės yra motyvuoti ir nori dirbti“, - priduria jis.
Dabar restorane „Pirmas blynas“ dirba trys darbuotojai su negalia ir dar du praktikantai. Jiems visiems tai - pirmasis darbas, o T. van Wijkas džiaugiasi, kad darbo dieną visi užbaigia labai laimingi. „Pirmą kartą gyvenime jie gali kažką nusipirkti už pinigus, kuriuos užsidirbo patys“, - su šypsena sako jis.
Ateities planai
„Pirmas blynas“ planuoja toliau plėsti savo veiklą ir ieškoti naujų būdų, kaip padėti žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką.
Pasak jo, didžiausias iššūkis - senos planetariumo patalpos: „Mūsų pastatas ganėtinai senas ir per šiuos tris mėnesius jau teko nemažai remontuoti. Didžiausia problema buvo ta, kad pačioje pradžioje nebuvo normalios šildymo sistemos, todėl turėjome pasidaryti žemesnes lubas ir pagaliau restorane iš tiesų šilta.“
Norėdamas kuo daugiau žmonių pripratinti prie minties, kad negalią turintys žmonės gali būti puikūs darbuotojai, T. van Wijkas restorane organizuoja ir įvairius edukacinius užsiėmimus, o visai netrukus lankytojams pasiūlys sudalyvauti netikėtoje akcijoje.
„Sausio 22-26 dienomis organizuojame eksperimentą, kuris vadinsis „Kiek tau tai verta?“. Tą savaitę mūsų meniu neturės jokių kainų. Kviečiame žmones ateiti, paragauti blynų ir sumokėti tiek, kiek jiems atrodo verta patirtis mūsų restorane.
Žinome, kad daugelis žmonių tikrai vertina mūsų socialinę misiją ir nors kainos mūsų restorane nėra labai aukštos kai kuriems žmonėms, yra ir tokių, kurie neturi finansinių galimybių pas mus apsilankyti, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės, ar daugiavaikės šeimos. Norime, kad jie galėtų apsilankyti ir sumokėti tiek, kiek jiems leidžia galimybės“, - sako T. van Wijkas.
„Kai kurie gali duoti šiek tiek mažiau, nei būtų nurodyta įprastame meniu, tačiau pasitikime žmonėmis, nes jie vertina socialinę misiją.