Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (toliau - Konvencija) - tai tarptautinės teisės dokumentas, priimtas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke. Konvencija įpareigoja valstybes užtikrinti neįgaliųjų teises ir laisves. Konvencija įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d., kartu įsigaliojo ir Konvencijos fakultatyvinis protokolas, kai prie Konvencijos prisijungė 20 valstybių.
Konvencija siekiama skatinti, apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje nustatyta, kad neįgaliaisiais laikomi visi asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.
Svarbu paminėti, kad Konvencija nesukuria naujų teisių. Ji tik aiškiai išdėsto, kokie reikalavimai taikomi, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teisėmis oriai ir be diskriminacijos. Konvencijoje atskirai minimi neįgalūs vaikai, neįgalios moterys ir mergaitės bei įvairios diskriminacijos formos. Pabrėžiama visuomenės švietimo kovojant su stereotipais, prietarais ir ydinga praktika, susijusia su neįgaliaisiais (įskaitant dėl lyties ir amžiaus), svarba.
Valstybių Įsipareigojimai Pagal Konvenciją
Valstybės įsipareigoja priimti Konvencijos įgyvendinimui skirtus bei panaikinti ar pakeisti neįgaliuosius diskriminuojančius įstatymus, įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valdžios institucijose, kitose įstaigose, užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą ir į ją atsižvelgti visuose valstybės lygmenyse (politikoje, politinėse programose). Numatyta valstybių pareiga stebėti, kad asmenys ar privačios įmonės nediskriminuotų asmenų dėl negalios, remti asmenis ir įmones, kuriančius bei gaminančius visiems prieinamus daiktus, teikiančius visiems tinkančias paslaugas, užtikrinti neįgaliesiems prieinamumą prie informacijos apie jų gyvenimą ir darbą galinčius palengvinti daiktus bei paslaugas.
Neįgalieji ir neįgaliuosius mokantys, jiems padedantys, su jais dirbantys asmenys turi būti supažindinti su šia Konvencija. Priimdamos sprendimus dėl neįgaliųjų valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (sudaro 18 ekspertų) prižiūri, kaip laikomasi Konvencijos nuostatų, svarsto valstybių kas 4 metus teikiamas ataskaitas.
Konvencijos Ratifikavimas ir Įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuva Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. (įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d., kartu įsigaliojo ir Fakultatyvinis konvencijos protokolas). Lietuvai ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių Konvenciją 2010 m., valstybė prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti, užtikrinti ir įgyvendinti įtvirtintus žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant orumą ir lygias teises.
Įvairių Konvecijos nuostatų ir principų įgyvendinimas vyksta nuolat, visose srityse. Šiam procesui reikia priežiūros ir kontrolės. Šią valstybės politiką įgyvendina valstybinės institucijos, tokios kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vyriausybė ir visos ministerijos. Lietuva kas ketverius metus Jungtinėms Tautoms teikia oficialią ataskaitą, kaip sekasi įgyvendinti Konvencijos straipsnius.
Iššūkiai ir Problemos
Nepaisant to, žmonės su negalia mūsų šalyje visvien susiduria su įvairiomis kliūtimis viešajame gyvenime. Pavyzdžiui, ne visi pastatai ir erdvės yra prieinamos, pastebimos diskriminacinės nuostatos intelekto, psichosocialinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu ir pan. Ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia, jų gyvenimas neretai projektuojamas tik socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose, bet ne visuomenėje, bendrose aplinkose.
Žurnale „Access to Justice in Eastern Europe“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės parengtas straipsnis „Legal Capacity and Electoral Rights in Lithuania: The Issue of Compatibility between the Constitution and the UN Convention on the Rights Persons with Disabilities“. Autorė savo publikacijoje atkreipia dėmesį į iki šiol Lietuvoje opią problemą - asmenys su negalia, kuriems teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas, negali naudotis savo politinėmis teisėmis - balsuoti ir kandidatuoti. Vis dėlto šios nuostatos įgyvendinimas susidūrė su konstituciniais apribojimais - Lietuvos Konstitucija numato, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Taigi, Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių standartus ir užtikrinti lygybę visiems piliečiams, turėtų atlikti veiksnumo cenzo korekcijas.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Kaip Apginti Savo Teises
Visi, susiduriantys su diskriminacija bet kokios negalios pagrindu, gali apeliuoti į šios Konvencijos nuostatas bei apginti savo teises.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2006-12-13 | Konvencija priimta Jungtinėse Tautose |
| 2008-05-03 | Konvencija įsigaliojo |
| 2010-05-27 | Lietuva ratifikavo Konvenciją |
| 2010-09-17 | Konvencija įsigaliojo Lietuvoje |
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #neigaliuju #teises #konvencija