Negalia yra svarbi socialinė problema, nuolat didėja ją patiriančių žmonių skaičius. Vieno šeimos nario negalia neišvengiamai paveikia visą šeimą kaip sistemą. Šeimų, auginančių neįgalų vaiką, socialinių problemų ir socialinės pagalbos teikimo reikšmės atskleidimas leidžia suvokti šių šeimų gyvenimo realybę, santykių tarp šeimos narių specifiškumą.
Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę.
Teisiniai ir instituciniai pagrindai
Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios. Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. svarbu Žmogaus teisės neįtvirtina konkrečios pagalbos, kurią valstybė yra įpareigota suteikti. Tačiau valstybės teikiama pagalba turėtų užtikrinti vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteikti galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje. pastaba Vaikams su indvidualiais poreikiais bei jų šeimoms prieinama pagalba gali keistis.
Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti.
Švietimas, darbas ir menas kaip integracijos sritys
Apžvelgiamos bei išskiriamos naująją negalės bei socialinės integracijos sampratą atitinkančios neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos sritys: švietimas, darbas, menas. LTStraipsnyje socialiniu, edukaciniu bei simboliniu interakciniu aspektais tiriamas negalės santykinumas. Atskleidžiamas neįgaliųjų socialinės integracijos globališkumas bei aktualumas, akcentuojant naują socialinės integracijos sampratą. Aristotelio, D. Hiumo bei kitų filosofų teorijų pagrindu kuriamos interpretacijos socialinės integracijos kontekste.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose. Integruotas mokymas - viešosios nuomonės objektas. Muzikos terapijos raida Lietuvoje: trumpa apžvalga. Cerebrinio paralyžiaus vaikų neverbalinio komunikatyvumo ugdymas muzikine raiška.
Šeimos patirtys ir psichosocialiniai iššūkiai
Pastaraisiais metais daug kalbama apie neįgaliuosius - žmones, turinčius specialiųjų poreikių, jų socialinę integraciją, paramą ar pašalpas, tačiau labai dažnai šeima lieka nuošalyje, tarsi jos ta problema neliestų. Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į šeimas, kuriose auga neįgalus vaikas, į neįgaliųjų brolių ir seserų psichosocialinę situaciją, neįgaliųjų profesinį orientavimą, požiūrio į neįgaliuosius problematiką, neįgaliųjų socialinę integraciją. Tačiau mažai kreipiama dėmesio į neįgaliųjų, auginančių vaiką, neturintį negalių, socialines problemas.
A. Arienės teigimu, šeimos, auginančius vaikus su negalia, patiria ir daugiau išbandymų, todėl suteikti jiems bent kokią nors pagalbą - labai gera. Tačiau ji atskleidžia ir skaudžią realybę: „Šeimos auginančios tokius vaikus neretai išyra - dažnai mamos lieka vienos, mat tėvai, neatlaikę krizės, šeimą palieka.“ Auginant sunkios negalios vaiką, mamos tampa socialiai pažeidžiamos, užsidaro savyje.
„Mažas užimtumas neigiamai veikia šeimos gyvenimo kokybę ir trukdo tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Dėl lėšų stygiaus, neįgalieji ir jų šeimos nariai dažnai negali įsitraukti į švietėjiškas ir socialines veiklas, suteikiančias žinių ir ugdančias įgūdžius darbui su neįgaliais šeimos nariais. Šiems žmonėms trūksta glaudesnio tarpusavyje bendravimo, sutelktumo, psichologo pagalbos. „Rietavo vilties“ ir kolegų, dirbančių su sutrikusio intelekto žmonėmis patirtis rodo, kad bendras dalyvavimas kūrybinėje ugdančioje veikloje padeda empatija ir tarpusavio supratimu grįstų santykių sukūrimui, o tai padeda jiems geriau integruotis į bendruomenę“, - tęsia A. Arienė.
Bendruomeninės praktikos: „Rietavo vilties“ projektas
Į šį projektą buvo įtraukti 25 bendrijos „Rietavo viltis“ nariai - dalyvavo ne tik vaikai, bet ir kai kurių jų tėvai. Pačiame projekte projekte koncentruotasi į įvairias užimtumo veiklas, padedančiomis sutrikusio intelekto negalią turintiems asmenims geriau integruotis į visuomenę. Užsiėmimų metu buvo itin didelis dėmesys skirtas kūrybiškumui, pasitelktos kultūros ir meno priemonės, o veiklose padėjo projekto savanoriai.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
„Keliavome į kūrybiškumo ir užimtumo terapijos stovyklą prie Baltijos jūros. Dalyvavo neįgalieji, jų šeimų nariai, savanoriai. Stovyklos metu vyko mokymai, buvo kviečiami meno terapeutai, kurie mokė neįgaliuosius ir jų šeimų narius meno terapijos. Vyko meninės terapijos užsiėmimai prie Baltijos jūros, fotografavimo menas, meniniai užsiėmimai, tokie kaip piešimas ant šilko, porcelianinių puodelių dekoravimas porceliano dažais. Vyko fotosesija prie jūros ir sporto užsiėmimai“, - pasakoja bendrijos pirmininkė.
Taip pat buvo vykdomos ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu buvo skatinamas bendravimas, bendruomeniškumas, tarpusavio supratimas, pagarba vienas kitam. „Iš viso turėjome 18 užsiėmimų. Kūrėme įvairius paveikslus, vilną vėlėme, fotografavome, pynėme juosteles, lipdėme iš modulino. Dalyvavome ir mugėje, kur demonstravome dalyvių kurtus paveikslus“, - pasakoja pašnekovė.
Numatyta, kad projekto dalyviai turės ir kultūrinio fizinio aktyvumo užsiėmimus baseine - vyks į Šilalės baseiną. Vis tik, kol kas šios veiklos dėl karantino įgyvendinti neįmanoma. Tačiau A. Arienė nusiteikusi pozityviai - vos tik situacija pagerės, visi projekto dalyviai keliaus į šį užsiėmimą vandenyje. „Dauguma neįgaliųjų didžiąją dalį dienos praleidžia mažai judėdami ir uždaroje erdvėje. Neįgalieji kenčia dėl sutrikusios pusiausvyros, nepakankamo raumenų tonuso, judesių ribotumo, įvairių emocinių ir elgesio sutrikimų. Užsiėmimai suteiks kūnui energijos, sumažins raumenų įtempimus, didins bendrą kūno imuninį atsparumą, šalins stresus ir bendrą silpnumą, didins kūno lankstumą. Užimtumo metu į užsiėmimus lydės savanorė kineziterapeutė, praves judesio terapijos, mankštos užsiėmimus baseine“, - priduria ji.
Užimtumas ir socialiniai ryšiai pandemijos kontekste
Kūrybinius darbelius projekto dalyviai daro ir šiandien: jiems išdalinamos užduotys, suteikiamos priemonės. Tačiau, kaip sako A. Arienė, dalyviams labiausiai trūksta ne veiklos, o bendravimo, išėjimo iš namų. „Žinoma, jie atsiskleidžia per kūrybiškumą, veiklą - net tie, kurie atrodė visai užsidarę. Tačiau šiandien, kai telefonu kalbame su šeimomis, klausiame, ko reikia, kokių priemonių papildyti, mamos sako: jūs nepatikėsite, kaip jiems yra sunku prisiversti dirbti, vaikams liūdna. Anksčiau jie su šypsena išeidavo į mūsų centrą, grįždavo laimingi, pasakodavo, kaip jiems sekėsi, ką veikė. O dabar, kai jiems reikia būti namuose, jie ir vėl tapo nekalbūs. Veikla naudinga, vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau bendravimas, pasibuvimas kartu, pokalbiai duoda didesnę naudą“, - įsitikinusi ji.
Socialinės paslaugos ir savivaldybių vaidmuo
Socialinių paslaugų tikslas yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti. Didėjant socialinių paslaugų neįgaliesiems vaikams poreikiui, savivaldybės susiduria su išteklių trūkumo problema. Ši problema suponuoja poreikį ieškoti efektyvesnių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Todėl labai svarbu kiekvienoje savivaldybėje planuoti paslaugų rūšis, nustatant prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis bendruomenėse, teikiant neįgaliesiems vaikams paslaugas, kurios jiems yra reikalingiausios, tinkamiausios ir ekonomiškiausios. Neįgalūs tėvai kasdienėje veikloje susiduria su įvairiais sunkumais dėl nepritaikytos aplinkos, fizinio aktyvumo, sveikatos problemų, nepakankamai išplėtotų socialinių paslaugų teikimo. Neįgaliems tėvams, auginantiems vaikus, neturinčius negalių, reikalinga įvariapusiška socialinio darbuotojo pagalba. su kitomis organizacijomis.
- Neįgaliems tėvams yra būtinos informavimo, konsultavimo, bendradarbiavimo, dokumentų tvarkymo, motyvavimo, savigalbos, materialinės, transporto, psichologinės pagalbos paslaugos, kurios padėtų šeimoms spręsti sunkumus, kylančius dėl tėvų negalios.
- Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis.
- Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose.
Moksliniai ir praktiniai šaltiniai
Empowerment of people with spinal injuries in the process of social integration. Judėjimo negalią turinčių asmenų socialinė integracija. Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką?. Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų pirminio profesinio rengimo Lietuvoje modeliavimas. Bendrųjų gebėjimų ir profesinio rengimo sąveika ugdant nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolius. Specialiojo ugdymo terminijos kaitos analizė. Ugdymo filosofija. Negalės fenomenas.
Neįgaliųjų integracija: teigiamo požiūrio į neįgaliuosius formavimas muzikinio ugdymo procese. Sutrikusio intelekto vaikų muzikinis bendrųjų gebėjmų ugdymas. Žymaus ir vidutinio protinio atsilikimo vaikų savivokos ugdymas daile. Žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčių vaikų savivokos plėtimo galimybės meniniame procese. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.. Anapus signifikanto principo: dekonstrucija, psichoanalizė, ideologijos kritika.
Projekto finansavimas ir iniciatyvos
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas - paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
| Integracijos sritis | Pateikiami pavyzdžiai ir veiklos |
|---|---|
| Švietimas | Švietimo programų pritakymas vaikams su individualiais poreikiais; integruotas mokymas - viešosios nuomonės objektas |
| Menas ir terapija | Muzikos terapijos raida Lietuvoje: trumpa apžvalga; meninės terapijos užsiėmimai prie Baltijos jūros |
| Užimtumas | Kūrybinės dirbtuvės, sporto užsiėmimai, judesio terapija, baseino veiklos |
| Šeimų parama | Išmokos, psichologinė pagalba, informavimas, transporto ir materialinė pagalba |
Su negalia susiduria ir neįgaliojo šeimos nariai, giminės, draugai, medikai, socialiniai darbuotojai, kiti specialistai . Nors kiekviena šeima, gimus vaikui, patiria daug pokyčių, susiduria su įvairiais sunkumais, kol prisitaiko prie naujo šeimos nario, tačiau ypač daug sunkumų patiria šeima, kurioje tėvai turi negalią. Tokios šeimos jaučiasi paliktos likimo valiai, nes specialistams trūksta duomenų, su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos, kokia yra jų gyvenimo realybė, kaip šeimoje jaučiasi vaikai, kasdien matantys neįgalius mamą ar tėtį.
gyvenimo kokybei, bet ir šeimos gerovei: neįgalumo vaikui nustatymas sukelia stresinę situaciją šeimai, dėl ko joje vyksta vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai, pasikeičia įprastas šeimos gyvenimo ritmas, šeimos narių vaidmenys, psichologinis klimatas, struktūra ir kt. Tai sudaro prielaidas ne tik vaiko, bet ir visos šeimos socialiniai atskirčiai.
tags: #neigaliuju #vaiku #socialine #integracija