Socialinių rizikos šeimų sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžių ugdymo projektai

Projekto tikslas - stiprinti socialinės rizikos ir socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sveikatą, ugdyti bazinius socialinius įgūdžius, gerinti šeimos narių tarpusavio santykius ir skatinti šeimas leisti laiką drauge. Mankštos su šeima treniruočių tikslas - paskatinti šeimą aktyviai leisti laiką kartu. Maisto gamybos užsiėmimai orientuojasi į komandinį darbą šeimoje bei grupėje, kuriant paprastus, bet skanius ir sveikus patiekalus. Užsiėmimuose dalyviai turės galimybę išmokti ar pasikartoti pagrindines asmens higienos taisykles. Dailės terapija kviečia į laisvą ir spontanišką kūrybos procesą, lavina pojūčius - ne tik klausyti, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir išvysti. Vienai šeimai skirtas visų užsiėmimų ciklas, kurį sudaro mankšta, maisto gamyba, trys paskaitos-diskusijos, vienas asmens higienos užsiėmimas ir vienas dailės terapijos užsiėmimas (viso 7 užsiėmimai). Viename cikle gali dalyvauti 6-7 šeimos. Projekto trukmė - 7 mėnesiai (nuo 2016 m. balandžio mėn.).

Planuojama surengti darbų programą ir rezultatų tikslus: iki gruodžio mėn. 85% tėvų ir vaikų įsisąmonins asmens higienos reikalavimus; 212 vaikų ir jų tėvų, globėjų ar rūpintojų bus supažindinti su higienos įgūdžiais; tikimasi, kad ikimokyklinių įstaigų darbuotojai bei vaikų tėvai įgis daugiau patirties ir žinių apie asmens higieną ir galės patys plėtoti higienos bei sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą namuose ar darbe. Taip pat bus paruoštos metodinės vizualinės priemonės tolimesniam dėstyti vaikams asmens higienos, ugdant sveiką gyvenseną.

Laboratoriniai tyrimai ir literatūrinės analizės rodo, kad nutukimas yra sudėtinga, lėtinė liga, kurią įtakoja daugybė veiksnių (Busetto ir kt., 2024). Ilgalaikė sveikata formuojama ne trumpalaikėmis dietomis, o nuosekliais kasdieniais įpročiais. Lietuvos mokslininkų tyrimai pabrėžia rizikos šeimų specifiką, vaikų socialinę riziką ir svarbą teikti paramą per dienos centrų paslaugas, kurios mažina vaikų socialinę atskirtį bei skatina sveiką vystymąsi. Remiantis Masiliauskienės ir Griaukutės tyrinėjimų išvadomis, svarbu šeimos aplinka, kurioje vaikas auga, o ne tik biologinė genetika. Tai rodo, kad šeimos vaidmuo - esminis vaiko socializacijai, savivartės jausmo formavimui bei pasitikėjimo sau kūrimu.

Apskaičiuotos problemos ir kontekstas Lietuvoje

Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje - tai šeimos, kuriose vaikams tenka iššūkių dėl negalimos ar ribotos finansinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad rizikos grupė dažnai susiformuoja dėl skurdo, nedarbo, žemo išsilavinimo ir ribotų galimybių. Vaikai iš šių šeimų dažnai susiduria su socialiniais ir psichologiniais sunkumais, kurie įtakoja jų mokymąsi, elgesį ir socializaciją. Kai kuriose literatūros dalyse pažymima, kad socialinių įgūdžių ugdymas bei sveikos gyvensenos skatinimas gali padėti užkirsti kelią naujoms problemoms ir didinti vaikų bei šeimos gerovę.

Projektų poveikis ir tikslinės grupės

Projekto tikslinės grupės - vaikai iš socialinės rizikos šeimų, jų tėvai, globėjai ir įstaigų darbuotojai. Tikimasi didinti visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą, skatinti fizinį aktyvumą, apima psichikos sveikatą, burnos higieną, regos sveikatą bei prevencines priemones. Projekto veiklos orientuotos į tai, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėvai įgis įgūdžių, kuriuos galės taikyti namuose ir darbe. Taip pat planuojama sukurti ir pritaikyti metodines priemones, kurios galėtų būti platinamos toliau ir plėsti įgūdžių ugdymą.

Taip pat skaitykite: Modelio kūrimo projektas

Siekiama didinti visuomenės sveikatos raštingumo lygį, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę tiems, kuriems jų reikia labiausiai: asmenims su negalia, vaikams iš rizikingų šeimų ir kt. Projekte numatytos įvairios veiklos - regos sutrikimų diagnostika, psichikos sveikatos stiprinimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, burnos higienos įgūdžių formavimas, bei neįgaliųjų sveikatos priežiūros įgūdžių stiprinimas. Taip pat bus teikiami mokymai asmenims su negalia, skatinant jų sveikatos priežiūrą.

Svarbiausia - nuoseklūs, dienos įpročiai, kurie ilgainiui kuria teigiamus pokyčius. Projekto įgyvendinimas atitinka Chartiją ir tarptautinius principus dėl lygių galimybių, nediskriminavimo ir darnaus vystymosi tikslų.

Projekto rizikos masto įvertinimas išlieka aktualus: socialinės rizikos šeimoms reikia daugiau visapusių paslaugų, kurios padėtų vaikams augti sveikai, stiprinti šeimos ryšius ir įgalinti tėvus bei globėjus kurti saugią bei palaikančią aplinką.

Duomenų apie mokinius ir visuomenės sveikatą kontekstas

  • Klaipėdos miesto mokinių regos sutrikimų paplitimas 2022 m. - 36,3%.
  • 2024 m. sveikatos stebėseno duomenys apie fizinį aktyvumą - tik 14% mokinių sportuoja kasdien (ne pamokų metu).
  • Pasivaikščiojimas prie ekranų didina regos problemas ir mažina bendrą savijautą.
  • Psichikos sveikatos rodikliai: 2022 m. 5,5% mokinių turėjo psichikos ar elgesio sutrikimų; 2024 m. dalis, sakant, kad jaučiasi nelaimingi, sudarė 9,6%.
  • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas - įvairūs rodikliai: rūkymas, elektroninės cigaretės, alkoholis, kanapes ir kt.

Projektas orientuotas į tai, kad didinti visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą, ypač tiems, kuriems didžiausia rizika, ir skatinti įtraukti mokyklų bendruomenes į prevencijos programas. Taip pat pabrėžiama, kad įgyvendinant projektą nėra apribojimų diskriminacijai ir nėra veiksmų, kurie pažeistų darnaus vystymosi principus.

Metodiniai aspektai ir tyrimų kontekstas

Moksliniai darbai pabrėžia, kad šeimos psichosocialinė aplinka turi didelę įtaką vaiko raidai. Socialinės rizikos šeimose vaikai patiria didesnę tikimybę socialinėms problemoms, todėl švietimo ir sveikatos programos turi būti integruotos, įtraukiant šeimas ir bendruomenes. Tyrimai taip pat rodo, kad būtina spręsti ne tik konkrečius elgsenos ar sveikatos trūkumus, bet ir užtikrinti prieigą prie socialinių paslaugų, kurios gali padėti sumažinti rizikos poveikį vaikams.

Taip pat skaitykite: Socialinės globos sistemos pertvarka

Praktinės rekomendacijos

  1. Kurkite šeimoms prieinamą ir nuoseklią sveikatos raštingumo plėtrą, orientuotą į kasdienius įpročius.
  2. Skatinkite bendrą šeimos laiką ir fizinį aktyvumą kartu su paprastais, įdomiais užsiėmimais.
  3. Teikite praktiškas higienos ir maisto gamybos pamokas, kurios pabrėžia komandinį darbą ir tarpusavio atsakomybę.

Projekto planuotose priemonėse derinami ir kiti svarbūs elementai: regos, burnos ir psichikos sveikatos stiprinimas, prevencijos priemonių plėtra, įgalinimas asmenims su negalia bei įtraukties skatinimas per mokyklų bendruomenes. Šie veiksmai prisidės prie sveikesnės ir labiau įtrauktos visuomenės kūrimo.

Taip pat skaitykite: Socialinis projektas: emocinis intelektas

tags: #projektas #socialines #rizikos #seimu #sveikos #gyvensenos