Kaip informuoti darbdavį apie nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį)

Susirgus ar patyrus traumą, paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, yra biurokratiniai procesai. Tačiau nedarbingumo pažymėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „biuleteniu“, yra neatsiejama šios nemalonios situacijos dalis, užtikrinanti socialines garantijas - ligos išmoką. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra nedarbingumo pažymėjimas, kokia jo išdavimo tvarka, kas ir kada moka ligos išmoką, kokios yra darbuotojo ir darbdavio pareigos bei kokie niuansai svarbūs norint sklandžiai gauti priklausančias išmokas iš „Sodros“.

Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kada jis išduodamas?

Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus elektroninis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo, slaugos (sergančio šeimos nario priežiūros), motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros. Nors šnekamojoje kalboje vis dar plačiai vartojamas terminas „biuletenis“, oficialiai naudojamas pavadinimas yra „nedarbingumo pažymėjimas“. Šis dokumentas yra pagrindas darbuotojui pateisinti neatvykimą į darbą ir gauti ligos (ar kitą atitinkamą) išmoką.

Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas (šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar kitas teisę turintis sveikatos priežiūros specialistas), įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs laikinojo nedarbingumo faktą. Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu, t.y. asmenims, už kuriuos yra mokamos arba kurie patys moka socialinio draudimo įmokas.

Dažniausios priežastys nedarbingumo pažymėjimui:

• Paties asmens liga ar trauma.
• Sergančio vaiko slauga.
• Kito sergančio šeimos nario (sutuoktinio, tėvų, įtėvių) slauga stacionare ar ambulatoriškai po gydymo stacionare.
• Profesinė liga.
• Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į/iš darbo.
• Audinių, ląstelių ar organų donorystė.
• Gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
• Epideminės situacijos (pvz., karantino) atveju.
• Nėštumo ir gimdymo atostogos bei tėvystės atostogos (specifinės rūšys).

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (e. pažymėjimas)

Lietuvoje jau kurį laiką veikia Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS). Visi nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektronine forma. Tai reiškia, kad popierinio „biuletenio“ gauti nebereikia.

Kaip tai veikia praktiškai?

Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijų kaupimą

1. Gydytojas, nustatęs laikinojo nedarbingumo poreikį, visus duomenis suveda į ESPBI IS sistemą.
2. Informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą automatiškai perduodama „Sodrai“.
3. Darbdavys taip pat gauna informaciją apie darbuotojui išduotą pažymėjimą per „Sodros“ Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS).

Ši sistema gerokai supaprastina procesą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, tiek pačiai „Sodrai“, nes nebereikia nešioti popierinių dokumentų, mažėja klaidų tikimybė, o informacijos perdavimas vyksta operatyviau.

Darbuotojo pareigos gavus nedarbingumo pažymėjimą

Nors sistema yra automatizuota, darbuotojas taip pat turi tam tikrų pareigų:

• Informuoti darbdavį: Nors darbdavys informaciją gauna per EDAS, gera praktika ir dažnai darbo sutartyse ar vidaus tvarkos taisyklėse numatyta pareiga yra nedelsiant (paprastai pirmąją nedarbingumo dieną, nebent yra objektyvių priežasčių to padaryti negalėti) informuoti tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie savo neatvykimą į darbą dėl ligos ir gautą nedarbingumo pažymėjimą. Tai leidžia darbdaviui planuoti darbus ir tinkamai žymėti darbo laiko apskaitą.
• Pateikti prašymą ligos išmokai gauti (jei reikia): Dažniausiai, kai nedarbingumas trunka ilgiau nei dvi dienas ir „Sodra“ turi visus reikalingus duomenis (įskaitant darbdavio pateiktą NP-SD pranešimą), prašymo teikti nereikia - išmoka skiriama automatiškai. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti pateikti prašymą per EGAS arba atvykus į „Sodros“ skyrių.
• Laikytis gydytojo nurodymų: Nedarbingumo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo skirto gydymo režimo. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo laikosi nustatyto režimo. Nustačius pažeidimus, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Darbdavio pareigos darbuotojui susirgus

Darbdavys, gavęs informaciją apie darbuotojo nedarbingumą, taip pat turi atlikti tam tikrus veiksmus:

• Pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje: Darbdavys turi teisingai žymėti darbuotojo nedarbingumo dienas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (dažniausiai žymima raide „L“).
• Sumokėti už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas: Pagal įstatymą už pirmąsias dvi sutampančias su darbuotojo darbo grafiku nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Jei darbuotojas serga trumpiau (vieną ar dvi dienas), „Sodra“ išmokos nemoka.
• Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Kai darbuotojo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, darbdavys per EDAS privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo socialinį draudimą (NP-SD formą). Šį pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip pirmąją dieną po dviejų darbdavio apmokamų dienų pabaigos, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Laiku nepateikus NP-SD pranešimo, „Sodra“ negalės apskaičiuoti ir išmokėti ligos išmokos darbuotojui.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos (arba nuo pirmos dienos specifiniais atvejais, pvz., slaugant vaiką, sergant profesine liga ar patyrus nelaimingą atsitikimą darbe) ligos išmoką moka „Sodra“.

Kas turi teisę į ligos išmoką?

Teisę į ligos išmoką turi asmenys, kurie nedarbingumo pradžios dieną yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Šis stažas nebūtinas, jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar profesinės ligos. Taip pat stažo reikalavimas netaikomas tam tikroms asmenų grupėms (pvz., iki 26 metų amžiaus asmenims, kurie yra baigę studijas ir pradeda dirbti).

Taip pat skaitykite: Pensijų reformos peripetijos: ką svarbu žinoti?

Išmokos dydis ir trukmė

• Išmokos dydis: Standartiniu atveju „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio. Yra nustatytos ir ligos išmokos „grindys“ bei „lubos“, susietos su minimalia mėnesine alga (MMA) ir vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU).
• Išmokos trukmė: Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties paprastai mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus; tam tikroms sunkioms ligoms - iki 120 dienų; sergant tuberkulioze ar profesine liga - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis. Jei asmuo per kalendorinius metus serga skirtingomis ligomis, bendra mokama nedarbingumo trukmė negali viršyti 120 kalendorinių dienų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Specifiniai atvejai: vaikų ir šeimos narių slauga

Vaiko slauga: Vienam iš tėvų ar globėjų, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka nuo pirmosios slaugos dienos. Išmokos dydis - 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugomas vaikas iki 14 metų; neribotai (kol vaikui sukaks 18 metų), jei slaugomas vaikas serga sunkia liga pagal patvirtintą sąrašą; iki 90 kalendorinių dienų per metus, jei slaugomas stacionare vaikas iki 7 metų; iki 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugomas stacionare vaikas iki 18 metų, sergantis onkologine ar kita sunkia liga.

Kitų šeimos narių slauga: Slaugant kitą sergantį šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, įtėvius), „Sodra“ moka 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio nuo pirmos slaugos dienos, tačiau ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas per metus už to paties šeimos nario slaugą.

Dažniausios problemos ir praktiniai patarimai

• Vėluojanti išmoka: Dažniausia priežastis - darbdavio laiku nepateiktas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Pasitikrinkite su darbdaviu, ar pranešimas pateiktas, ir ar „Sodra“ turi teisingą jūsų banko sąskaitos numerį EGAS paskyroje.
• Neužtenka socialinio draudimo stažo: Jei neseniai pradėjote dirbti ar turėjote ilgesnę pertrauką, gali būti, kad nesukaupėte reikiamo stažo. Pasitikrinkite EGAS paskyroje.
• Netikslūs duomenys: Kartais pasitaiko klaidų gydytojo ar darbdavio pateiktuose duomenyse. Jei kyla abejonių dėl išmokos dydžio ar mokėjimo, susisiekite su „Sodra“.
• Gydymo režimo pažeidimai: „Sodra“ gali tikrinti, ar laikotės gydytojo nurodymų. Nesilaikant režimo (pvz., nebuvimas namuose be pateisinamos priežasties), išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Patarimai:

1. Visada laiku informuokite darbdavį apie nedarbingumą.
2. Reguliariai tikrinkite savo duomenis „Sodros“ EGAS paskyroje (stažą, banko sąskaitą, gautus pranešimus).
3. Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, pasidomėkite, ar darbdavys pateikė NP-SD pranešimą.
4. Kilus klausimams ar neaiškumams, kreipkitės į „Sodrą“ konsultacijos telefonu ar per EGAS sistemą.
5. Griežtai laikykitės gydytojo paskirto gydymo režimo.

Praktiniai niuansai, ginčai ir darbdavio veiksmai probleminiuose atvejuose

Ne visada susirgus ligoniai turi galimybę kreiptis į savo šeimos gydytoją - taip nutikti gali savaitgalį arba vėlų vakarą. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimą gali išrašyti budintis gydytojas kitoje įstaigoje. Jei asmuo kreipiasi po ambulatorinių įstaigų darbo laiko, pažymėjimą gydymuisi namuose jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, budintis ortopedas traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

Jei darbdavys įtaria piktnaudžiavimą nedarbingumu, jis gali nustatyti pažeidimą, sudaręs komisiją, arba kreiptis į „Sodrą“ dėl pažeidimo nustatymo. Asmuo, dėl kurio nedarbingumo abejojama, gali būti paprašytas atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jo būklę įvertins Gydytojų konsultacinė komisija. Darbdavys taip pat turi teisę reikalauti raštiško paaiškinimo apie neatvykimą į darbą ir gali siųsti registruotą laišką su nustatytu terminu paaiškinimui.

Taip pat skaitykite: pagrindiniai autizmo spektro ypatumai

Teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali numatyti papildomas taisykles dėl informavimo, atlyginimo mokėjimo ar reintegracijos. Jei darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje numatytas didesnis procentas už pirmąsias dienas, darbdavys privalo to laikytis. Darbdavys ir darbuotojas dažnai yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija; jei darbuotojas nesilaiko reintegracijos reikalavimų, darbdavys gali imtis priemonių, įskaitant atlyginimo sustabdymą pagal galiojančius teisės aktus.

Kaip tvarkyti situacijas, kai darbuotojas neinformuoja darbdavio?

Ar privalo darbuotojas informuoti darbdavį iš karto gavęs nedarbingumo pažymėjimą? Nėra griežtos teisinės nuostatos, kuri numatytų baudžiamąją atsakomybę už neinformavimą, tačiau darbdavio praktika ir vidinės taisyklės dažnai reikalauja nedelsiant pranešti. Jei darbuotojas neinformavo ir neatvyko į darbą, jo neatvykimas pirmiausia žymimas pravaikšta. Darbuotojui pateikus nedarbingumo pažymėjimą, neatvykimas turi būti peržymėtas kaip dėl ligos.

Norint išvengti ginčų, rekomenduojama vidaus darbo tvarkos taisyklėse aiškiai nustatyti, kaip darbuotojas turi pranešti apie nedarbingumą (telefonu, el. paštu, SMS ar per EGAS) ir per kiek laiko. Jei darbuotojas nepasirodo ir nepateikia paaiškinimo, darbdavys turėtų siųsti registruotą laišką su prašymu pateikti raštišką paaiškinimą ir nurodyti terminą, per kurį nepateikus paaiškinimo darbuotojas gali būti atleistas už darbo drausmės pažeidimą.

Tipiniai pavyzdžiai iš praktikos

Gali pasitaikyti atvejų, kai darbuotojas vėliau pateikia nedarbingumo pažymėjimą po to, kai jau buvo pažymėtas kaip pravaikšta, arba darbuotojas pristato pažymėjimą po atleidimo. Tokiais atvejais „Sodros“ po to gauna darbuotojo prašymus ir gali reikalauti darbdavio pateikti informaciją apie darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas pateikia pateisinamą priežastį, kodėl nebuvo darbe (pvz., ligos priežastis), pravakštos požymiai gali būti ištaisomi.

Situacija	Darbdavio veiksmas	Rezultatas
Darbuotojas nedalyvauja darbe, vėliau pateikia biuletenį	Peržymėti pravaikštą kaip ligą, paprašyti raštiško paaiškinimo	Jei paaiškinimas pateisinamas, darbuotojui skiriama ligos išmoka
Darbdavys įtaria piktnaudžiavimą	Sudaroma komisija, kreipiamasi į „Sodrą“ arba Gydytojų komisiją	Galimas ligos išmokos sustabdymas arba darbo drausmės priemonės
Darbuotojas atleistas, vėliau pateikia biuletenį už laiką po atleidimo	Darbdavys pateikia informaciją „Sodrai“ apie darbo užmokestį ir statusą	„Sodros“ sprendimas priklauso nuo duomenų ir situacijos teisėtumo

Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams

• Aiškiai apibrėžkite informavimo procedūras vidaus taisyklėse.
• Laikykite tvarkingą darbo laiko apskaitą ir dokumentaciją (raštiniai prašymai, registruoti laiškai).
• Komunikuokite su darbuotoju apie reintegracijos planus ir galimus medicininius patikrinimus.
• Darbdaviui - laiku pateikite NP-SD pranešimą per EDAS, kad „Sodra“ galėtų apskaičiuoti išmoką.
• Darbuotojui - tikrinkite EGAS paskyrą, banko duomenis ir informuokite darbdavį laiku.

Ne visada lengva įvertinti, ar darbuotojas veikė teisėtai, ar piktnaudžiavo nedarbingumu. Todėl svarbu turėti aiškias procedūras, rašytines taisykles ir dokumentuoti visus veiksmus. Jei kyla ginčai ar netikrumų, pasitarkite su teisininku ar kreipkitės į „Sodrą“.

Nedarbingumo pažymėjimas yra svarbi socialinės apsaugos dalis, leidžianti darbuotojui gauti finansinę paramą ligos ar kitų nurodytų atvejų metu. Elektroninė sistema supaprastino pažymėjimų išdavimo ir informacijos perdavimo procesą, tačiau tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi žinoti savo pareigas ir teises. Darbuotojui svarbu laiku informuoti darbdavį ir, jei reikia, pateikti prašymą „Sodrai“, o darbdaviui - teisingai žymėti apskaitą, sumokėti už pirmąsias dvi dienas ir laiku pateikti NP-SD pranešimą.

tags: #labas #rytas #pranesu #kad #nuo #siandien