Atrodo, Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo.
Statistika ir pagrindinės tendencijos
Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Balandžio-birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. - 35,6 proc.
Praėjus antrajam šių metų ketvirčiui, II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma - 781 tūkst. - dalyvių. II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas - apie 5,82 mlrd.
Balandžio-birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. - likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.
Ką gyventojai daro su atsiimtomis lėšomis?
Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų - fondų uždirbta investicinė grąža. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. gegužę gyventojai einamosiose sąskaitose (vienadieniuose indėliuose) laikė apie 22 mlrd. eurų - net 4 mlrd. daugiau nei anksčiau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijų kaupimą
Kam labiausiai kenkia pasitraukimai?
Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas - dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai. Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad iš II pakopos pensijų fondų dažniau pasitraukia jauni, iki 35 metų dirbantys asmenys bei tie gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą.
Pirmąjį metų ketvirtį buvo akivaizdu, kad pensijai skirtas lėšas iš II pakopos pensijų fondų dažniau atsiima mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Tuo metu naujausi balandžio-birželio mėnesių duomenys parodė, kad antrąjį metų ketvirtį gyventojų, nusprendusių nebekaupti pensijai, buvo apylygiai visose pajamų kategorijose.
Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis iš fondų atsiimtų lėšų nėra investuojamos, o tiesiog lieka gyventojų sąskaitose. Jauniausių dirbančių gyventojų situacija gali tapti ilgalaike pensijų sistemos problema. Jaunam žmogui pensija atrodo tolima, todėl sprendimas taupyti dažnai atidedamas.
Ilgalaikės pasekmės ir demografinis kontekstas
Jauniems dirbantiesiems rūpintis savo finansine ateitimi svarbu ir vertinant Lietuvos demografines tendencijas. Visuomenei senstant, vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių, todėl atsakomybė už finansinį saugumą senatvėje vis labiau teks pačiam žmogui.
Sudėtinių palūkanų efektas: konkretus pavyzdys
Sudėtinių palūkanų efektą galime iliustruoti paprastu pavyzdžiu. Tarkime, 35 metų žmogus II pakopos pensijų fonde kaupia nuo 22 metų ir uždirba 1 500 eurų atskaičius mokesčius. Šiandien jis yra sukaupęs apie 12 000 eurų. Jei kaupimą tęstų dar 30 metų iki 65 metų, jo sukaupta suma galėtų siekti apie 183 000 eurų.
Taip pat skaitykite: pagrindiniai autizmo spektro ypatumai
Iš jų net 62 proc., t. y. daugiau nei 114 tūkst. eurų, sudarytų investicinė grąža, apie 44 tūkst. eurų - paties žmogaus į fondą sumokėtos įmokos, dar apie 23 tūkst. eurų - valstybės sumokėtos įmokos. Daugiau nei 40 proc. iš minėtų 182 tūkst. Maksimali nauda pasiekiama tuomet, kai asmuo investuoti pradeda gavęs patį pirmąjį atlyginimą.
Fondų rezultatai ir išmokėti dydžiai
Jis pažymi, kad II pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą - nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį - fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų.
Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai - nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc.
II pakopos privalumai ir rekomendacijos
V. Rūkas primena, kad II pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. „Vien „Sodros“ pensijos daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti.
Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų II pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų - kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį. Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos.
Taip pat skaitykite: informavimas apie biuletenį: ką privalu žinoti
Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų - apie 463 tūkst. eurų. „Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką“, - nurodo V. LIPFA vadovo teigimu, II pakopos svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos.
Valdžios vaidmuo ir lūkesčiai
Pensijų kaupimo bendrovės sako, kad pasitraukimo tempas sulėtėjo, ir tikisi iš valdžios stabilumo. „Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų - nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst.
Lietuvos bankas skelbia, kad per pirmąją bangą iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė daugiau nei 500 tūkst. žmonių, o bendrai jų atsiimta suma - beveik 3 mlrd. eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kodėl svarbu aiškus reguliacinis ir komunikacijos kontekstas: pasitikėjimas sistema, stabilūs taisyklių pokyčiai ir informacija gyventojams gali lemti kaupimo dinamika ateityje.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Vertinti ilgalaikę perspektyvą: sudėtinės palūkanos ir laikas kuria daugiausiai vertės;
- Analizuoti savo finansinę padėtį ir, jei reikia, pasikonsultuoti su specialistais;
- Nesudaryti skubotų sprendimų: nemaža dalis lėšų, išimtos iš fondų, lieka einamosiose sąskaitose ir nenaudojamos investicijoms;
- Apsvarstyti, ar verta pasinaudoti valstybės skatinimo priemonėmis ir automatinio kaupimo privalumais.
Pateikiami duomenys - lentele
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| II pakopos dalyvių skaičius | 781 tūkst. |
| Sukauptas turtas II pakopoje | ~5,82 mlrd. EUR |
| Vidutinis sukauptas turtas vienam dalyviui | 7,6 tūkst. EUR |
| Prašymai atsiimti II ketv. | 104,5 tūkst. dalyvių |
| Išmokėta per II ketv. | 672,4 mln. EUR (387 mln. - investicinė grąža) |
| Gyventojų einamosios sąskaitos (Lietuvos bankas) | ~22 mlrd. EUR (2026-05) |
Laidos segmentuose apie pensijų reformą akcentuojama, kad stabilumas ir aiški komunikacija yra būtini, kad II pakopa galėtų toliau atlikti savo funkciją - mažinti skirtumą tarp darbo pajamų ir pensijos bei užtikrinti papildomą finansinį saugumą senatvėje.