Išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomika skirstoma į liberalios rinkos ekonomiką ir socialinę ekonomiką (SE). Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė bei iniciatyva iš apačios. SE veikia sistemingi ir kooperatyvūs principai: ji siekia bendruomenių vienijimo, sprendžiant poreikius ten, kuriuos nei valstybė, nei liberali rinka nesugeba patenkinti, netgi labdaros organizacijos.
Socialinė ekonomika yra bendroji šalies ekonomikos dalis, ji skaido jėgas įmonių, organizacijų ir bendruomenių labui. Pagrindiniai SE elementai: gamyba (perdirbimas į vartojimui tinkamus gaminius), ekonomika (taupus ir racionalus ūkio tvarkymas), finansai (piniginių lėšų sudarymas, naudojimas ir paskirstymas). SE formuoja savą BVP per verslinę kooperaciją ir vartojimą, o BVP pati - vienas iš pagrindinių rodiklių šalies ekonomikos išsivystymo matavimo. Dažniausiai BVP skaičiavimui naudojamas išlaidų metodas: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas - importas).
Socialinės ekonomikos pagrindiniai veiklos objektai
- Kooperatyvai - organizacijos, valdomos narių, siekiančios bendrų ekonominių ir socialinių tikslų (pvz., žemės ūkio kooperatyvai, kredito unijos).
- Savitarpio paramos organizacijos - organizacijos, kurių nariai teikia vieni kitiems paramą (savidraudos bendrijos).
- Asociacijos ir fondai - organizacijos, skirtos visuomenės labui, dažnai veikiančios švietimo, kultūros ar socialinės paramos srityse (labdaros fondai, kultūros asociacijos).
- Socialinės įmonės - įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra spręsti socialines problemas, o ne siekti pelno.
Be šių subjektų SE ekosistemą gali įgyvendinti ir federacijos, konsorciiumai, paramos struktūros, tinklai ir kt., įskaitant kai kurias NVO, kurios veikia pagal SE chartijos principus: Individo ir socialinių tikslų pirmenybė prieš kapitalą, savanoriška ir atvira narystė, narių dalyvavimas demokratiniame valdyme, narių, vartotojų ir visuomeninio intereso derinimas, solidarumo ir atsakomybės principų gynimas, autonominis valdymas ir pelnas, naudojamas tolydaus vystymosi tikslams įgyvendinti.
Socialinės ekonomikos įtaka ir tarptautinė plėtra
Socialinė ekonomika Europoje apima apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP. Ji veikia per švietimą ir ryšius, įtraukdama kooperatyvus, savitarpio paramos organizacijas, asociacijas ir fondus bei socialines įmones. Pasaulyje SE vystosi su mažu krizių poveikiu ir plečiasi į Lietuvą, laikantis įvairių regionalių tradicijų ir įstatymų ramybės. Socialinis verslas - svarbi SE dalis, kuri dažnai padeda žengti į naujas rinkas, nors pats nėra vien tik SE dalis, bet papildoma dalis.
Pasaulinės SE plėtros kontekste socialinis verslas vidutiniškai sudaro apie 10 proc. šalies SE. Socialinis verslas dažnai turi uždarą vidinę narystę ir veikia per SE infrastruktūrą, kurią sudaro SE institutas, Socialinės biržos inovacija, bei SE skatinimo taryba. Tokia infrastruktūra sujungia skirtingas SE organizacijas, skatindama jų tarpusavio mokymąsi ir tinklaves. Socialinės inovacijos kyla iš rinkos nesugebėjimo patenkinti visuomenės poreikių ir dažnai įgyvendinamos per pilietinę visuomenę: etinis finansavimas, sąžiningos prekybos judėjimas, bei Apvalusis socialinės ekonomikos stalas (ASES).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūra Lietuvoje
Lietuvoje SE įsigali ir vystosi per keletą pagrindinių instrumentų: Socialinės ekonomikos institutas (SEI) - švietimas, registrai, formos, apskritojo SE stalo veikla; Socialinė birža (SB) - solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis SE stalas; SE skatinimo taryba (SEST) - SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra. Be to, SE ekosistemą Lietuvoje aktyviai reprezentuoja ir tinklai, inkubatoriai, akceleratoriai bei centrai, kurie padeda SE subjektams vystyti veiklą, mokytis iš gerųjų praktikų ir kurti bendras inovacijas.
Nacionaliniu lygiu SE plėtrai Lietuvoje dalyvauja Ministerijos ir institucijos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybės, kurios teikia finansinę paramą socialiniams subjektams (dotacijos, patalpos, partnerystė). Inovacijų agentūra (viešoji įstaiga prie Ūkio ministerijos) teikia mentorystės ir konsultavimo paslaugas, o antroji agentūra - Investuok Lietuvoje - skatina investicijas Lietuvoje. Šie subjektyvai sukuria SE tinklus ir stimuliuoja naujas socialines inovacijas, įskaitant ir įtrauktį į darbo rinką per socialines įmones.
Socialinės ekonomikos įtaka žmogaus ir visuomenės gerovei
SE neprekiauja žmonėmis kaip ištekliais, o skatina socialinį atsakingumą, kokybę ir pasitikėjimą. Pagrindinis SE principas - socialinė atsakomybė, kurią įgyvendina dalyvių registras SOCIALTOP.LT ir dalyvavimas per vartotojų platformas, solidarų dalijimąsi, bei įtrauką į vietinius projektus. Socialinės inovacijos veikia tarp valstybės, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės - tai tarpsektorinis požiūris į problemas ir jų sprendimą.
SE turi įtakos vietiniam regioniniam vystymuisi: ji kuria aukštos kokybės darbo vietas, skatina pilietinį dialogą ir socialinį atsakingumą. Strateginiu lygiu SE infrastruktūra ir iniciatyvos, tokios kaip Apvalusis socialinės ekonomikos stalas, padeda užtikrinti nuolatinį žinių ir mokymų platinimą bei užtikrinti veiksmingą komunikaciją tarp sektorių. Lietuvoje SE tampa privaloma dalis siekiant įgyvendinti naująsias ES programas, o SE modelis vadovaujasi socialinio demokratijos vertybėmis ir rato principu, kuris užtikrina platenį bendradarbiavimą ir atsakomybę už visų narių gerovę.
Socialinės inovacijos ir jų praktiniai požymiai
Socialinės inovacijos (SI) - tai naujos idėjos, modeliai ir socialiniai produktai bei paslaugos, kurios padeda patenkinti socialinius poreikius, sukurti ryšius ir skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo patenkinti poreikių, todėl pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo. SI požymiai: atviras dalijimasis žiniomis, tarpsektorinis ir integruotas požiūris, dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai, paklausos atsakymas ir individualaus atvejo pritaikymas vietos sąlygoms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Apvalusis socialinės ekonomikos stalas (ASES) - platforma sektoriams bendroms problemoms spręsti. Socialinės biržos inovacija (SB) - rinkoje veikianti birža, kuri įgyvendina SDEM principą, viešą paramą ir vartotojų platformos mechanizmus. SB siekia kurti sisteminius pokyčius per įtraukią vartotojų platformą ir nuoseklų finansinį paramos skirstymą socialiniams tikslams.
Socialinės ekonomikos įvairovė Lietuvoje ir ateities perspektyvos
Lietuvoje socialinė ekonomika įgauna naują specifiką: ji grįsta rinkos infrastruktūra, valdymu, kuriuo taikomas rato principas, ir sujungta su liberaliąja ekonomika. SE sritys Lietuvoje apima kooperatyvus, savitarpio paramos organizacijas, asociacijas ir fondus, bei socialines įmones. Socialinės ekonomikos naujasis modelis reikalauja tam tikrų teisinių pagrindų - 2004 m. įstatymo institucijalizavimas, 2015 m. Socialinio verslo koncepcija ir gairės, kurios apibrėžia veiklos sąlygas laikantis SE chartijos principų, pripažinant socialinį verslą kaip dalį SE ekosistemos.
Šiandien Lietuvoje SE yra įtraukiama į nacionalines programas ir finansavimą teikiančias institucijas, o SE infrastruktūra - SEI, SB ir SEST - padeda kurti įrankius, tarpusavio mokymąsi ir tinklaveiką. Socialinės ekonomikos infrastruktūros tikslas - užtikrinti, kad SE veiklos būtų tvarios, sąžiningos ir pasiektų makro- ir mikro lygiu geresnį socialinį poveikį. Lietuvoje SE bus neatsiejama siekiant ES 2030 metų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ypač skatinant darbą, socialinę pažangą ir įtraukimą į rinką.
- Kelia į viešąjį ir privatų sektorius kultūrinio bendradarbiavimo ir socialinių inovacijų integraciją.
- Sudaro papildomas įvairovės šaltinis, skatinantis vietinį ekonominį augimą per kooperacijos ir SDEM modelius.
- Skatina tvarų užimtumą, socialinę atsakomybę ir pasitikėjimą visuomenėje.
Santrauka ir praktiniai patarimai veikti socialinei ekonomikai
Socialinės ekonomikos veiklos sritys apima kooperatyvus, savitarpio paramos organizacijas, asociacijas ir fondus bei socialines įmones. Ji remiasi jokiai instaliacijai nepriklausomais nuostatų principais (chartija), o jos tikslas - socialinė atsakomybė visuomenei. Socialinis verslas dažnai veikia per SE rinkos infrastruktūrą, o jo dalyvavimas - suformuojamas remiantis teisės aktais ir įstatymais. Kiekvienas iš sektorių turi savo specifiką, bet bendras tikslas - skatinti socialinį poveikį, įtrauktį ir tvarų vystymąsi.
Praktiniu požiūriu, norint įsitraukti į SE, galima pradėti nuo įsivertinimo Socialinės atsakomybės lygio (socialtop.lt), o tada - pereiti prie SDEM pagrindu veikti: deklaruoti socialinę atsakomybę ir pradėti veikti naujai įgyvendinant socialinę atsakomybę. Lietuvoje svarbu kurti tarpusavio ryšius ir dalintis gerosiomis praktikomis per ASES ir SEST, siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiklos efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #ekonomikos #subsektoriai