Profesinė reabilitacija yra būtina priemonė, padedanti neįgaliesiems asmenims atkurti darbingumą, profesines kompetencijas bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje. Tai sudėtingas procesas, kuriame taikomos ugdymo, socialinio, psichologinio ir kitokios poveikio priemonės. Profesinės reabilitacijos paslaugos siekia didinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes bei jų integraciją į darbo rinką.
Profesinės reabilitacijos teisinė bazė ir įstatyminiai reglamentai
Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugos yra reglamentuojamos įvairių teisės aktų, kurių pagrindiniai yra:
- Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. I-352 „Dėl Lietuvos Respublikos invalidų interesų gynimo“, kuriame pirmą kartą buvo reglamentuota žmonių su negalia teisinė padėtis;
- Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (1991 m.), reguliuojantis invalidumo nustatymą, medicininę, profesinę ir socialinę reabilitaciją;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A1-302, nustatantis profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijus ir finansavimo taisykles;
- Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, įsigaliojęs 2005 m. liepos 1 d., kuriame atsirado naujos neįgalumo ir darbingumo sąvokos, atitinkančios ES Tarybos direktyvą 2000/78/EB;
- Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007-2012 metų strategija, kuri siekia užtikrinti ilgalaikį sistemos vystymą ir neįgaliųjų integraciją į darbo rinką.
Vadovaujantis teisės aktais, profesinė reabilitacija yra viena iš neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos sudedamųjų dalių. Jos tikslas yra ugdyti arba atkurti asmens darbingumą, didinti profesines kompetencijas ir integraciją į darbo rinką.
Darbingo lygio nustatymas ir profesinės reabilitacijos poreikio kriterijai
Neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT). Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio:
- Į profesinės reabilitacijos programas gali būti įtraukti asmenys, kurių darbingumo lygis yra nuo 0 iki 45 procentų;
- Asmenys su lengvu neįgalumo lygiu arba turintys 50-55 procentus darbingumo lygio siunčiami į formaliojo profesinio mokymo programas;
- Prioritetas teikiamas tiems, kuriems darbingumo ir profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas pirmą kartą.
Profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas tiems asmenims, kurie dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo arba įgyti naujos profesinės kvalifikacijos be specialios pagalbos.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo tvarka
Siekiant dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, asmuo turi kreiptis į teritorinę darbo biržą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą. Teritorinė darbo birža įvertina profesinius kriterijus, asmens motyvaciją ir pasiryžimą sugrįžti į profesinį gyvenimą ir priima sprendimą dėl siuntimo į NDNT darbo reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti.
Asmeniui nustatytas individualus profesinės reabilitacijos planas, kurį rengia paslaugas teikianti įstaiga pagal teritorinės darbo biržos pateiktą rekomendaciją. Vadovaudamasi šiuo planu, įstaiga sudaro individualią profesinės reabilitacijos programą bei teikia numatytas paslaugas.
Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas ir finansavimas
Profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantiems asmenims mokama profesinės reabilitacijos pašalpa, kurios dydis priklauso nuo darbingumo lygio:
- 0,7 bazinės socialinės išmokos dydžio - asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų bazinio darbingumo lygis;
- 0,6 bazinės socialinės išmokos dydžio - asmenims, kuriems nustatytas 30-45 procentų bazinio darbingumo lygis.
Pašalpa mokama nuo programos pradžios dienos, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, ir finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų.
Profesinės reabilitacijos paslaugų rūšys
Profesinės reabilitacijos paslaugos apima šias pagrindines veiklas:
Taip pat skaitykite: Lietuvos profesinės reabilitacijos apžvalga
- Profesinis orientavimas;
- Konsultavimas;
- Profesinis gebėjimų įvertinimas;
- Darbingumo atkūrimas arba naujų įgūdžių įgijimas;
- Perkvalifikavimas.
Šios paslaugos sudaro pagrindą neįgaliojo įgūdžių atnaujinimui ar naujos profesijos įgijimui, siekiant efektyvios integracijos darbo rinkoje ir didesnių įsidarbinimo galimybių.
Kriterijai ir veiksniai, lemiantys profesinės reabilitacijos poreikį
Profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas vadovaujantis įvairiais kriterijais, kurie apima:
- Išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir darbo patirtį;
- Darbo įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje;
- Amžių;
- Asmens motyvaciją ir pasiryžimą sugrįžti į darbo rinką;
- Sveikatos būklę, kuri gali riboti profesinę veiklą;
- Gydymo režimą ir jo apribojimus;
- Ankstesnį profesinės reabilitacijos dalyvavimą;
- Situacijas, kai profesinė reabilitacija buvo nutraukta, pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų.
Vertinant šiuos faktorius, priimamas sprendimas dėl galimybės ir būtinybės dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.
Profesinės reabilitacijos programa ir jos įgyvendinimas
Nuo 2005 metų profesinės reabilitacijos programa suteikia galimybę neįgaliesiems atkurti arba įgyti naujas profesines žinias ir įgūdžius, prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų bei pagerinti gyvenimo kokybę. Profesinės reabilitacijos programa yra individualiai pritaikyta kiekvienam dalyviui, remiantis asmens poreikiais ir galimybėmis.
Programos vykdymą stebi ir vertina specialistai, kaip antai gydytojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, kurie dirba komandoje ir užtikrina kompleksinį požiūrį į asmens reabilitaciją.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Lietuvoje šių paslaugų teikimą nuo 2005 m. liepos 1 d. pradėjo tokios įstaigos kaip Valakupio reabilitacijos centras, kuris iki pat šiandien yra svarbus profesionalių profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjas.
Profesinės reabilitacijos svarba ir statistika
Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau naujų darbingumo netekimo atvejų, kurių didelė dalis sudaro darbingo amžiaus žmones. Profesinė reabilitacija padeda tiems asmenims, kurie dėl traumų ar ligų tapo neįgalūs, sugrįžti į visavertį gyvenimą.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinis dalyvių skaičius per metus | Apie 600 asmenų |
| Įsidarbinusių per 6 mėn. po programos | 47 % |
| Būtinos reabilitacijos vietos Lietuvoje | Apie 500 vietų |
Ištirtas specialistų požiūris iš Valakupio reabilitacijos centro parodė, kad kokybiškos profesinės reabilitacijos programos yra efektyvios. Vis dėlto pagrindiniu iššūkiu lieka neįgaliųjų išsilavinimo lygis, kuris turi didelę įtaką integracijai į darbo rinką.
Strateginiai tikslai ir požiūris į profesinę reabilitaciją
Naujas požiūris į profesinę reabilitaciją Lietuvoje akcentuoja komandini darbą - specializaciją gydytojų, ergoterapeutų, kineziterapeutų ir socialinių darbuotojų komandoje bei institucijų įtraukimą. Profesinė reabilitacija nebevertinama vien kaip gydymo dalis, bet kaip kompleksinis veiklos sektorius, orientuotas į asmens socialinę ir profesinę integraciją.
2007-2012 metų profesinės reabilitacijos strategija siekė išplėsti paslaugų teikimo galimybes, pagerinti finansavimą ir racionaliau panaudoti valstybės lėšas, skirtas žmonių su negalia socialinei integracijai.
tags: #profesines #reabilitacijos #paslaugu #poreikio #nustatymas