Šeima yra pagrindinė vaiko ugdymo institucija, atsakinga už jo psichinę, fizinę sveikatą ir socializaciją. Neįgalumas paveikia asmens ir šeimos socialinį gyvenimą bei ryšius su visuomene. Neįgalaus vaiko gimimas šeimoje visada kelia specifinius sunkumus ir problemas dėl vaiko būklės.
Pagalbos teikimą vaikui su negalia reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Vaiko teisių konvenciją, Vaiko teisių pagrindų įstatymą, Specialiojo ugdymo įstatymą ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą. 2006 m. priimtas Socialinių paslaugų įstatymas akcentuoja, kad teikiant pagalbą asmeniui, kuris dėl įvairių socialinės rizikos veiksnių (negalios, socialinių problemų ir kt.) nepajėgus savarankiškai pasirūpinti savimi, svarbu atsižvelgti į jo šeimą. Socialinės paslaugos asmeniui turi būti derinamos su socialinių paslaugų teikimu jo šeimai. Šis įstatymas garantuoja pagalbos teikimą vaikui su negalia ir jo šeimai, atsižvelgiant į poreikius.
Tačiau, anot Andrian D. Ward (1999), įstatymų nepakanka, kad specialiųjų poreikių vaiko šeima sugebėtų savarankiškai susidoroti su sunkumais, atsiradusiais dėl pastarojo negalios. Naudodamasi įstatymais ir teisinėmis procedūromis, šeima turi ginti savo teises ir laisves, siekiant savarankiškumo įvairiose gyvenimo srityse. Šios vaikų su negalia gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių ir šeimos požiūrio į vaiką.
Louise C. Johnson (2003) įgalinimo sąvoką apibrėžia kaip ne tik žmogaus gebėjimų skatinimą, bet ir motyvavimą, mokymą ir savo vertės kėlimą, kad žmonės patikėtų, jog yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalingų tartis su bendruomenės sistemomis, ir nusipelno išteklių, būtinų jų socialiniam funkcionavimui. Anot minėto autoriaus, įgalinimas įmanomas tuomet, kai teikiama parama, tarpusavio pagalba bei skatinamas asmens (šeimos) suvokimas ir patirties ugdymas.
Svarbu ir institucijų, orientuotų į pagalbos teikimą šeimai, įvairovė bei pagalbos teikimo kokybė, kad šeima galėtų prisitaikyti prie vaiko būklės. Tinkama psichosocialinė aplinka, kuri užtikrintų visas reikiamas sąlygas bei galimybes didinant šeimos gebėjimus, yra vienas iš efektyviausių pagalbos būdų, orientuotų į šias šeimas.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Šeimos, auginančios vaikus su proto negalia, turi specifinių poreikių, kuriuos būtina atliepti. Iki šiol dauguma šeimų stengiasi savarankiškai, pagal savo galimybes, spręsti problemas ir sunkumus, atsiradusius dėl vaiko negalios. Taip yra ypač aktualu šalies rajonuose, kur nepakankamai išvystyta socialinių paslaugų įvairovė bei jų užtikrinimo galimybės. Tokiuose rajonuose dažniausiai pagalba teikiama tik neįgaliam vaikui, pamirštant pagalbos poreikį pastarojo šeimai.
Tyrimo objektas - pagalbos veiksniai, skatinantys vaiko su negalia ir jo šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti problemas. Tyrimo tikslas - atskleisti vaiko su negalia ir jo šeimos įgalinimo veiksnius Švenčionių rajone, kokie konkretūs vidiniai ir išoriniai resursai skatina šeimos savarankiškumą.
Tyrimo metu buvo iškeltos kelios hipotezės:
- Šios vaikų su negalia galimybės prisitaikyti prie vaiko būklės priklauso nuo jos vidinių ir išorinių aplinkos išteklių.
- Institucijos, kurios atsakingos už pagalbos teikimą šeimai, nesuteikia kompetentingos pagalbos, atsižvelgiant į jos poreikius.
- Šeima, auginanti vaiką su negalia, dėl informacijos stokos nežino, kur ir kokios pagalbos galėtų kreiptis.
Tyrimo uždaviniai apėmė:
- Atskleisti vaiko su negalia ir jo šeimos įgalinimo veiksnius Švenčionių rajone.
- Išanalizuoti, kokie vidiniai ir išoriniai ištekliai veikia šeimos funkcionavimą.
- Nustatyti, kokie veiksniai skatina vaiko savarankiškumą.
- Atskleisti, kokie veiksniai įtakoja šeimos gebėjimus.
- Apibendrinti tyrimo metu gautus rezultatus ir parengti išvadas bei pasikonsultavimus.
Tyrimas buvo atliktas 2009 m. spalio mėn. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime analizuojami neįgalūs vaikai ir jų šeimos įgalinimo veiksniai. Metodologinė analizė remiasi ekologine sistemų teorija, kuri pabrėžia aplinkos svarbą, jos įtaką šeimos funkcionavimui ir gebėjimų skatinimui sprendžiant socialines problemas. Tyrime dalyvavo šeimos, auginančios vaikus su proto negalia. Tyrimui atlikti buvo parengtas klausimynas, kurį sudarė 18 klausimų, vadovaujantis tyrimo tikslu bei uždaviniais.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas, naudojamas tyrime:
- Įgalinimas - tai asmeninės, tarpasmeninės ar politinės galios didinimas, kad individai imtųsi veiksmų pagerinti savo gyvenimo situaciją, tai ne tik kliento gebėjimų skatinimas, bet ir motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas, kad klientai patikėtų, jog yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalingų jų sveikam socialiniam funkcionavimui (Johnson, 2003).
- Krizė - tai situacija, kai būtina skubi aplinkinių pagalba ir intervencija į žmogaus aplinką (Liobikienė, 2006).
- Motyvacija - elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai (Psichologijos žodynas, 1993).
- Socialinė aplinka - aplink žmogų esantis pasaulis (sociumas); visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos (Lelikienė, 1997).
- Šeima - tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas - santuoka ar kraujo ryšiais susieta giminystė, kurios narius sieja bendras gyvenimasis būstas ir bendras namų ūkio tvarkymas, emocinis ryšys, įsipareigojimai vienas kitam, vaikų auginimas ir auklėjimas (Lelikienė, 2002).
- Neįgalusis - asmuo, kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006).
Neįgalaus vaiko gimimas šeimoje sukelia psichologinę krizę, kurią kiekviena šeima išgyvena skirtingai. Tėvai patiria įvairius jausmus, susijusius su kalte, baime, bejėgiškumu ir savęs nuvertinimu. Šeimos išgyvena etapus, tokius kaip neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija ir priėmimas.
Neigimas - pradinė tėvų reakcija į žinią apie vaiko negalią, pasireiškianti šoku ir negalios fakto neigimu. Šiame etape šeima gali izoliuotis.Derėjimasis - tėvai bando „susitarti“ su likimu, manydami, kad jei jie labai stengsis, vaiko būklė pagerės.Pyktis - tėvai pyksta ant Dievo, sutuoktinio arba specialistų, kad nepadeda.Depresija - tėvai suvokia, kad jų pyktis nepakeis vaiko būklės, ir šeimoje įsivyrauja depresija.Priėmimas - tėvai aptaria vaiko negalias reliatyviai laisvai, išmoksta derinti meilę vaikui ir jo nepriklausomybės skatinimą.
Šeimos sugebėjimas įveikti krizę priklauso nuo šeimos psichologinių ypatybių, kurios atsiskleidžia per sąveiką tarp šeimos narių, jų tarpusavio elgesio bei vaidmenų pasiskirstymo šeimoje. Vaiko negalia yra šeimos stabilumo išbandymas. Tėvų nesugebėjimas...
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo kompetencijų analizė
Šeimos įgalinimo modelis
tags: #profesines #reabilitacijos #sistemos #lietuvoje #radzeviciene