Atėjus pavasario ir vasaros laikotarpiams, laukiniai gyvūnai bei paukščiai apdovanoja gamtą jaunikliais. Tik gimę, jie mokosi apie visiškai svetimą pasaulį. Su nauja aplinka jaunikliai susipažįsta ne tik tėvų priežiūroje, bet ir vieni. Kartais tėvai, ieškodami maisto, palieka jauniklius kuriam laikui, kartais patys jaunikliai nuklysta nagrinėdami pasaulį. Jaunikliai paukščiukai mokosi skraidyti, todėl neretai iškrenta iš lizdų.
Žmonės, radę tokius, iš pažiūros pasiklydusius jauniklius, stengiasi juos išgelbėti, nesusimąstydami, kad imdami laukinį gyvūną į rankas, kai kuriais atvejais gali pakenkti. Todėl, radus laukinio gyvūno jauniklį, jokiu būdu negalima imti jo iš gamtos, kuri yra jo tikrieji namai. Vieninteliu ir išskirtiniu atveju, laukinis gyvūnas gali būti paimamas iš gamtos: tuomet, kai jis yra sužeistas ar sergantis. Tokiu atveju kreiptis į 112 arba skambinti į laukinių gyvūnų globos centrą: 060572837.
Ką Daryti Radus Jauniklį?
Dažniausiai randami paukščiai jau būna beveik savarankiški. Tai paukščiai, kurie paliko lizdą ir yra prižiūrimi tėvų, kurie dar nemoka pilnai skraidyti, tačiau jiems nereikia mūsų pagalbos. Nepriklausomi jaunikliai gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti ir griebti šaką kojų pirštais. Tokie paukščiai paprastai palieka lizdą ir į jį nebegrįžta, todėl tokio jauniklio nereikėtų grąžinti į lizdą, jis vis tiek iššoks iš jo.
Jei paukščiukas dar nėra visiškai apaugęs plunksnomis, matomos plikos odos dėmės, yra apaugęs pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skraidyti, tada tokiam jaunikliui reikia pagalbos. Jei tokį jauniklį radote ant žemės, labai tikėtina, kad netoliese yra jo lizdas. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščio tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka savo jauniklio, jei jį paliečia žmogus.
Jei lizdas buvo sunaikintas, galite pasigaminti naują, dirbtinį lizdą ir padėti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia jo. Įdėkite jauniklį atgal ir pažiūrėkite, ar tėvai grįš. Jei paukščiuko tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima grąžinti į buvusį lizdą.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Jei sergančiam, sužeistam ar negalinčiam savarankiškai išgyventi paukščiukui reikia skubios pagalbos, LSMU Gyvūnų gelbėjimo centro veterinarijos chirurgai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai, taip pat ir sužeistus jauniklius.
Laukiniai Gyvūnai ir Žmonių Pagalba
Aplinkos ministerija kasmet primena, jog laukinius gyvūnus griežtai draudžiama imti į namus. Už laukinio gyvūno ar paukščio paėmimą gresia administracinės nuobaudos. Dažnais atvejais žmonės susižavi jaunikliais kiškučiais, lapiukais ir t.t. ir mano, kad galės juos laikyti namuose, lyg šuniuką ar kačiuką. Tačiau kiškiai, lapės, stirnos, gandrai ir kt. laukiniai gyvūnai dažniausiai nelaisvėje neišgyvena. Tam, kad laukinis gyvūnas galėtų gyventi nelaisvėje, juo reikia ypatingai rūpintis, puikiai išmanyti to gyvūno poreikius ir priežiūrą. Pilnavertę priežiūrą laukiniams gyvūnams gali suteikti tik apmokyti specialistai.
Gyvūnų Gerovė Lietuvoje
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris dar vadinamas specialiuoju įstatymu. Pagrindinė gyvūnų gerovės ir apsaugos politikos įgyvendinimo ir priežiūros institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių veisėjams, gyvūnų augintinių prekybai ir gyvūnų laikymo savivaldybių gyvenamosiose teritorijose aprašą. Tarnyba taip pat vykdo priežiūrą, tikrina, ar šie reikalavimai įgyvendinami praktikoje, bendradarbiauja su savivaldybėmis ir policija.
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų numato administracinę atsakomybę pagal ANK 346 str. Jį gali taikyti VMVT, policijos bei savivaldybių pareigūnai. Jei žiaurus elgesys su gyvūnais įgyja baudžiamojo nusikaltimo pobūdį, asmenims gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 310 str., kuriuo už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ir griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas.
Prieš priimant gyvūną į savo gyvenimą labai svarbu apgalvoti kaip augintinis pakeis jūsų gyvenimą. Svarbu įsitikinti, kad gyvūnui bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, fiziologiniai ir elgesio poreikiai ir kasdien skiriama pakankamai laiko jo priežiūrai - pasivaikščiojimams, žaidimams, socializacijai su kitais gyvūnais ir žmonėmis ir kt. Svarbu apgalvoti net ir tai, kas bus su gyvūnu, jei norėsite išvykti atostogauti ar jei įvyks tam tikri pokyčiai jūsų gyvenimo kasdienybėje. Augintinį priglaudžiant iš gyvūnų prieglaudos - gyvūnų globėjai padės apsispręsti ir duos patarimų dėl konkretaus gyvūno elgesio ir priežiūros ypatumų, gyvūnas bus skiepytas ir kastruotas.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Primename, kad Lietuvoje galite įsigyti tik paženklintą ir įregistruotą Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje šunį, katę ar šešką, tai privaloma pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.
Pagalba Šąlant Orams
Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių.
- Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.
- Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.
- Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti.
- Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.
Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač - storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.
Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusi paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą apačioje nurodytu numeriu.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.
Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios operatyvus personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra.
Kaip elgtis, jeigu radote prišalusį vandens paukštį? Mąstykite racionaliai ir nekelkite grėsmės savo saugumui. Artindamiesi prie paukščio būkite budrūs, kad neįlūžtų ledas, ir įvertinkite situaciją, ar juo eiti saugu. Paukščiai dažniausiai prišąla, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių. Paprastai jie neužsilieka vienoje vietoje ar properšoje, jeigu jaučia, kad oras šąla. Jie palieka savo buvimo vietą ir keliasi į kitą, nebent, neradę maisto atsargų ir užšalus vandeniui, nusilpsta. Jų paskutinė viltis - kad bus pamaitinti, nes yra prijaukinti.
Jeigu įsitikinote, kad paukščio plunksnos prišalusios prie žemės ar ledo, pamažu pasistenkite išlaisvinti sparnuotį pats. O jeigu matote, kad sukeliate skausmą ar nepajėgiate, tuomet kvieskite specialistus.
Padėti galite ir laukiniams gyvūnams. Didžiumai žoliaėdžių geriausias maistas yra šienas.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei pagalbos suteikti patys negalite, kreipkitės į artimiausia veterinarijos kliniką:
- Kaune: Šv. Gertrūdos g. 8 686 29110
- Vilniuje: Justiniškių g. 8 663 77737
- Šiauliuose: Žuvininkų g. 8 415 23883
- Panevėžyje: Senasis Vilniaus kel. 22