Mirtis yra procesas. Mąstant apie tai kaip apie natūralių įvykių seką, lengviau suprasti pokyčius, kuriuos patiria kūnas, pereidamas iš gyvenimo į mirtį. Nors mirtis reiškia žmogaus netektį, mediciniškai ir moksliškai tai yra įdomus bei dėmesio vertas procesas.
Bendrieji priešmirtiniai požymiai
Mirštančio žmogaus būklei įtakos gali turėti jo liga ar vartojami vaistai, tačiau tam tikri požymiai ir simptomai yra būdingi daugeliui. Artėjant mirčiai galite pastebėti kai kuriuos iš šių pokyčių.
Gyvybiniai rodikliai ir kvėpavimas
Artėjant gyvenimo pabaigai, tokie gyvybiniai rodikliai kaip kraujospūdis ir širdies ritmas gali svyruoti arba palaipsniui mažėti. Gydytojai teigia, kad prieš mirtį žmogus išblykšta, nes sumažėja jo kraujospūdis. Jei širdies plakimas pradeda lėtėti, tai turi įtakos kraujo ir deguonies cirkuliacijai visame kūne, o tai gali paveikti kitų organų, pavyzdžiui, smegenų, veiklą.
Mirštantis žmogus kvėpuoja nereguliariai: tarp įkvėpimų gali būti tarpai, per kuriuos atrodo, kad žmogus nustojo kvėpuoti kokias 15-20 sekundžių. Tai normali mirties proceso dalis. Kvėpavimas iš giluminio tampa paviršiniu, iš greito pavirsta į lėtą; ilgainiui jis labai sulėtėja, atsiranda pauzės, kol galiausiai žmogus visiškai nustoja kvėpuoti.
Artėjant mirčiai, kvėpavimas pasikeičia. Vietoje įprasto ritmo galite pastebėti kelis greitus įkvėpimus, po kurių seka kvėpavimo sustojimo laikotarpis, vadinamas apnėja. Galiausiai apnėjos periodai ilgėja - nuo kelių sekundžių iki ilgesnių kvėpavimo sustojimų. Supraskite, kad toks kvėpavimo pokytis, vadinamas Čeino-Stokso kvėpavimu, dažniausiai reiškia, kad mirtis yra vos už kelių minučių ar valandų.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo simptomai
Širdies ritmo ir kraujotakos pokyčiai
Pulsas bus silpnas, tuomet sutriks kvėpavimas - jis taps nereguliarus. Artėjant gyvenimo pabaigai, pulsas, kraujospūdis gali svyruoti arba palaipsniui mažėti. Sumažėjus kraujospūdžiui, vidaus organai ima veikti lėčiau.
Odos pokyčiai ir temperatūra
Oda gali tapti violetinė, blyški, pilkšva arba dėmėta, ypač kelių, pėdų, sėdmenų, ausų ir rankų srityse. Dėl pakitusios kraujotakos rankos, pėdos, ausys ir nosis tampa šaltesni. Kūno temperatūra gali sumažėti vienu ar daugiau laipsnių; kitiems gali pasireikšti nedidelis karščiavimas; liemuo ir veidas gali parausti bei būti šiltesni.
Judėjimo, apetito ir energijos pokyčiai
Mažėja bendravimas ir aktyvumas: kalbėjimas ir fizinis aktyvumas smarkiai sumažėja. Jūsų artimasis gali ilgai miegoti ir vengti bet kokio judėjimo. Mažėja apetitas: susidomėjimas maistu ir gėrimais sumažėja arba visai išnyksta. Tai yra normalu ir tikėtina, nes organizmo funkcijos lėtėja.
Dažnas reiškinys prieš mirtį yra didesnis miego kiekis: dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos mirštantis žmogus gali vis dažniau miegoti visą dieną.
Žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijų pokyčiai
Vidurių užkietėjimas gali tapti ryškesnis, nes mažėja maisto ir skysčių vartojimas. Taip pat gali sutrikti šlapimo pūslės kontrolė ir funkcija. Kai kurie artėjant gyvenimo pabaigai žmonės rečiau šlapinasi, o šlapimas būna tamsesnės spalvos. Kai kurios situacijos gali reikalauti išmatų minkštiklių arba vidurius laisvinančių vaistų.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
Skausmas ir jo valdymas
Skausmas gali stiprėti ligai progresuojant arba didėjant odos pažeidimams dėl spaudimo. Medikai sako, kad kartais tenka išgirsti, jog morfinas pacientams duodamas tam, kad sukeltų mirtį. Tiesa tokia, jog dažnu atveju mirštantis pacientas jaučia didelį skausmą, kuriam numalšinti ir reikalingas morfinas. Tinkama morfino dozė sumažina oro alkio jausmą, todėl jie kvėpuoja ramiau ir patogiau.
Psichiniai ir jutiminiai pokyčiai
Klausos išlikimas
Manoma, kad klausa yra paskutinis prieš mirtį prarandamas pojūtis. Tyrimas parodė, kad likus kelioms valandoms iki gyvenimo pabaigos hospiso pacientų klausos organų sistema reagavo panašiai kaip ir jaunų, sveikų kontrolinių asmenų klausa. Būtent dėl to sunkiai sergančius pacientus lankantys medikai artimiesiems rekomenduoja kalbėtis su mirštančiais mylimais žmonėmis iki paskutinio jų atokvėpio.
Sąmonės, haliucinacijų ir vizijų reiškiniai
Mirštantis žmogus gali patirti jutimų pokyčių: iliuzijas, haliucinacijas, kliedesius. Jis gali sakyti, kad netrukus mirs arba greitai pamatys Dievą, kitą religinę figūrą ar mylimus artimuosius bei draugus, kurie jau yra mirę. Mirštančiam žmogui vizijos apie mirusius artimuosius arba šviesos blyksniai dažnai tampa paguoda.
Daugėja pranešimų apie tai, kad prieš mirtį kai kurie pacientai patiria staigų energijos antplūdį: padidėja apetitas, pasireiškia noras bendrauti ar išlipti iš lovos. Tai vadinama energijos antplūdžiu arba terminaline aiškuma. Kartais tai priimama kaip ženklas, kad žmogus „atsigauna“, tačiau specialistai sutaria, kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į paskutinį atsisveikinimo laikotarpį.
Terminalinis neramumas ir sumišimas
Jūsų artimasis gali tapti neramus ar susijaudinti be aiškios priežasties - tai vadinama „terminaliniu neramumu“. Neramumas gali pasireikšti bandymais nusivilkti drabužius, ištraukti intraveninius vamzdelius arba pan. Gydytojai ir slaugytojai stengiasi nustatyti priežastis ir suteikti komfortą; dažnai padeda psichologinis palaikymas, vaistų peržiūra ar paprasti aplinkos pritaikymai (pvz., laikrodžio pastatymas kambaryje).
Taip pat skaitykite: Gydymo būdai esant organiniams simptomams
Fiziniai reiškiniai po mirties ir mirties etapai
Yra 2 mirties etapai. Pirmasis etapas, vadinamas klinikine mirtimi, įvyksta, kai žmogaus širdis nustoja plakti. Maždaug po 4-6 minučių smegenų ląstelės pradeda mirti dėl deguonies netekimo ir ištinka biologinė mirtis. Nors kartais įmanoma atgaivinti žmones, patyrusius klinikinę mirtį, biologinės mirties atveju to padaryti neįmanoma.
Po mirties raumenys atsipalaiduoja, tarp jų ir tie, kurie atsakingi už šlapimo bei išmatų laikymą. Oda suglemba, kūno temperatūra krinta, kraujas telkiasi kūno apačioje ir gali formuotis raudonai mėlynos dėmės. Kūnas sustingsta (rigor mortis), o po kelių dienų audiniai ima irti.
Smegenų aktyvumo epizodai
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, smegenys patiria paskutinį „energijos pliūpsnį“, kuris paprastai būtų siejamas su sąmoningumu. Buvo aprašyti atvejai, kai skenavimas parodė maždaug 30 sekundžių trukusį smegenų bangų aktyvumo protrūkį, susijusį su atmintimi ir sapnavimu, po širdies sustojimo. Tai gali būti susiję su prisiminimų blyksniu, kurį kartais aprašo žmonės, patyrę beveik mirtį.
PIRMAS PASIMATYMAS: šie ženklai išduoda VISKĄ
Kaip elgtis su mirštančiuoju - praktiniai patarimai
- Visada elkitės taip, tarsi artimasis jus girdėtų ir suprastų: kalbėkite švelniai, laikykite ramybę kambaryje.
- Užtikrinkite komfortą: švelniai vartyti ir keisti padėtį, kad būtų sumažintas raumenų sustingimas ir spaudimo sukeltų odos pažeidimų rizika.
- Rūpinkitės burnos higiena - drėkinkite burną ir lūpas drėgnomis kempinėlėmis, naudokite lūpų balzamą.
- Niekada neverskite valgyti ar gerti, jei žmogus nepageidauja; rūpinkitės hidratacija ir skausmo valdymu pagal gydytojo nurodymus.
- Jei kvėpavimas triukšmingas dėl gleivių, padėties keitimas ar galvos pakėlimas gali palengvinti.
- Būkite jautrūs vizijoms: jei mirštantysis mato mirusius artimuosius ir tai jam teikia paguodą - nereikėtų sakyti, kad tai nėra tikra.
- Apie gaivinimo (CPR) riziką ir naudą aptarkite su gydytoju ir artimaisiais, ypač jei žmogus serga lėtinėmis ligomis.
Kaip pasiruošti paskutinėms valandoms
Šiuo metu verta pasitikslinti, ar sutvarkyti visi reikalingi formalumai: ar yra išankstiniai sveikatos priežiūros sprendimai, ar žinomas asmuo, priimsiantis medicininius sprendimus, ir ar sutvarkyti svarbūs dokumentai. Apie neišvengiamą pabaigą patariama pranešti svarbiausiems šeimos nariams bei draugams iš anksto.
Simptomų apibendrinimas pagal laikotarpius
| Laikotarpis | Paprastai pastebimi požymiai |
|---|---|
| Mėnesiai iki pabaigos | Daugiau miego, mažesnis apetitas, atsitraukimas nuo aplinkos |
| Savaitės iki pabaigos | Nuolatinis nuovargis, pasikeitęs miego budrumo režimas, mažesnis maisto ir skysčių vartojimas |
| Pastarąsias 24 valandas | Beveik nutrūkęs valgymas/gėrimas, sumažėjęs tuštinimasis, akių ašarojimas, pulsas sunkiai užčiuopiamas |
| Paskutinės valandos | Kvėpavimas svyruoja tarp tylaus ir triukšmingo, odos spalvos pokyčiai, sąmonės praradimas |
Kaip slaugos komanda gali padėti
Jei asmuo yra slaugos ar hospiso įstaigoje, darbuotojai gali pasiūlyti ne tik medicininį rūpinimąsi, bet ir emocinę paramą šeimai. Jie taip pat gali padėti suvaldyti skausmą, nustatyti galimas nerimo priežastis ir suteikti praktinių patarimų apie komforto priemones bei būdus, kaip elgtis paskutinėmis akimirkomis.
Dažnai užduodami klausimai
Ar mirštant skauda?
Medikai sako, jog skausmo pojūtis yra nevienodas ir daug kas priklauso nuo mirties priežasties bei nuo to, ar prieš mirtį žmogui duodami nuskausminamieji. Daugeliu atvejų skausmas galima efektyviai malšinti, todėl svarbu aptarti su gydytojais skausmo valdymo planą.
Ar sąmonė gali tęstis po mirties?
Naujausi tyrimai rodo, kad smegenų veikla gali tęstis dar keletą minučių po to, kai asmuo buvo paskelbtas mirusiu. Kai kurie žmonės, kuriuos buvo įmanoma atgaivinti, prisiminė tam tikrą sąmonės laipsnį ar patyrimus. Tačiau dauguma žmonių neatsigauna, todėl neįmanoma tiksliai žinoti, kas vyksta „po to“.
Kokį vaidmenį turi artimieji?
Jautrumas ir buvimas šalia dažnai yra didžiausia parama. Visada elkitės taip, tarsi artimasis jus girdėtų: švelnus liesties, rami kalba ir atminčių dalijimasis gali suteikti paguodos. Jei nežinote, ką pasakyti, keturi paprasti žodžiai dažnai būna reikšmingi: „Mylėk tave“, „Atleisk man“, „Aš atleidžiu tau“, „Ačiū“.
tags: #priesmirtiniai #simptomai #senatveje