Pragulų nestadijuojama stadija: aprašymas ir gydymas

Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, kuris išsivysto dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo ir audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno vietose. Šis pažeidimas atsiranda dažnai sunkiems pacientams, ilgą laiką gulintiems ar sėdintiems nekeisdant kūno padėties, kai tam tikros kūno sritys yra nuolatos spaudžiamos. Pragulos gali būti paviršutinės arba labai gilios, apimančios odą, poodį, fasciją, raumenis ar net kaulus.

Tipinės pragulų lokalizacijos - tai tos kūno vietos, kuriose kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus ir kurios dažniausiai liečiasi su lovos ar kėdės paviršiumi. Dažniausios pragulos susidaro kryžkaulio, alkūnių, menčių, pakaušio, kulnų, kelių, šlaunų žemiau klubų, peties sąnario ir skruosto srityse. Pragula gali susiformuoti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.

Pragulos susidarymo priežastys

Pragulos atsiradimą lemia du pagrindiniai mechanizmai:

• Mechaninis pažeidimas - ilgalaikis spaudimas vienoje kūno vietoje ir audinių tempimas bei trintis. Šis spaudimas sutrikdo kraujotaką, dėl to audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų, ir ima nykti.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai - baltymų trūkumas, mažakraujystė, odos jutimų sutrikimai, odos maceracija, infekcijos ir kiti faktoriai, kurie dar labiau silpnina audinių atsparumą ir trukdo jų gijimui.

Kita svarbi pragulų atsiradimo priežastis yra ilgalaikis išorinių medicininių prietaisų, tokių kaip zondai, kateteriai, įtvarai ar deguonies tiekimo įrenginiai, spaudimas odai ir gleivinei.

Pragulos vystymasis ir stadijos

Pragulos vystosi keliais etapais, priklausomai nuo pažeidimo gylio ir audinių pažeidimo laipsnio. Nors straipsnyje aprašoma nestadijuojama stadija (pirmos stadijos pragula), svarbu žinoti ir likusias stadijas, nes tai padeda tinkamai suplanuoti gydymą.

Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos

1. I stadija - oda yra paraudusi, tačiau pažeidimas nėra gilus. Paraudimas neišnyksta paspaudus odą, o oda gali būti šiltesnė arba šaltesnė nei įprasta. Šioje stadijoje dar nėra jokių odos paviršiaus įtrūkimų ar žaizdų, bet jau yra sutrikusi kraujotaka po oda.
2. II stadija - odos sluoksnio vientisumo pažeidimas: atsiranda paviršinis įtrūkimas arba pūslė, dažnai lydimas skausmo ir patinimo.
3. III stadija - išopėjimas siekia poodinį sluoksnį, oda yra pažeista giliau.
4. IV stadija - pragula pasiekia dar gilesnius sluoksnius - fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus. Žaizda šioje stadijoje yra didelė ir sudėtinga gydymui.

Be šių, aprašytos ir kitos nestadijuojamos būklės, tokios kaip užmaskuota stadija (kai žaizdos dugnas uždengtas negyvais audiniais ir tiksliai negalima nustatyti gylio) arba giliųjų audinių trauma (sergančiojo oda atrodo nepakitusi arba paviršutiniškai pažeista, bet po oda pažeidimai gilūs).

Pragulos simptomai ir klinikiniai požymiai

• Ilgalaikis odos paraudimas, kuris nepraeina nepaisant padėties pakeitimo.
• Odos temperatūros pokyčiai - paveikta vieta gali būti tiek šiltesnė, tiek šaltesnė nei likusi kūno oda.
• Odos patinimas, skausmas, perštėjimas, deginimas.
• Pūslelės arba atviri paviršiniai odos pažeidimai II stadijoje.
• Išplitus infekcijai - pūlingos išskyros, nemalonus kvapas, žaizdos kraštų edema, pakitusi spalva.
• Gilios žaizdos atveju galima matyti raumenis arba kaulus.

Kaip atpažinti infekciją?

Infekcijos požymiai yra:

• Skysčio sunkimasis iš žaizdos.
• Pakilusi kūno temperatūra.
• Nepakenčiamas skausmas žaizdos vietoje.
• Nemalonus kvapas.
• Paraudę, karšti ir patinę žaizdos kraštai.

Pragulos rizikos veiksniai

Pragulos riziką didina įvairios ligos, kurios sutrikdo judėjimą ar kraujotaką, taip pat pažeidžia odos atsparumą ir gijimą:

• Vėžys
• Cerebrinis paralyžius
• Komos būklė
• Demencija
• Cukrinis diabetas
• Širdies ar inkstų nepakankamumas
• Paralyžius
• Nugaros smegenų pažeidimai ar įgimti stuburo defektai
• Kraujagyslių sutrikimai
• Mitybos nepakankamumas, baltymų stygiaus būklės

Svarbu, kad pragulos dažnai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie ilgą laiką gydomi intensyvios terapijos skyriuose ar turi ribotą judrumą.

Pragulos profilaktika: svarbiausios priemonės

Prevencija yra pats efektyviausias būdas kovoti su pragulomis:

Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai

1. Spaudimo mažinimas ir kūno padėties keitimas

• Ligonį būtina vartyti kas 2 valandas, jei jis guli, o sėdintį - skatinti keisti padėtį kas 15 minučių.
• Naudojami specialūs pagalbiniai įrenginiai - prisispaudimą mažinantys čiužiniai, pagalvėlės, silikoninės antklodės.
• Lovos turi būti patogios, su švaria, be raukšlių patalyne, pagaminta iš natūralių pluoštų, kurie sugeria prakaitą ir leidžia odai kvėpuoti.
• Patariama naudoti specialias ratelius ar pagalvėles nuo spaudimo kryžkauliui ar kulnams.

2. Odos priežiūra

• Oda turi būti išlaikoma švari ir sausa.
• Naudojamos specialios odos priežiūros priemonės, tokios kaip kremas ar losjonai, geriausia spalvotiem ar muilu prausti odą drėgna, bet švelniai.
• Nerekomenduojama masažuoti paraudusių vietų ar naudoti spiritinius tirpalus, kurie sausina odą.

3. Organizmo atsparumo ir imuniteto stiprinimas

• Subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų, vitaminų ir mineralų.
• Pakankamas skysčių vartojimas.
• Reikalinga gydyti lėtines ligas, kurios gali bloginti audinių aprūpinimą krauju.

Pragulos gydymas pagal stadijas

Gydymas priklauso nuo pragulos sunkumo ir gylio. Nestadijuojama stadija dažnai reiškia pirmosios stadijos pragulą, kai pažeidimas yra tik odos paraudimas, tačiau jau būtina imtis veiksmų, kad pragula neprogintuotų.

Gydymas I stadijos praguloms

• Svarbiausias žingsnis - spaudimo mažinimas keičiant kūno padėtį reguliariai.
• Naudojami ploni lipnūs hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie apsaugo paraudusias vietas nuo trinties ir išorės dirgiklių.
• Šie tvarsčiai gali būti naudojami 5-7 dienas ir leidžia ligoniui maudytis be jų nuėmimo.

Gydymas II stadijos praguloms

• Tvarstoma storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais, kurie sugeria nedidelį eksudatą.
• Jeigu vyksta gausesnis eksudato išsiskyrimas arba yra infekcija - naudojami antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru.
• Tvarsčiai dengia ne tik žaizdą, bet ir bent 2,5-3 cm sveiką odą aplink ją, tvarsčius reikia keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas arba kai pastebimas eksudato pratekėjimas.

Gydymas III ir IV stadijos praguloms

• Gilioms ir sunkiai gydomoms žaizdoms reikalingos sudėtingesnės gydymo priemonės, tokių kaip specialūs geliai, absorbciniai tvarsčiai su sidabru, putų tvarsčiai.
• Jei yra nekroziniai audiniai, atliekama nekrektomija - negyvų audinių chirurginis ar biologinis pašalinimas.
• Dažnai prireikia chirurginės intervencijos - odos ar raumens transplantacijos (odos lopai), kad uždengtų didelius pragulų defektus.
• Paslaugus žaizdos valymas ir drėgnos žaizdos aplinkos palaikymas - pirminiai gijimo veiksniai.

Pragulos gydymas namuose

Priežiūra namuose dažniausiai grindžiama hidrokoloidiniais tvarsčiais, kurie užtikrina drėgną žaizdos gydymo terpę, neskausmingą perrišimą ir apsaugo nuo išorinių infekcijų.

1. Tvarstį reikia parinkti tokio dydžio, kad apimtų visą žaizdą su bent 2 cm sveikos odos apsauga aplink.
2. Žaizdą švelniai nuplauti fiziologiniu tirpalu ar distiliuotu vandeniu, išdžiovinti odą.
3. Tvarsčio klijavimas turi būti švelnus, bet užtikrintas, kad nesusidarytų raukšlės.
4. Keisti tvarstį ne rečiau kaip kas 7 dienas arba anksčiau, jei pradeda sunkti eksudatas.

Esant gilesnėms žaizdoms, gydytojas gali paskirti papildomą gelį ar kitus preparatus žaizdos užpildymui. Svarbu tvarsčių neplauti vaistais ar kitomis medžiagomis, kurios gali pažeisti žaizdos audinius.

Infekcijos kontrolė pragulų gydyme

Infekuotų pragulų gydymui būtinas žaizdos pasėlis mikroorganizmams identifikuoti ir antibiotikų jautrumui nustatyti. Esant sunkioms infekcijoms dažnai skiriami plataus spektro antibiotikai.

Populiarus vietinis gydymas - sidabro sulfadiazino tepalas, kuris turi platų antimikrobinį poveikį ir naikina bakterines bioplėveles, kurios stabdo žaizdų gijimą. Tačiau ilgesniam naudojimui dėl galimo poveikio žaizdos ląstelėms jis netinka.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?

Slaugos ir gydymo ypatumai stacionare

• Pragulos išsivysto 2,7-29,5 % stacionare gydomų ligonių, dažniausiai vyresniems nei 65 metų.
• Pirmąsias 2 stacionavimo savaites rizika itin didelė - 10-25 % vyresnių pacientų išsivysto pragulos.
• Profilaktika apima kūno padėties keitimą kas 2 valandas, specialių čiužinių ir pagalvių panaudojimą, tinkamą odos priežiūrą ir mitybos gerinimą.
• Nustatant pragulų riziką rekomenduojama naudoti Nortono, Bradeno ar Waterlow skalę ir sudaryti individualų pragulų profilaktikos planą.

Senstančios odos ypatumai ir pragulų rizika

Senstant odoje vyksta įvairūs pokyčiai - plonėja epidermis, mažėja kolageno ir elastino, oda sausėja, didėja jautrumas pažeidimams. Pacientams, kurių judėjimas ribotas, su sutrikusia kraujotaka, cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, pragulų rizika ženkliai padidėja.

Pragulos: kiek laiko gyja ir ką verta žinoti

Pragulos gijimo trukmė priklauso nuo jų sunkumo ir paciento būklės. Lengvos formos paprastai gyja per kelias savaites, o gilios ir sudėtingos - mėnesiais ar net ilgiau, dažnai reikalaujant chirurginės pagalbos. Ankstyva diagnostika ir tinkama slauga leidžia ženkliai pagerinti prognozę.

tags: #pragulos #nestadijuojama #stadija