Smurtas artimoje aplinkoje - sudėtingas ir pavojingas reiškinys, kurį būtina atpažinti ir tinkamai įvertinti. Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos.
Kaip atpažinti smurtą ir galios disbalansą
Sisteminis smurtas vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį.
Siekiant valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais. Atkreipkite dėmesį: atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų.
Pirmoji pagalba ir veiksmai kritinėje situacijoje
FIZINIO SMURTO ATVEJU, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112. Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite.
Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Diskretiški pokalbiai su nukentėjusiu asmeniu
Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Psichologinio smurto prevencija ir asmeninės ribos
Psichologinio smurto prevencija. Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
Praktinės rekomendacijos saugumui ir atkūrimui
- Nebandykite taisyti smurtautojų vieni: smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
- Venkite savęs kaltinimo: niekada nesate atsakingi už kito asmens smurtą prieš jus.
- Teikite pirmenybę savo poreikiams: skirkite laiko susitelkti į savo saugumą ir atsigavimą.
- Venkite bendrauti su smurtautojais ten, kur tai kelia pavojų.
- Nustatykite asmenines ribas ir aiškiai jas komunikuokite.
- Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių, kurios kelia grėsmę, ir kreipkitės pagalbos į specialistus.
- Duokite sau laiko pasveikti: skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atkūrimą.
- Kreipkitės pagalbos į specialistą: psichologą, teisininką, krizių centrą ar policiją.
Vaikų saugumas ir smurto įtaka vaikams
Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą. Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolėi ir gniuždymui - pasiekti.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikas, nuolat girdintis iš savo tėvų, kad yra „neišmanėlis“, „nevykėlis“, „nereikalingas“ ar „blogas vaikas“, pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra.
Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas namuose formuoja elgesio modelius: jei namuose matoma, kad konfliktai sprendžiami jėga, vaikui didesnė tikimybė tokį elgesį taikyti bendraamžių tarpe. Todėl itin svarbu užtikrinti vaikų saugumą ir šviesti juos apie konfliktų sprendimo būdus be smurto.
Specialistų vaidmuo ir institucijų atsakomybė
Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai. Svarbu kritiškai vertinti situaciją ir savo reakcijas.
Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Teisinė pagalba ir praktiniai žingsniai, paliekant smurtaujančius santykius
Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos. Už padarytą žalą negali būti tiesiog atleista, nes tai - nusikaltimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Vaiko teisių apsaugos specialistai, policija ir teisinės institucijos turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas nukentėjusiojo ir vaikų saugumas bei kad agresorius negalėtų manipuliuoti sistema savo tikslams pasiekti.
Psichologinė pagalba ir ilgalaikis atkūrimas
Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.
Kreipkitės į psichologą, socialinį darbą, krizių centrus, palaikymo grupes. Dėl prievartos padarinių būtina gauti medicininę bei psichologinę pagalbą, o kartais ir teisinę konsultaciją, ypač jei yra vaikų ar bendro turto.
Trumpas saugumo planas nukentėjusiai (-iam):
- Įvertinkite artimiausią pavojų: ar reikalinga skubi pagalba (112)?
- Jeigu įmanoma - drauge su patikimu asmeniu sudarykite saugų išėjimą ir vietą, kur kreiptis.
- Surinkite svarbius dokumentus ir būtinus daiktus, jei reikėtų skubiai palikti namus.
- Kreipkitės į policiją ir (ar) teisinę pagalbą dėl apsaugos orderio ar kitos teisinės apsaugos.
- Ieškokite emocinės paramos: psichologo, krizių centro ar paramos grupės.
Kaip gali padėti bendruomenė, specialistai ir institucijos
Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės priežastis ir užtikrinti vaiko interesus. Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.
Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui.
Jeigu manote, kad situacija yra pavojinga arba kyla grėsmė sveikatai, visada skambinkite policijai. Neignoruokite smurto požymių: girdimų riksmo, triukšmo, smūgių garsų ar akivaizdžių sužalojimų. Jūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybę.
tags: #darbas #su #smurtaujanciu #asmeniu