Nuo kada pradedamas mokėti pensijos amžius Lietuvoje?

Pensija yra finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos.

Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms oriai gyventi, palikus savo darbo vietą. Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas.

Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.

Kada man priklauso išeiti į pensiją pagal gimimo metus?

Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norint 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.

Vyrų pensinis amžius:

Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti

  • 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.

Moterų pensinis amžius:

  • 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
  • 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

Pensijos amžiaus didinimo grafikas

Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?

Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija.

Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:

  • Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
  • Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?

Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją.

Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.

Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.

Pensijų reforma ir II pakopos pokyčiai

Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos.

Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.

Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos

Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją.

Gyventojai, pradėję gilintis į naująją pensijų reformos tvarką, dažnai pasimeta. Vienur skelbiama, kad nuo 2026 metų sausio 1-osios II pakopoje sukauptas lėšas galima atsiimti tik aiškiai apibrėžtais atvejais - dėl sunkios ligos, sulaukus pensinio amžiaus, gavus išankstinę pensiją ar pasinaudojus galimybe atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.

Painiavos kyla todėl, kad kalbama apie du skirtingus dalykus. Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigaliojusi pensijų reforma ne tik atvėrė galimybę pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Kartu nuo šių metų sausio buvo nustatyta ir nauja, nuolatinė II pakopos pensijų kaupimo tvarka, kuri galios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, po 2027 metų.

Ji apibrėš, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus galima atsiimti sukauptas lėšas. Tiems, kurie ketina atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, svarbiausia yra pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - galiojanti tvarka, nes būtent šiuo laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas.

Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant. Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. Vis dėlto šie pinigai nepradingsta.

Paskelbus, kad jau galima atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, valdantieji tikino, kad atsiimami pinigai nebus apmokestinami. Pasigirdo abejonių ir nuogąstavimų, ar iš tiesų taip bus. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos II pakopoje sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis pajamų mokesčiu apmokestinami nebus.

Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.

Pereinamasis laikotarpis, kuris truks nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., yra tik dalis visos pensijų reformos. Anksčiau kaupiantieji II pakopoje neturėjo galimybės laisvai atsiimti sukauptų lėšų - tik kurį laiką galiojo galimybė sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas.

Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą. Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo. Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc.

Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga. Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).

Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, o atsisakius kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. „Sodra“ paaiškina, kad nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas.

Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.

Pensijų kaupimo reforma

Pensijų anuitetai: kas tai yra ir kaip jie gali prisidėti prie oresnės mūsų senatvės?

Pensijų anuitetas - kas tai?

Nuo šių metų liepos mėnesio pensijų anuitetų mokėjimas pavedamas „Sodrai“.

„Trečiadienį atėjo pirmas žmogus įsigyti pensijų anuitetą, iš Šiaulių apskrities. [...] Preliminariai skaičiuojant, jis gaus maždaug 100 eurų didesnę priemoką kas mėnesį“, - sako D.

Pensijų anuitetų skaičiuoklė prieinama internete ir skirta gyventojams, kuriems ateina laikas, kai jie gali rinktis pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad skaičiuoklė tiksliai veikia tiems, kurie sulaukė pensijos amžiaus ar pradėjo gauti išankstinę senatvės pensiją, o pensijų fonduose sukaupė 10 tūkst.

„Nors pirmų pensijų kaupimo dalyvių, kurie bus sukaupę 10 tūkst. eurų, išmokos šiuo metu sudarys apie 10 proc. priedą prie senatvės pensijos, tai neturėtų stebinti. Vis dėlto senatvės pensijos stažą įgyjame 35-50 metų, o pensijų kaupime dalyvaujame dar tik 15-16 metų. Bėgant laikui ir pensijų anuitetų gavėjų skaičius, ir jų sukauptos sumos, ir pensijų anuitetų išmokos augs“, - pažymi D.

„Periodinės išmokos ilguoju laikotarpiu turėtų didėti ir įveikti infliaciją“, - teigia T.

Pensijų anuitetą galėtų įsigyti ir mažesnę sumą sukaupę asmenys, tačiau išmokos atitinkamai taip pat būtų menkesnės. Jeigu sukaupiama iki 5 tūkst. eurų, išmokama vienkartinė išmoka, jeigu sukaupiama nuo 5 iki 10 tūkst.

Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. „Sodra“ mokės stabilias ir nemažėjančias išmokas iki gyvenimo pabaigos. Mėnesinė išmoka didesnė, nei kitų pensijų anuiteto rūšių, tačiau nėra paveldėjimo. Už 10 tūkst. eurų 65-erių metų amžiaus žmogus galėtų kas mėnesį visą likusį gyvenimą gauti nuo 45,29 eurų. „Išmokos didesnės, bet nėra paveldejimo galimybes“ , - sako D.

Pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės visą likusį gyvenimą. Taip pat užtikrinamas dalinis paveldėjimas, jeigu asmuo nesulauktų 80 metų amžiaus. „Paveldėjimo savybė daugeliui žmonių yra aktuali, todėl vienas iš standartinių anuitetų turi šią savybę. [...] Jeigu žmogus mirtų sulaukęs 70 metų, už 10 metų jam priklausiusios pensijų anuiteto išmokos būtų išmokamos jo paveldėtojams“, - aiškina D.

Atidėtasis pensijų anuitetas - pensijų anuiteto išmokos pradedamos mokėti tik asmeniui sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki mirties. Tai reiškia, kad nuo 65 iki 84 metų asmuo iš pensijų fondo gautų periodines išmokas (kurios yra paveldimos), o nuo 85 metų - atidėtojo pensijų anuiteto išmokas iš „Sodros“. „Šio anuiteto išmokos nėra paveldimos - paveldima tik ta dalis, kuri liko pensijų fonde, ir yra išmokama periodinėmis išmokomis. Išmokas, kurios buvo neišmokėtos, pensijų kaupimo bendrovė išmokėtų žmogaus paveldėtojams", - aiškina D.

Atidėtasis anuitetas skirtas tiems, kurie mėgsta investavimą. Akcentuotina ir tai, kad išmokos dydis kas mėnesį gali kisti. Tokiu atveju didžiąją dalį pinigų išmokėtų pensijų kaupimo bendrovė, kaip periodines išmokas, kurios priklausytų nuo situacijos finansų rinkoje, investicinės grąžos. „Jeigu yra įsigyjami standartiniai pensijų anuitetai, jais apmokama visa suma, kuri yra sukaupta pensijų fonde. Tuo metu atidėtojo pensijų anuiteto įsigyjimas apmokamas tik dalimi sumos, sukauptos pensijų fonde. Kita dalis lieka pensijų fonde ir išmokama periodinėmis išmokomis iki žmogui sukaks 85-eri. Kokia dalis yra pervedama, priklauso nuo žmogaus amžiaus. Jeigu žmogus šiandien yra 65-erių metų amžiaus, pervedama suma siektų 15,44 proc. nuo jo sukauptos sumos", - aiškina D.

Pasak D. „Kai bus atliekamas pirmas mokėjimas, žmogui bus sumokėta ir dalis, kuri priklauso už praėjusį ar dar ankstesnį mėnesį nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas", - teigia D.

Nuo liepos naujais pensijų kaupimo dalyviais tapo daugiau nei 26 tūkst. gyventojų, kurie kaupti pensijai pakviesti šiemet. Nuo metų pradžios dar daugiau nei 5 tūkst. Iš viso pensijų kaupimo sutartis yra sudarę beveik 1,35 mln. gyventojų.

Įvardydama naujoves, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigia, kad šiemet kaupti pradeda daugiau nei 30 tūkst. E. „Sistema, kuri buvo sukurta įtraukiant (į pensijų kaupimą - LRT.lt) žmones automatiškai, tačiau jų atsiklausiant, pasiteisino. [...] Manome, kad žmonės neišsigando, patikėjo sistema, o tai yra labai svarbu“, - pabrėžia E.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė pažymi, kad minėtos finansinės paslaugos institucijai buvo nebūdingos, todėl reikėjo viską padaryti nuo nulio. „Per dvejus metus susitvarkėme ir netgi inicijavome teisės aktų pakeitimus, kurie buvo patvirtinti dėl fondo valdysenos, dėl paties produkto, [...] dėl atskaitomybės, kaip atsiskaityti prieš anuitetų pirkėjus, susidėlioti aptarnavimo ir operacijų centrus, panaudojant turimą „Sodros“ infrastruktūrą, ir finansavimą“, - sako J.

„Šiais metais potencialiai įsigyti pensijų anuitetus galėtų apie 600 žmonių, kas sudaro apie 5 proc. […] Bet po 10 metų jau daugiau kaip pusė - 55 proc. žmonių turėtų įsigyti pensijų anuitetą”, - pažymi D. D.

„Ribos vienkartinei išmokai jau yra sumažintos. Atsiranda periodines išmokos, kurias moka pensijų kaupimo bendrovės - nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Kartelė krenta nuo 20 tūkst. iki 10 tūkst. eurų pensijų anuiteto įsigijimui", - sako D.

„Jeigu sulaukiame pensinio amžiaus ir mums tų pinigų nereikia, [...] galime toliau kaupti - turime daugiau pasirinkimų, anuitetų rūšių atsiranda daugiau nei iki šiol“, - komentuoja T.

Apibendrindamas T. „Tai turėjo įvykti iki 2019-ų metų liepos, [...] todėl pasigesdavome informacijos, kaip bus su anuitetais. Tam prireikė dar papildomų metų, kaip veiks sistema. Labai gerai, kad ji veikia“, - pažymi M.

Tačiau vis tik, pasak M. „Kol kas indikacijos yra neblogos, bet, kaip tai vyks, dar matysime realybėje. M. „Čia yra didelis klaustukas, nes, mano manymu, pasirengimui buvo skiriamos didelės lėšos, darbai, todėl rezultatas kelia klausimų. Žiūrint iš dalyvių perspektyvos, išmokos nepagerėjo. Ar tai yra į gerą, sunku pasakyti. Ar sustiprintas pasitikėjimas išmokų faze, saugumas, kad valstybinė institucija geriau garantuoja, turbūt taip, [...] tačiau ar saugumas buvo per menkas iki šiol, sunku pasakyti“, - atkreipia dėmesį M.

Ką daryti, jei jau kaupiate, sustabdėte įmokas arba norite pradėti kaupti?

Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti?

Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį.

Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 68,08 euro.

tags: #nuo #kada #pradedamos #moketi #pensijos